Var­to­ja­me per daug vais­tų. Vaistinėse stin­ga an­ti­bio­ti­kų

Šian­dien vis gar­siau dis­ku­tuo­ja­ma apie ne­ra­cio­na­lų vais­tų var­to­ji­mą vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Vie­ni vais­tus var­to­ja tik taip, kaip pa­ski­ria gy­dy­to­jas, ki­ti ne­bai­gia iš­ger­ti nu­ma­ty­tų vais­tų, o da­lis gy­ven­to­jų pa­tys prii­ma spren­di­mą, ko­kių vais­tų rei­kė­tų, tuo­met juos per­ka ir var­to­ja ne­pa­si­ta­rę su me­di­ku. Dau­gu­mai žmo­nių svar­bios ir drau­gų re­ko­men­da­ci­jos. Ne­ven­gia­ma ger­ti vais­tų, ku­rių ga­lio­ji­mas pa­si­bai­gęs. Skel­bia­ma, kad žmo­nės per daug var­to­ja ir pa­pil­dų ar vi­ta­mi­nų.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ feis­bu­ko paskyros rub­ri­ko­je „Nuo­mo­nių lau­kas“ skai­ty­to­jų pa­klau­sė­me, ką jie ma­no apie vais­tų
var­to­ji­mą ir kaip el­gia­si?

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Vais­tus var­to­ja ne­tin­ka­mai

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, dau­giau nei pu­sė vi­sų vais­tų yra iš­ra­šo­mi, iš­duo­da­mi ar par­duo­da­mi ne­tin­ka­mai, be to, pu­sė pa­cien­tų vais­tus var­to­ja ne­tei­sin­gai.

Ne­tin­ka­mas vais­tų var­to­ji­mas ke­lia grės­mę pa­cien­tų svei­ka­tai, pri­si­de­da prie ne­ra­cio­na­laus svei­ka­tos ap­sau­gai skir­tų lė­šų nau­do­ji­mo.

Šiai pro­ble­mai spręs­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja kar­tu su Kli­ni­ki­nės me­di­ci­nos ir far­ma­ci­jos drau­gi­ja or­ga­ni­zuo­ja ne­mo­ka­mų mo­ky­mų cik­lą „Ra­cio­na­lus vais­tų sky­ri­mas ir var­to­ji­mas“, ku­rio me­tu gy­dy­to­jams, vais­ti­nin­kams ir vais­ti­nin­kų pa­dė­jė­jams (far­ma­ko­tech­ni­kams) pri­sta­to­mi ra­cio­na­laus vais­tų sky­ri­mo ir var­to­ji­mo prin­ci­pai.

Įvai­rios nuo­mo­nės

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ feis­bu­ko paskyroje apie vais­tų var­to­ji­mą pa­si­sa­kė vos ke­le­tas as­me­nų. Štai Ži­vi­lė Jen­šaus­kie­nė ti­ki­no, kad vais­tus, mais­to pa­pil­dus ir vi­ta­mi­nus rei­kia var­to­ti at­sa­kin­gai ir tik jei­gu juos iš­ra­šė šei­mos gy­dy­to­jas. O ne sa­vo nuo­žiū­ra ar ki­tų re­ko­men­da­ci­jo­mis.

Vir­gi­ni­ja Ser­vai­tė Lu­kaus­kie­nė kė­lė klau­si­mą: „O tai ką sa­kyt, jei pri­ra­šo pa­pil­dų ne­pa­da­rę krau­jo ty­ri­mų? Gal man tų pa­pil­dų ir ne­reik…“

Le­na Bal­sy­tė ra­šė: „Var­to­ju ir ko­la­ge­ną, ir vi­ta­mi­ną D. Vais­tai – tik gy­dy­to­jo nuo­žiū­ra.“

Au­gan­tis vais­tų po­rei­kis

Apž­velg­ti si­tua­ci­ją Tel­šiuo­se pa­pra­šė­me vie­ti­nio vais­ti­nin­ko Kęs­tu­čio Ber­ži­nio:

– Au­gan­tį vais­tų po­rei­kį, be abe­jo, le­mia ir ne­ra­cio­na­lus jų var­to­ji­mas. An­ti­bio­ti­kų sky­ri­mo sri­ty­je pa­sta­rai­siais me­tais ypa­tin­gą dė­me­sį ro­do Lie­tu­vos Hi­gie­nos ins­ti­tu­tas ir ap­skri­čių an­ti­mik­ro­bi­nio at­spa­ru­mo val­dy­mo gru­pės. Dėl ne­tin­ka­mo šių vais­tų var­to­ji­mo daug pro­ble­mų gy­dant in­fek­ci­jas ga­li tu­rė­ti atei­ties kar­tos. Grau­du teig­ti, kad pa­grin­di­nio pir­mo pa­sky­ri­mo vais­to ge­ria­mo pe­ni­ci­li­no ir kai ku­rių ki­tų rei­ka­lin­giau­sių an­ti­bio­ti­kų ne­tu­ri­me rin­ko­je. Ta­da tu­ri­me rink­tis net re­zer­vi­nius prieš­mik­ro­bi­nius vais­tus. Apie ko­kį ra­cio­na­lu­mą ga­li­me kal­bė­ti?

Dau­giau­sia su­var­to­ja­ma šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mą vei­kian­čių pre­pa­ra­tų. VSD fon­de jų svo­ris sie­kia be­ne 62 pro­cen­tus. Ne­ra­mi ir sun­kiai pro­gno­zuo­ja­ma eko­no­mi­nė bei po­li­ti­nė si­tua­ci­ja, vie­ni­šu­mas, sa­vo­tiš­kai pa­sun­kė­jęs ar pail­gė­jęs pa­te­ki­mas pas gy­dy­to­ją, at­si­ra­dęs kai ku­rių vais­tų de­fi­ci­tas daž­nai ke­lia ne­ri­mą, paū­mė­ja lė­ti­nės li­gos, ypač pa­sta­ro­sios. At­si­ran­da po­rei­kis su­kaup­ti vais­tų at­sar­gų atei­čiai. Ne­bū­ti­nai jie bus ne­tei­sin­gai su­var­to­ti, nes pa­cien­tai tik­rai tu­ri ži­nių, kar­tais net per daug… Bet ne­su­var­to­ti pre­pa­ra­tai įskai­čiuo­ja­mi į sta­tis­ti­ką.

No­riu pa­ra­gin­ti pa­se­nu­sius ar ne­be­vartojamus vais­tus dėl sau­gaus su­nai­ki­ni­mo pri­sta­ty­ti į bet ku­rią vais­ti­nę, taip pri­si­dė­si­me prie gam­tos sau­go­ji­mo.

Be­veik kas­dien su­si­du­riu su pa­cien­tais, ku­rie jau „ži­no“, kad ne­pa­teks ar ne­su­si­sieks su gy­dy­to­ju to net ne­pa­ban­dę. Aiš­ku, di­de­lį dar­bą da­ro ir ga­li pa­da­ry­ti vais­ti­nin­kai vi­suo­se Tel­šiuo­se. Iš­nau­do­ki­me ga­li­my­bę pa­si­kon­sul­tuo­ti svei­ka­ti­ni­mo, įvai­riau­siais vais­tų var­to­ji­mo, jų tar­pu­sa­vio su­de­ri­na­mu­mo klau­si­mais. Juk esa­me vie­nos bend­ruo­me­nės na­riai.

Jau­čia­mas vais­tų sty­gius

Su an­ti­bak­te­ri­nių vais­tų, konk­re­čiai – amok­si­ci­li­no, sty­giu­mi šiuo me­tu su­si­du­ria ne tik Lie­tu­va, bet ir be­veik vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys – šią in­for­ma­ci­ją „Tel­šių ŽI­NIOMS“ pa­tvir­ti­no Vals­ty­bi­nės vais­tų kont­ro­lės tar­ny­bos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ats­to­vė spau­dai Ais­tė Taut­vy­die­nė.

„Kal­bant bend­rai apie vais­tų tie­ki­mo su­tri­ki­mus, jie daž­niau­siai bū­na su­si­ję su ga­my­bos pro­ble­mo­mis, pa­vyz­džiui, kai trūks­ta veik­lių­jų ar ko­kių nors ki­to­kių me­džia­gų. Vais­tų tie­ki­mas ga­li su­trik­ti ir dėl lo­gis­ti­kos pro­ble­mų, pa­di­dė­ju­sio vais­tų po­rei­kio, taip pat ir dėl ko­mer­ci­nių prie­žas­čių. Pas­taruoju me­tu vais­tų tie­ki­mo su­tri­ki­mams ne­ma­žai įta­kos tu­rė­jo ir geo­po­li­ti­niai įvy­kiai, t. y. ka­ras Uk­rai­no­je, ener­ge­ti­kos kri­zė, aukš­ti inf­lia­ci­jos ro­dik­liai“, – pa­sa­ko­jo E. Taut­vy­die­nė.

Jos tei­gi­mu, an­ti­mik­ro­bi­nių vais­tų, ku­rių vei­kio­ji me­džia­ga amok­si­ci­li­nas, trū­ku­mo pa­grin­di­nė prie­žas­tis – stip­riai pa­di­dė­jęs šių an­ti­bak­te­ri­nių vais­tų po­rei­kis, ku­ris at­si­ra­do po Co­vid-19 pan­de­mi­jos. Pan­de­mi­jos me­tu bu­vo su­ma­žė­jęs ser­ga­mu­mas ūmi­nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų li­go­mis, to­dėl ir vais­tų ga­my­bos pa­jė­gu­mai bu­vo su­ma­žin­ti. Šiuo me­tu esant šių li­gų šuo­liui itin pa­di­dė­jo am­bu­la­to­ri­nių vais­tų po­rei­kis, ku­rio ga­min­to­jai ne­spė­ja pa­ten­kin­ti.

Kad pa­cien­tai ne­jaus­tų vais­tų tie­ki­mo su­tri­ki­mų pa­sek­mių ar šios pa­sek­mės bū­tų ma­žes­nės, ga­li bū­ti tie­kia­mi Lie­tu­vo­je ne­re­gist­ruo­ti vais­tai, va­di­na­mie­ji var­di­niai (jei jie re­gist­ruo­ti bent vie­no­je ki­to­je EEE vals­ty­bė­je ar­ba ga­min­to­jo vals­ty­bė­je), taip pat vais­tai, re­gist­ruo­ti už­sie­nio pa­kuo­tė­mis. Šios prie­mo­nės pa­de­da spręs­ti iš­ki­lu­sias tie­ki­mo pro­ble­mas.
Anot at­sto­vės spau­dai, jei konk­re­taus vais­to ap­skri­tai nė­ra, o pa­cien­tui jo rei­kia, to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ju, ap­tar­ti ki­to­kio gy­dy­mo ga­li­my­bes. Jei trūks­ta konk­re­taus vais­to, konk­re­čios far­ma­ci­nės for­mos, pa­vyz­džiui, nė­ra tab­le­čių, bet yra su­spen­si­ja, žva­ku­tės ar pan., ver­ta su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku ap­tar­ti ki­to­kios vais­to far­ma­ci­nės for­mos var­to­ji­mo ga­li­my­bę.