Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Šilalės rajone ūkininkaujantis Vytautas Žemeckis. Žemdirbys retsykiais Varnių turguje prekiauja savo ūkyje išaugintais miežiais. Tačiau prekybą jam apkartino Savivaldybės biurokratų darbas. „Čia pas jus rajone valdžia deklaruoja, kad svarbiausia – žmogus, – kalbėjo ūkininkas. – Nė velnio! Jokio žmogiškumo pas jus nėra. Pakeitė turguje leidimų išdavimo tvarką ir nė nesiteikia apie tai informuoti. Iš kur man žinoti, ką jūsų rajono politikai per žiemą susapnavo? Bet užtat baudų išmušinėtojai dirba kaip reta gerai. Tik pradėjus prekiauti, prisistatė kažkoks Stirbys ir… pradėjo reikalaut leidimo. Bandžiau aiškinti, kad esu ne vietinis ir pirmą kartą šiemet atvažiavau į Varnių turgų, todėl nežinojau, jog yra pasikeitusi tvarka. Žadėjau po turgaus nueiti į seniūniją ir susimokėti už tą dieną bei nusipirkti leidimą likusiam mėnesiui. Tačiau susikalbėti buvo neįmanoma. Užuot parodęs supratingumą ir žmogiškumą, šitas jūsų Stirbys nurodė pirmadienį atvykti į Telšių rajono savivaldybę pasiaiškinti. Dėl dviejų eurų nekainuojančio leidimo ūkininkui, kuriam brangi kiekviena valanda, teko iš Šilalės vykti į Telšius, kad pasiaiškintų Stirbiui…“
Antanas NEKRAŠIUS
Pirmą kartą šiemet (kovo 6 d.) su keliais maišiukais miežių atvykęs į Varnių turgų V. Žemeckis, kaip visuomet, sutiko seniūnijos darbuotoją, kuris, užuot paėmęs turgaus rinkliavą, ūkininką perspėjo, kad turguje pasikeitė tvarka ir nuo sausio 1 d. leidimą prekybai reikia įsigyti seniūnijoje. „Buvo ankstyvas rytas ir Varnių seniūnija dar nedirbo, – pasakojo V. Žemeckis. – Aš jam pasakiau, kad gerai, kai baigsis turgus – nueisiu ir susimokėsiu. Sutarėme ir išsiskyrėme. Tačiau 8.55 val. prie manęs priėjo kažkoks vyriškis, prisistatė, jog yra iš Savivaldybės, ir pareikalavo vairuotojo pažymėjimo. Jam atsakiau, kad jei neturi „pagonų“, neturi ir teisės iš manęs reikalauti vairuotojo pažymėjimo. Padaviau jam ūkininko pažymėjimą. Tuomet paprašė leidimo. Pasakiau, kad neturiu, nes pirmą kartą šiemet prekiauju ir apie naują tvarką sužinojau tik ryte, bei paaiškinau, kad po turgaus nueisiu ir nusipirksiu leidimą. Nesileido į kalbas. Galiausiai išrašė šaukimą pirmadienį ryte atvykti į Telšių rajono savivaldybę pasiaiškinti.“
Išaušus pasiaiškinimo dienos rytui, kartu su V. Žemeckiu žingsniavome Savivaldybės koridoriais link vyr. specialisto Artūro Stirbio kabineto durų. Pakeliui sutikome Telšių rajono savivaldybės merą Vytautą Kleivą. Šis mandagiai priėjęs paspaudė ūkininkui ranką bei paklausė, kokiais reikalais atvykęs. Išgirdęs ūkininko nusiskundimus, V. Kleiva, matyt, suprato, kad temos kartumas gali sugadinti saldžiąją rinkimų agitaciją, todėl sumurmėjęs, jog „specialistai išsiaiškins“, suskubo pasišalinti. Į pavymui paleistą V. Žemeckio klausimą, „ar valdžia turi dirbti žmonėms, ar žmonės – valdžiai“, meras atsakė: „Aišku, valdžia žmogui…“
Tačiau atmosfera tarp valdžios ir žmogaus A. Stirbio kabinete vyravo įtempta. Vyr. specialistas teigė, kad sprendimas išsikviesti pasiaiškinti ūkininką iš kito rajono buvo priimtas po to, kai su juo nepavyko konstruktyviai pasikalbėti Varniuose. „Jis elgėsi arogantiškai, agresyviai. Nesakė, kad eis į seniūniją susimokėti, bet atšovė, jog „man dzin“. Tada išrašiau šaukimą atvykti pasiaiškinti, – pateikė savo versiją A. Stirbys. – Nusipirkti leidimo pasibaigus turgui nėra galimybės, nes jo niekas atgaline data neišrašinėja. Taigi, jei fiksuosime faktą, kad tądien V. Žemeckis leidimo prekiauti neturėjo, jam bus skirta 2 Eur dydžio bauda.“ Į ūkininko klausimą, kur pakabintos turgaus eksploatavimo taisyklės, kurios informuotų apie naująją tvarką, A. Stirbys atrėžė: „Čia jau ne mano reikalas.“
Surasti Varnių turguje pakabintos informacijos apie pasikeitusią tvarką nuvykome kovo 13 d., kitaip tariant, kitos savaitės turgaus dieną. Ją radome prie įvažiavimo į turgų: spindinčiose it valdininkų automobiliai įmautėse puikavosi balti popieriaus lapai, kuriuose dar nenudžiūvusiu rašalu buvo aprašyta naujoji tvarka. Šalia buvę prekybininkai patvirtino, kad informaciją seniūnijos darbuotojai pakabino vos prieš kelias valandas, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po jos įsigaliojimo.
Turguje šąlantys prekeiviai, sužinoję, jog domimės naująja tvarka ir su ja susijusiomis problemomis, netruko pažerti jų dar daugiau. Štai iš Kelmės rajono atvykę ūkininkai Alma ir Artūras teigė nesuprantantys naujosios tvarkos: „Tiek Šilalės, tiek Kelmės rajonuose, pagaliau tiek pačiame Rietavo turguje leidimą prekiauti galima įsigyti vietoje. Pas jus kaip ne pas žmones – turi eiti į seniūniją, gaišti pusdienį… O ir dar tas Stirbys tą patį leidimą prekybai, kurį mes esame nusipirkę metams, tikrina jau ketvirtą kartą… Negana to, mes Varnių turguje prekiaujame keletą valandų ir pusvalandžiui dar važiuojame į Pavandenę. Norėdamas ten prekiauti vieną kartą per savaitę, 30 min., turi dar vieną leidimą pirkti. Lyg gyvenvietės būtų skirtingose seniūnijose. Na, tai padidinkite kainą, bet kad leidimas galiotų visoje seniūnijoje… Praėjusį penktadienį (kovo 6 d., – red.) bandėme susisiekti tiek su jūsų rajono meru, tiek su administracijos direktoriumi ir pasiaiškinti. Deja, nei vieno, nei kito nebuvo darbo vietoje. Suprantama, kada rinkimai – ne rajono reikalai galvoje…“
Ūkininkas Algirdas, Varnių turguje prekiaujantis kombinuotaisiais pašarais, tvirtino, jog apie pasikeitusią tvarką informacijos nebuvo visai: „Asmeniškai aš sužinojau tik iš turgaus prižiūrėtojo. Dabar pavasaris. Greit atsiras prekiautojų gėlėmis, sodinukais. Esu įsitikinęs, jog dauguma jų nieko nežinos apie pasikeitusią tvarką. Bus daug kuriozų…“
„Telšių ŽINIŲ“ duomenimis, V. Žemeckiui Savivaldybė skyrė 2 Eur baudą. Neskaitant ūkininko patirtų kuro sąnaudų ir laiko, kurį sugaišo važinėdamas iš Šilalės rajono į Telšius. Va taip pas mus valdžia dirba žmogui…
Man visada atrodė, jog p. Stirbys puikus vyrukas, malonus žmogus, yra tekę bendrauti. Norint suprasti situaciją, tereikėtų tik p. Stirbiui apsikeisti vietomis su ūkininku – ir sužinotų, kuris teisus (pagal Europos standartus, o ne Homo sovietikus)
Jei tikrai tai yra tiesa – kvepia anų laikų milicijos vykdomu režimu. Būčiau direktorius – pagalvočiau ar milicininkas gali administruoti jam pavestą veiklą? Matyt į kraują būna įaugęs noras tyčiotis, erzinti, skriausti už save silpnesnį, demonstruoti savo tarnybinę ir asmeninę galią… O juk, būtent, tas ūkininkas jį bei visus sėdinčius kabinetuose ir maitina… Deja, čia ir prasideda ir baigiasi Lietuvos bėdos – per VALDININKUS.
Direktorius, Mero pavedimu turėtų atlikti tarnybinį (ne oficialų, o rimtai) patikrinimą ir viešai pasakyti, kas buvo neteisus. Merui jau dabar reikia rinkti balsus naujiems rinkimams – žmonės juo patikėjo.
Ko norėt, juk mentas ir lieka mentu, sunku ką bepakeist.