Praėjęs šeštadienis Upynoje buvo išskirtinis: pagrindinė mokykla minėjo šimtmečio jubiliejų, miestelis rengė tradicinę šventę „Šventa Ona – duonos ponia“. Upyniškiai sutartinai dalyvavo visuose renginiuose ir vienas kitam dovanojo gerų emocijų.
Visų laukta nuo pat ryto
Upynos pagrindinės mokyklos durys buvo atviros nuo ankstyvo ryto – šeimininkai laukė svečių, esamų, buvusių mokinių ir mokytojų. Nepamiršta uždegti Atminimo žvakelė išėjusiesiems. Upynos Šv. Jono Labdario bažnyčioje aukotos šv. Mišios.
Šimtmečio sodas
Po jų visi rinkosi į mokyklos sodo simbolinį atidarymą. Juostelę perkirpo Upynos pagrindinės mokyklos direktorė Stanislava Grigolienė, buvusi mokyklos direktorė Elena Bagočienė, buvęs mokyklos direktorius, o dabar Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Upynos seniūnijos seniūnas Donatas Želvys, bendruomenės pirmininkas Andrius Norkūnas.
Visas sunkiausias darbas buvo padarytas pavasarį, per akciją „Darom“. Tuomet mokyklos bendruomenė – mokiniai, jų tėvai ir mokytojai – pasodino apie 100 vaismedžių: obelų, kriaušių. Su meile atliktas darbas šimtmečio sode jau davė pirmuosius vaisius – noksta užmegzti keturi obuoliukai. Prie takelio surikiuoti suoliukai, pastatytas simbolinis ženklas.
Mokykla įvairiais istorijos laikotarpiais
Mokyklos salė sunkiai talpino renginio dalyvius, tarp kurių buvo itin solidžių asmenų: 1939 m. baigusi mokyklą mokinė Elena Arlickienė, 1951 m. mokyklą baigusi ir joje dirbusi mokytoja Birutė Baranauskienė, buvęs mokinys Juozas Staputis ir dar daug mokinių bei mokytojų, šioje mokykloje rašiusių ant grafitinės lentelės, skaičiavusių skaitliukais, avėjusių vyžas ar klumpes, skaičiusių iš „Žiburėlio“, „Saulutės“ ir pan. Dalyvavo renginyje ir dar keletas vyresniosios kartos mokinių: 1955 metais baigę Upynos septynmetę mokyklą Danielius Kazlauskas, Stasys Stasiulis, 1956 metais baigęs Romas Leistrumas, 1962 metais baigę aštuonmetę mokyklą Alfonsas Kondrotas, Ona Sidaravičiūtė, Petras Skiotys, 1963 m. baigęs Aloyzas Brasas. Buvo ir menantys pirmąjį kompiuterį, ir tie, kurie mokyklos nebeįsivaizduoja be šiuolaikinių technologijų.
Dabar vaikai išdykę
Kadangi mokyklos skaičius gana solidus, o dabartiniai jos gyventojai norėjo peržvelgti visą mokyklos istoriją ir pagerbti žmones, ją prasmingai kūrusius, scenoje ir ekrane buvo galima pamatyti atskirų dešimtmečių svarbiausius akcentus: rūbus, dėstomus dalykus, jų turinį, skiepijamas vertybes, mokymosi priemones, paminėti dirbusius mokytojus, o esančius salėje net pakalbinti. Štai 1939 m. mokyklą baigusi E. Arlickienė pastebėjo, kad dabartiniai vaikai yra išdykę ir nebenori mokytis, o jos kartos jaunimas buvęs labiau smalsus. Susirinkusieji sukluso išgirdę tarpukario mokykloje prieš pamokas kalbamą maldelę:
Ačiū Dievui už dosnumą Jo gausingą,
Už pasaulio šio gražumą stebuklingą,
Už pavasarėlio žalio giedrus rytus,
Už kvepėjimą darželio rasai kritus.
Už ošimą mūsų girių šimtamečių.
Ir už garbę didžiavyrių ačiū, ačiū.
Visi sužiuro į mokytojos Violetos Usienės prosenelio išsaugotą šimtmetį skaičiuojančią mokyklinę kuprinę.
Mokytojai ir mokiniai
47 metus mokykloje išdirbusi mokytoja Birutė Baranauskienė prisiminė, kad vaikai į mokyklą turėdavo eiti po 5–6 kilometrus ir tai nebuvusi problema, o mokinių katalikiškam auklėjimui buvo skiriama daug dėmesio. Mokytoja ypač didžiavosi tais mokiniais, kurie kažko siekė.
Nuo 1963 m. mokykloje mokytoja dirbusi Danutė Gerybienė džiaugėsi per 46 metus sutikusi daug gabių mokinių ir apgailestavo, kad jau yra iškeliavusių Amžinybėn. Šventėje dalyvavo ir kiti buvę ilgamečiai mokyklos mokytojai: Nijolė Stankienė, Alvyra Šiaudkulienė.
Buvusi lietuvių kalbos mokytoja Danutė Maceikienė atvirai kalbėjo, kad ji vaikus mokė taip, kaip ją mokė ankstesnės kartos mokytojai, todėl į gyvenimo kelią išleido daug puikių žmonių, tarp kurių – ir šio įsimintino renginio vedėjai Žygimantas Skiotys ir Greta Jonutė (Masaitytė).
Viso renginio metu buvo akcentuojamos vertybės, kurios mokiniams skiepijamos mokykloje ir padeda tolimesniame gyvenimo kelyje: ugdyti tvirtą žmogų, kuris gebėtų skaityti, rašyti, naudoti IT, kitus informacinius šaltinius, jausti pagarbą kitiems, mylėti ir puoselėti savo gimtąjį kraštą, saugoti savo tautos tradicijas.
Duonos kelias
Trečioji renginio dalis buvo tarsi tiltas į miestelio šventę – vyko edukacinė programa „Duonos kelias“. Pristatyti senovės rakandai, duonos kepimo papročiai. Sakoma, kad dalijimasis duona atneša laimę į namus, todėl visi renginio svečiai gavo bent po kąsnelį gardžios duonos. Buvo pažymėta, kad tuomet, kai kepama duona, namuose turi būti ramybė, bet kartu sakoma, kad „muotriška ba zlasteis geruos dounas naiškeps“. Šiai edukacinei programai pasirengti, visas priemones surinkti padėjo biologijos mokytoja Violeta Usienė, o pasaką sekė buvusi mokyklos mokinė Simona Usytė.
Svečių sveikinimai
Seimo narys V. Bukauskas mokyklai padovanojo Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopiją, nes mokykla, kaip ir Lietuvos nepriklausomybė, skaičiuoja šimtmetį, ir stebėjosi, kiek nuoširdumo ir meistriškumo įdėta rengiant įspūdingą mokyklos jubiliejų. Savo ruožtu iš Upynos bendruomenės V. Bukauskui buvo palinkėta nebūti tuo Seimo nariu, kuris uždarys Upynos mokyklą.
Telšių rajono savivaldybės meras P. Kuizinas teigė, jog darbo metai Upynos mokykloje bent jau ligi šiol buvo patys laimingiausi jo gyvenime. Tačiau filmuota medžiaga iš mokyklos 80-mečio žvelgiant į save privertė nustebti, kaip greit bėga laikas ir keičia žmogaus išorę. Meras pažadėjo daryti viską, kad mokykla dar gyvuotų ne vienerius metus, nors visi supranta, kad mokyklos tikrasis darbdavys yra vaikai: nebus jų – nebus ir ugdymo įstaigos.
P. Kuizinas Telšių rajono savivaldybės tarybos vardu padėką įteikė mokyklos direktorei S. Grigolienei.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Tūmienė džiaugėsi, kad Upynos mokykloje yra akcentuojami svarbiausi dalykai – ji yra saugi, patraukli, puoselėjanti vertybes, o vaikai išmokomi gyventi sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Skyriaus vedėjos pasirašytus raštus įteikė mokytojoms Valentinai Žeimienei, Violetai Usienei, Reginai Astrauskienei, Nelei Norkūnienei, o mokyklai – simbolinę dovanėlę protui lavinti.
Mokyklos pasveikinti atvyko ir kolegos iš Luokės Vytauto Kleivos gimnazijos, mat į ją susirenka daug upyniškių tęsti mokslo.
Upynos seniūnijos seniūnas D. Želvys mokytojų šeimoms linkėjo ramybės, kaip anais laikais kepant duoną, bendruomenei – daugiau atžalų, o mokyklai padovanojo šimtmečio vėliavą, kuri šventės dieną plazdėjo miestelyje, o vėliau buvo perkelta ir nuolat puoš mokyklą.
Kaimynų pasveikinti atvyko Upynos lopšelis-darželis, kuriam vadovauja direktorė Virginija Baranauskaitė, buvusi mokyklos mokinė, dienos centro, kuriam vadovauja taip pat buvusi mokinė Edita Stanienė, Upynos kultūros darbuotojai, pašto skyrius, kuriam vadovauja taip pat buvusi mokinė Genė Šimkienė.
Upynos bendruomenės pirmininkas A. Norkūnas įteikė sandariai supakuotą dovaną ir paprašė ją išpakuoti tik Rugsėjo 1-ąją (reikėtų nepamiršti pasmalsauti, kokia tai buvo dovana!). O ūkininkas Arūnas Usis savo šeimos vardu visus mokinius ir mokytojus rudeniop pažadėjo nuvežti į Druskininkų vandens parką!
Mokyklos direktorė S. Grigolienė dėkojo visiems, prisidėjusiems rengiant šimtmečio šventę. Vardijant pagalbininkus, buvo aišku – mokykla rūpi ir yra nepaprastai svarbi visiems upyniškiams.
Pagerbimo raštas įteiktas merui P. Kuizinui – už ilgus metus Upynos pagrindinėje mokykloje eitas direktoriaus pareigas.
Renginį spalvino mokinių ir mokytojų atliekamos dainos.
Šventa Ona – duonos ponia
Skambant finalinei dainai mokyklos salėje, aikštėje jau rikiavosi LR kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras. Aidint maršui, upyniškių eisena nusidriekė į miestelį, kur prasidėjo tradicinė šventė „Šventa Ona – duonos ponia“. Iškilmingai pakeltos Upynos ir mokyklos vėliavos, prasidėjo koncertinė programa. Pasirodė minėtas orkestras, vyko muzikinė pamoka mažiesiems, koncertavo Upynos bendruomenės saviveiklos kolektyvai, ansamblis „Jonis“, aukštus priėmimo reikalavimus kėlusi grupė „Biplan“. Surengtos aktyvios pramogos, vyko prekyba, nugriaudėjo šventinis fejerverkas.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Loading ...
