Šalies ūkininkai kone visą vasarį įvairiomis formomis protestuoja dėl itin kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų. Praėjusį penktadienį Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vyko žemdirbių, prekybininkų, perdirbėjų ir Konkurencijos tarybos atstovų susitikimas, o šalia pastato rikiavosi būriai protestuojančių ūkininkų. Kas laukia sunkius laikus išgyvenančių žemdirbių?
Monika GIRDVAINĖ
Vyko derybos ir piketas
Ūkininkai nenuleidžia rankų dėl susidariusios kritinės padėties pieno sektoriuje. Vasario pradžioje prasidėję protestai prie pieno perdirbimo įmonių, pieno dalybos gyventojams ar pylimas laukuose, diskusijos su pieno sektoriaus atstovais žymių rezultatų nedavė.
Vasario 24-ąją žemdirbių derybinė grupė buvo pakviesta į Žemės ūkio ministeriją susitikti su pieno perdirbėjais, prekybininkais, valdžios institucijų atstovais ir kartu ieškoti sprendimų kritinei situacijai pieno sektoriuje suvaldyti. Į derybas ėjusius savo atstovus palaikė būriai ūkininkų iš visos Lietuvos, susirinkę į taikų mitingą prie ministerijos.
Tarp protestuojančiųjų – ir gausus Telšių rajono ūkininkų būrys. Jie, kaip ir kiti susirinkusieji, derybose tikėjosi teigiamų sprendimų žemdirbiams.
Prie derybų stalo ŽŪM sėdėjusi Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė informavo, kad konkrečių sprendimų susitikime nebuvo priimta. Pasak pašnekovės, perdirbėjai ir prekybininkai nebuvo linkę derėtis. Ministerijos pozicija ūkininkus irgi kiek nuvylė – buvo tikimasi išgirsti, kokių pagalbos priemonių bus imamasi artimiausiu metu, tačiau jokie konkretūs siūlymai nepateikti.
„Neišgirdome, kad čia ir dabar jau bus imtasi kokių nors priemonių. Tai sukėlė neviltį. Suprantame, kad viskam reikia laiko. Ministras nuo pačios pirmos dienos teigė palaikantis ūkininkus, sutiko, kad pieno sektoriuje yra kritinė situacija ir reikia ieškoti sprendimų. Bet galų gale jau mėnuo praėjo, tai kiek dar reikės laukti? Ateina pavasaris, o tie ūkiai, kurie yra ant išlikimo ribos, jei neturi jokių įsipareigojimų, nori žinoti, ar gaus iš valstybės paramą ir galės dar verstis pienininkyste, ar geriau pereiti į grūdininkystę. Jau ir dabar matome naikinamus ūkius“, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo Z. Dargienė.
Žemdirbių derybinė grupė susitikime pabrėžė, kad ūkininkams reikalingas šešių mėnesių laikotarpiu nuostolingos veiklos dengimas, siekiantis apie 40 mln. eurų. Jų tvirtinimu, vasario mėnesį ūkininkai už pagaminto pieno kilogramą gauna 6–8 centus žemiau savikainos.
Kokie bus kiti Lietuvos ūkininkų žingsniai, kol kas nėra žinoma. Tačiau, kaip teigė Z. Dargienė, žemdirbiai nesiruošia pasiduoti.
„Stebėsime situaciją, ir jeigu per ateinančias kelias savaites nebus priimta jokių sprendimų, gali tekti imtis ir drastiškų priemonių. Ūkininkai jau kalba apie srutų pylimą prie ministerijos“, – sakė ūkininkų atstovė.
Z. Dargienė informavo, kad dėl pieno krizės Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas kovo 1-ąją prezidentūroje susitiks su LR Prezidentu Gitanu Nausėda.
Reikalavimai – rezoliucijoje
Į susitikimą žemdirbių derybinė grupė ėjo parengusi rezoliuciją krizinei situacijai pieno sektoriuje įveikti. Trumpuoju laikotarpiu reikalaujama čia ir dabar užtikrinti sąžiningą vertės pasidalijimą pieno kainos grandinėje, pieno gamintojams skiriant ne mažiau kaip 40 procentų. Neradus sprendimo pieno produktų kainos vertės pasiskirstymo grandinėje, raginama nedelsiant reaguoti į kritinę situaciją pieno sektoriuje, krizei valdyti būtinas visų lygių valdžios institucijų įsitraukimas. Tam reikalinga skirti 40 mln. eurų 6 mėn. laikotarpiu nuostoliams padengti. Ūkininkai reikalauja grąžinti ir papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, ragina parengti ir, situacijai tapus nevaldomai, aktyvuoti krizei suvaldyti reikalingus teisės aktus, kurie leistų griežtai reguliuoti pieno grandinės dalyvių – žemdirbių, perdirbėjų, prekybininkų, valstybės – santykius. Rezoliucijoje taip pat reikalaujama nedelsiant pradėti Konkurencijos tarybos tyrimą dėl produktų kainos vertės pasiskirstymo grandinėje, vertinant Europos Sąjungos šalių praktiką bei nustatant tikrąją pieno produktų kainos vertės dalį pieno gamintojams. Anot ūkininkų, žaliavinio pieno supirkimo kainos reguliavime turėtų būti nustatyta procentinė dalis, kuri turėtų tekti žemdirbiui nuo pieno produktų kainos parduotuvėje. Taip pat, anot jų, pieno supirkimo kainas reiktų susieti su Europos Sąjungos pieno supirkimo vidurkiu. Laikomasi pozicijos, jog įstatymu turi būti įtvirtinta, kad žaliavinė pieno kaina yra visa pieno kaina su priedais, o ne atskirai traktuojama bazinė pieno kaina ir priedai, kurių įstatymas nereguliuoja. Kitas reikalavimas, kad vienodos kokybės pieno kaina būtų vienoda, nepriklausomai nuo tiekiamo pieno kiekio. Kiti reikalavimai susiję su mokėjimų atidėjimu, lengvatinėmis paskolomis, biurokratinės naštos mažinimu, mėšlo laikymo reikalavimų mažinimu. Taip pat reikalaujama kreiptis į Europos Komisiją, kad būtų pradėta teikti tiesioginė parama pirminiams produkcijos gamintojams pagal BRO 219 straipsnį.
Ilguoju laikotarpiu reikalaujama Žemės ūkio rizikos valdymo fondo, kuris yra neveikiantis, nuostatas pritaikyti pieno ūkiams. Konstatuojama, kad pieno ūkiai negali laukti metus ar dvejus ar dvejų, kol bus išmokėtos kompensacijos, fondas turi padėti čia ir dabar, kitaip jis yra neveiksnus. Reikalaujama pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams KPP 2014–2022 m. laikotarpiu pagal tam tikrą priemonę numatyti paramos sumą iki 10 mln. Eur ir pripažintiems kooperatyvams užtikrinti prioritetinius balus. Ūkininkams, statantiems karvių fermas, reikalaujama supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus bei pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus. Reikalaujama sudaryti palankias sąlygas pieno ūkio fermos projektui parengti ir derinti, kad procesas truktų ne ilgiau nei 6 mėn. Siekiant amortizuoti prarastas pajamas, taip pat reikalaujama kompensuoti pieninių veislių telyčių įsigijimo išlaidas ir pieninių karvių veislės seksuotos spermos įsigijimo išlaidas.
ŽŪM ir Vyriausybė ieško sprendimų
Po penktadienį vykusio susitikimo ŽŪM išplatintame pranešime skelbiama, kad žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kalbėdamas apie greitas, trumpalaikes priemones, pabrėžė, jog jos yra, tačiau esą reikia koncentruotis į struktūrinius, kokybinius pokyčius, nes tokia pieno sektoriaus padėtis nuolat tęstis negali.
„Turime ieškoti ilgalaikių sprendimų. Kartu su latviais esame unikalūs, turime panašias sistemines bėdas, tad reikia koncentruotis į pieno sektoriaus stabilumą, kad jį būtų galima prognozuoti. Susidūrėme su paradoksalia situacija, kai sakoma, kad pieno trūksta, tačiau tuo pačiu metu pienas dalijamas už dyką. Iš kur tas perteklinis pienas trumpuoju laikotarpiu? Kad šiandien ūkininkai kooperuojasi, kad išvežtų pieną į Lenkiją, tai yra ženklas.
Trumpalaikės pagalbos instrumentai jau yra derinami su EK, tad šioje srityje dirbame. Kalbame ir apie valstybės pagalbą. Tačiau būtina ieškoti būdų, kad neturėtume tokių kainų svyravimų ateityje. Toks nestabilumas kenkia ir ūkininkams, ir perdirbėjams, ir valstybei. Tokios krizės neturi kartotis“, – kalbėjo ministras K. Navickas.
Taip pat skelbiama, kad ministras pabrėžė kooperacijos svarbą, tam pritarė ir ūkininkų, ir perdirbėjų atstovai.
Pranešime teigiama, kad susitikime dalyvavusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė patikino, jog pieno sektoriaus situacijos klausimui Vyriausybėje skiriama daug dėmesio, akcentuojamos ilgalaikės priemonės.
„Nebandome išsipirkti populiariais sprendimais, bet turime ieškoti ilgalaikių, tvarių sprendimų ir siekiame į analogišką situaciją nepatekti ateityje. Siekiame didinti ilgalaikį sektoriaus atsparumą, kad besikeičianti aplinka ir sąlygos kuo mažiau veiktų sektorių. Sprendimai turi sustiprinti silpniausią grandį“, – informaciniame pranešime cituojama kanclerė.
ŽŪM skelbia, kad dėl padėties pieno rinkoje panašaus formato susitikimai bus organizuojami ir vėliau, artimiausiu metu žadama šaukti Pieno tarybą.