Tu­riu fi­zi­nę ne­ga­lią: kaip stip­rin­ti sa­vo svei­ka­tą?

Pas­te­bi­ma, kad ver­tin­da­mi sa­vo svei­ka­tą žmo­nės ne­re­tai kal­ba tik apie fi­zi­nę būk­lę ir pa­mirš­ta psi­cho­lo­gi­nę sa­vi­jau­tą bei psi­chi­nės ir fi­zi­nės svei­ka­tos ry­šį. O Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja (PSO) svei­ka­tą api­brė­žia kaip bend­rą fi­zi­nę, psi­chi­nę ir emo­ci­nę ge­ro­vę.

„Re­gu­lia­raus fi­zi­nio ak­ty­vu­mo pa­lai­ky­mas ska­ti­na ak­ty­ves­nę sme­ge­nų veik­lą, ge­ri­na pro­ti­nę ir emo­ci­nę bū­se­ną, taip pat stip­ri­na šir­dies ir krau­ja­gys­lių, kvė­pa­vi­mo, griau­čių ir rau­me­nų sis­te­mas“, – tei­gė er­go­te­ra­peu­tė, ki­ne­zi­te­ra­peu­tė Mo­ni­ka Šau­ly­tė. Fi­zi­nės svei­ka­tos pro­ble­mos ga­li pa­di­din­ti psi­chi­nės svei­ka­tos su­tri­ki­mų ri­zi­ką, to­dėl kuo žmo­gus vy­res­nis, tuo svar­bes­nė yra jo psi­chi­nė būk­lė.

Sen­jo­rai jau­čia so­cia­li­nę at­skir­tį

Hi­gie­nos ins­ti­tu­to Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro Psi­chi­kos svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Skir­man­tė Ben­džiū­tė ak­cen­tuo­ja: svar­bu stip­rin­ti vi­sų am­žiaus gru­pių psi­cho­lo­gi­nę sa­vi­jau­tą, nes skir­tin­gi am­žiaus eta­pai yra vei­kia­mi skir­tin­gų veiks­nių. Pa­vyz­džiui, vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nės daž­nai su­si­du­ria su šei­mos, fi­nan­si­niais ar pro­fe­si­niais įsi­pa­rei­go­ji­mais, o vy­res­nie­ji – sie­kia gau­ti pa­ra­mą dėl pa­ti­ria­mo vie­ni­šu­mo jaus­mo.

„As­mens min­tys tie­sio­giai vei­kia jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bę ir so­cia­li­nį ak­ty­vu­mą. Stip­ri­nant psi­chi­kos svei­ka­tą ga­li­ma su­ma­žin­ti dep­re­si­jos, ne­ri­mo ir ki­tų su­tri­ki­mų ri­zi­ką. Ne­re­tai ji pa­di­dė­ja dėl so­cia­li­nės izo­lia­ci­jos, fi­zi­nės svei­ka­tos silp­nu­mo ir ki­tų vy­res­nia­me am­žiu­je ky­lan­čių svei­ka­tos pro­ble­mų.

Da­lis sen­jo­rų su­si­du­ria su to­kiais so­cia­li­niais iš­šū­kiais, kaip, pa­vyz­džiui, re­tas ar re­tė­jan­tis bend­ra­vi­mas su šei­ma ir ar­ti­mai­siais, ne­tek­tys, ri­bo­tos ga­li­my­bės da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je. Dėl to jau­čia­ma ky­lan­ti so­cia­li­nė at­skir­tis, vie­ni­šu­mo jaus­mas“, – kal­bė­jo Psi­chi­kos svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tė.

Re­mian­tis Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo in­for­ma­ci­nės sis­te­mos (PSDF IS) duo­me­ni­mis, di­džio­ji da­lis 65 me­tų ir vy­res­nių as­me­nų ser­ga de­men­ci­ja ir pa­ti­ria ne­ri­mo su­tri­ki­mus.

Praė­ju­siais me­tais 98,9 pro­c. sen­jo­rų su­si­dū­rė su mie­go su­tri­ki­mais, o 71,9 pro­c. – su nuo­tai­kos su­tri­ki­mais, įskai­tant dep­re­si­ją.

Pa­de­da iš­lai­ky­ti bend­rą kū­no sta­bi­lu­mą

Re­mian­tis PSO, esant nuo­la­ti­niam fi­zi­niam ak­ty­vu­mui, sme­ge­ny­se iš­si­ski­ria che­mi­nės me­džia­gos, dėl ku­rių ge­rė­ja as­mens sa­vi­jau­ta ir mie­go ko­ky­bė. Re­gu­lia­rus fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ap­sau­go nuo tam tik­rų neužk­re­čia­mų­jų li­gų, to­kių kaip šir­dies li­gos, nu­tu­ki­mas, dia­be­tas ir kai ku­rios vė­žio for­mos.

Pa­sak er­go­te­ra­peu­tės, ki­ne­zi­te­ra­peu­tės M. Šau­ly­tės, vy­res­niems as­me­nims bū­ti­na už­tik­rin­ti fi­zi­nį ak­ty­vu­mą ir dėl griu­vi­mų pre­ven­ci­jos. Gre­ta pa­si­tai­kan­čių svei­ka­tos pro­ble­mų ga­li pa­si­reikš­ti koor­di­na­ci­jos ir pu­siaus­vy­ros su­tri­ki­mų, gal­vos svai­gi­mas, silp­nu­mas, to­dėl bū­ti­na už­tik­rin­ti nuo­la­ti­nį ju­dė­ji­mą, ku­ris pa­de­da iš­lai­ky­ti bend­rą kū­no sta­bi­lu­mą.

„Įsi­ver­tin­ki­te sa­vo fi­zi­nę būk­lę: bū­da­mi sau­gio­je ap­lin­ko­je, pa­sto­vė­ki­te ant vie­nos ko­jos, pa­ban­dy­ki­te už­si­merk­ti. Jaus­da­mie­si sta­bi­liai sau­gų at­stu­mą ei­ki­te už­si­mer­kę. At­li­ki­te leng­vus jė­gos pra­ti­mus, ku­rie yra svar­būs kau­lų tan­kiui“, – bū­dais, kaip bū­ti fi­ziš­kai ak­ty­viems, da­li­jo­si M. Šau­ly­tė.

Mėgs­tan­tiems vaikš­čio­ti M. Šau­ly­tė re­ko­men­duo­ja kiek­vie­ną die­ną steng­tis ei­ti vis ak­ty­viau, in­ten­sy­ves­niu žings­niu nuei­ti il­ges­nį ar trum­pes­nį at­stu­mą ste­bint sa­vo sa­vi­jau­tą. Jau­čian­tis ge­rai, krū­vį ga­li­ma pa­di­din­ti.

„Kar­tais bū­na, kad žmo­nės ne­ži­no, ko­kius pra­ti­mus at­lik­ti, ar ne­tu­ri tam mo­ty­va­ci­jos. Tuo­met ska­ti­na­me ak­ty­ves­ne fi­zi­ne veik­la už­siim­ti bui­ty­je. Pa­vyz­džiui, di­de­liais mos­tais ar grei­tes­niu tem­pu nu­va­ly­ti dul­kes nuo spin­te­lės“, – kal­bė­jo ki­ne­zi­te­ra­peu­tė.

Er­go­te­ra­peu­tė pa­žy­mė­jo, jog vi­sus pra­ti­mus rei­kė­tų at­lik­ti iki skaus­mo ri­bos. Ra­gi­na­ma sau­giai ju­dė­ti sa­vo kom­for­to zo­no­je, sie­kiant pa­lai­ky­ti fi­zi­nį ak­ty­vu­mą, ta­čiau ne­pab­lo­gin­ti si­tua­ci­jos.

Pa­gal­ba tei­kia­ma ne­mo­ka­mai

Pir­mo­ji psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos sto­te­lė sen­jo­rui ar­ba neį­ga­liam žmo­gui tu­rė­tų bū­ti ar­ti­mų­jų prie­globs­tis. Anot S. Ben­džiū­tės, bu­vi­mas so­cia­li­nia­me ra­te su šei­mos na­riais, bend­ra­vi­mas, jau­ti­ma­sis bend­ruo­me­nės, ko­man­dos da­li­mi yra trūks­ta­ma sen­jo­rų svei­ka­tos da­lis. Ma­žė­jant ar­ti­mų­jų ra­tui, ga­li kil­ti so­cia­li­nė izo­lia­ci­ja ar su­pras­tė­ti svei­ka­tos būk­lė.
„Nu­vy­kus į sa­vo pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą, šei­mos gy­dy­to­jas in­for­muos, ko­kiam psi­chi­kos svei­ka­tos cent­rui esa­te pri­skir­tas – ten jums bus su­tei­kia­ma pa­ra­ma.
Ne­nus­teb­ki­te, jei gy­dy­to­jas re­ko­men­duos ar nu­kreips pas psi­cho­lo­gą ar so­cia­li­nį dar­buo­to­ją. Sen­jo­rai ir neį­ga­lūs as­me­nys ra­gi­na­mi kreip­tis į die­nos, so­cia­li­nių pa­slau­gų bei užim­tu­mo cent­rus, kur taip pat tei­kia­ma psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba“, – pa­si­nau­do­ti ga­li­my­bė­mis, iš­lai­ky­ti so­cia­li­nį kon­tak­tą ska­ti­no vy­riau­sio­ji Psi­chi­kos svei­ka­tos stip­ri­ni­mo sky­riaus spe­cia­lis­tė.

Psi­chi­kos cent­ro at­sto­vė S. Ben­džiū­tė pri­mi­nė ir apie kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je vei­kian­čius vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­rus, ku­riuo­se tei­kia­mos ne­mo­ka­mos psi­cho­lo­gi­nės ge­ro­vės ir psi­chi­kos svei­ka­tos stip­ri­ni­mo pa­slau­gos.

„Svar­bu steng­tis bū­ti ak­ty­viems net ir kas­die­nė­se veik­lo­se, vi­suo­met ste­bė­ti sa­vo sa­vi­jau­tą, bū­ti kiek įma­no­ma sau­ges­nė­je ap­lin­ko­je ir, ži­no­ma, ne­per­sis­teng­ti. O jau­čiant dis­kom­for­tą, esant konk­re­tiems skaus­mams ar ki­tiems nu­si­skun­di­mams, ne­del­siant kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus“, – sa­kė er­go­te­ra­peu­tė, ki­ne­zi­te­ra­peu­tė M. Šau­ly­tė.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ruo­se taip pat vyk­do­mi ne­mo­ka­mi fi­zi­niai už­siė­mi­mai sen­jo­rams ir ma­žiau ak­ty­viems as­me­nims. Biu­rų są­ra­šą ir ki­tą in­for­ma­ci­ją ga­li­ma ras­ti LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je.

Pa­de­da jaus­tis rei­ka­lin­giems

Hi­gie­nos ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, kad nuo­mo­nė, jog vie­nin­te­lis bū­das gau­ti pa­gal­bos – ap­si­lan­ky­ti psi­cho­lo­go ar psi­chiat­ro ka­bi­ne­te, yra klai­din­ga. Yra daug ki­tų pa­gal­bos bū­dų ir vie­tų, ta­čiau tai ne vi­si ži­no.

„Sen­jo­rų ir neį­ga­lių­jų die­nos cent­rai su­tei­kia ga­li­my­bę tiek vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, tiek as­me­nims, tu­rin­tiems ne­ga­lią, su­si­pa­žin­ti su bend­ra­min­čiais, kar­tu da­ly­vau­ti gru­pi­nė­se veik­lo­se ir už­megz­ti drau­gys­tes.

Lie­tu­vo­je taip pat vei­kia tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­tai, ku­riuo­se vy­res­nio am­žiaus žmo­nės ga­li ne tik tęs­ti mo­ky­mą­si, įgy­ti nau­jų ži­nių ir įgū­džių, bet ir ak­ty­viai da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. Tai yra bū­ti­na sie­kiant stip­rin­ti emo­ci­nę ge­ro­vę ir bend­ruo­me­niš­ku­mo jaus­mą“, – kal­bė­jo S. Ben­džiū­tė.

Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, ieš­kan­tys pa­gal­bos, ra­gi­na­mi kreip­tis į sa­vo pir­mi­nės as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos psi­chi­kos svei­ka­tos cent­rą, kur ga­li gau­ti sku­bią pa­gal­bą ir 10 ne­mo­ka­mų psi­cho­lo­go kon­sul­ta­ci­jų. Taip pat vei­kia ne­mo­ka­ma emo­ci­nės pa­gal­bos li­ni­ja „Si­dab­ri­nė li­ni­ja“, spe­cia­liai su­kur­ta vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms“, – pa­sa­ko­jo S. Ben­džiū­tė.

Spe­cia­lis­tė pri­dū­rė: pa­gal­bos li­ni­ja ne tik su­tei­kia emo­ci­nę pa­ra­mą, bet ir prii­ma sen­jo­rus sa­va­no­riau­ti šio­je pa­gal­bos li­ni­jo­je. Da­ly­va­vi­mas sa­va­no­riš­ko­je veik­lo­je ga­li pa­dė­ti pa­di­din­ti sa­vi­ver­tę, su­teik­ti pra­smės jaus­mą ir pa­ge­rin­ti bend­rą psi­cho­lo­gi­nę, kar­tu ir fi­zi­nę būk­lę. Pa­dė­da­mi ki­tiems, sen­jo­rai ga­li jaus­tis nau­din­gi, rei­ka­lin­gi ir svei­ki.