Tryškių miestelio bendruomenei jau trejus metus vadovauja pirmininkė Asta Simonavičienė. Moteris ne tik džiaugiasi nuveiktais darbais, aktyviais bendruomenės nariais, bet kartu ir nuogąstauja, jog ką bedarytum, vis tiek būryje atsiranda žmonių, kurie lieka nepatenkinti bendruomenės veikla.
Aurelija SERVIENĖ
Apie bendruomenę
Šiandien Tryškių miestelio bendruomenėje – 114 narių. Šis skaičius jau kuris laikas nesikeičia. Bendruomenei vadovauja pirmininkė A. Simonavičienė. Tarybos nariai: Sandra Sakalauskienė, Marytė Mažeikienė, Neringa Lemežienė, Jūratė Velienė.
Kiekvienas bendruomenės narys moka metinį nario mokestį – 6 Eur. Pasak pirmininkės, šie pinigai yra taupomi, bendruomenė stengiasi veiklą vykdyti iš įvairių projektų. „Išgyvename tik vykdydami projektus“, – tikino A. Simonavičienė.
Bendruomenės nariai kartu vyksta į ekskursijas. Šiemet jau svečiavosi Jūrmaloje, lankėsi Naisiuose, Pakruojo dvare, Vilniuje ir kt. Turi tradicinių renginių: kartu švenčia Naujųjų metų sutiktuves, mini Petrines, kasmet rengia ataskaitinius susirinkimus ir kt.
Džiugu, jog bendruomenė glaudžiai bendradarbiauja su Kaunatavos, Ubiškės, Raudėnų ir kt. bendruomenėmis.
Tryškiuose yra įkurti bendruomenės namai, kur vyksta „Bočių“ susirinkimai, vakaronės, susitikimai. Šią vietą išnaudoja ir jaunimas.
Sutvarkyta erdvė
Bendruomenė įgyvendino Žemės ūkio ministerijos finansuotą projektą. Jo metu Tryškiuose pagal Virvytės upę įsirengė paplūdimio aikštelę, kurios plotas – 24 arai. Šalia padaryta žaidimų zona. „Buvo didžiausi krūmynai, kalnų kalnai, net upės vagos matyti nebuvo. Reikėjo daug darbo įdėti, kad pasidarytume sau gražią erdvę. Daug projektinių lėšų atsiėjo žemės darbai, su kastuvu gi nieko nepadarysi, reikėjo samdyti galingą techniką. Mes, tryškiškiai, daugiau neturime jokio priėjimo prie upės, nors ji teka per visą miestelį. Didelė dalis yra privačioje žemėje ir nieko viešo ten nepadarysi“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė.
Šiais metais bendruomenė svarsto galimybę ištirti upės vandenį.
Svarsto trauktis iš pirmininkės pareigų
Per trejus metus, kai yra pirmininkė, A. Simonavičienė tikino pastebėjusi, kad ne visi tryškiškiai žavisi bendruomenės veikla: kai vieni noriai joje dalyvauja, kiti tuo metu tik piktais liežuviais plaka.
„Virvytė Tryškius dalija į dvi puses: teigiamą ir neigiamą. Nesakau, kad taip tiksliai yra: ten – blogi, o ten – geri. Tačiau yra žmonių, kurie palaiko bendruomenę, o kitiems viskas negerai“, – guodėsi A. Simonavičienė. Pirmininkė sakė dažnai sulaukianti kritikos: jei tik bendruomenės sutvarkytoje aikštelėje prie upės kas nutiko, ar varžtas kur iškrito, ar sulūžo kas, tuoj visi pas pirmininką. „Žmonėms reikia suprasti, kad ta erdvė yra mūsų visos bendruomenės žmonių – ne mano asmeninė. Mes visi turime ją tvarkyti. Jei ten būtų mano nuosavybė, aš ją būčiau apsitvėrusi tvora“, – kalbėjo pašnekovė.
Pirmininkė apgailestavo, kad ką žmogus bedarytum, vis tiek atsiras tokių asmenų, kurie galvoja, jog pirmininkei iš viso to bus didžiausia asmeninė nauda. Moteris net svarsto trauktis iš pirmininkės pareigų, mat nebesuspėjanti, turi daug savų darbų, o ir nebėra tos energijos ir užsidegimo, kiek reikėtų skirti bendruomenei. „Aš nemoku dirbti atmestinai, žiūriu į darbą labai rimtai ir atsakingai. Reikia dirbti taip, kaip reikia!“ – tvirtino A. Simonavičienė.
Trūksta bendrystės
Nors Tryškiuose veikia nemažai įstaigų: kultūros centras, mokykla, biblioteka, šalia yra bendruomenė, tačiau pirmininkė pasigenda bendrystės: „Vykdome atskirus renginius, ruošiame atskirus projektus. Nėra mus vienijančio bendro tikslo. Privalome visi laikytis kartu, tik tada mums pavyks kažką nuveikti. Nukelkime vienas kitam kepures ir būkime vienas kitam paprastesni.“
Problemos
Kaip didžiausią problemą Tryškiuose moteris įvardijo kanalizaciją. Planuojama miestelyje įvesti centralizuotą nuotekų sistemą. Galbūt darbai užsitęsė todėl, jog ne visi miestelio žmonės nori prie tos sistemos jungtis – jei vieningi būtų, viskas būtų išspręsta daug greičiau.
Liūdna pirmininkei, jog Tryškiuose vis daugiau atsiranda negyvenamų trobelių, o naujakurių mažai atsikelia. „Eini gatvėmis ir žiūri: ten nebegyvena ir ten jau nėra. Bėda, kad toli esame nuo Telšių, visuomeninis susisiekimas ribotas, darbų nėra, esame toks užkampis“, – apgailestavo pašnekovė. Anot jos, žmones čia laiko tik gimtos žemelės trauka. Gyvena daug pensininkų, yra keletas stambių ūkininkų. Nemaža dalis moterų gyvena tik su vaikais, mat jų vyrai dirba užsienyje.
Loading ...
