Lietuvoje pirmąjį birželio sekmadienį minima Tėvo diena. Ji skirta įvertinti tėčių darbą, jų pastangas ir jiems padėkoti. Tėvas – šeimos pamatas ir stiprybė, todėl jo pavyzdys itin svarbus vaiko gyvenime.
Artėjant Tėvo dienai kalbinome dviejų vaikų tėtį, savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio direktoriaus pavaduotoją Mantą Karečką.
Meida GAIŽAUSKAITĖ
– Auginate du vaikus. Trumpai papasakokite apie juos.
– Kartu su žmona Aida turime du vaikus. Dukrą Medeiną, kuriai ką tik suėjo aštuoneri metai ir kuri greit baigs pirmąją klasę, ir sūnų Ąžuolą, kuriam greitai sukaks ketveri metai. Sūnus darbo dienas leidžia darželyje.
Abu mano vaikai ir panašūs vienas į kitą, ir labai skirtingi. Dukra jautresnė, jausmingesnė, turi mažiau drąsos, bet jau pradeda rodyti savo iniciatyvumą ir yra galbūt panašesnė į žmoną, labiau linkusi būti santūresnė.
O sūnus – priešingai, turi begalę drąsos, bet kaip ir dukra yra jausmingas, labai kūrybiškos sielos, didelės fantazijos. Visada atrodo, kad jo visur pilna. Ypač tai pasijuto, kai pradėjo kalbėti ir taisyklingiau ištarti žodžius. Tada, matyt, pajuto laisvę, kad gali aiškiai susikalbėti ir išreikšti save, o kiti jį supranta. Sūnus labiau paveldėjo mano bruožus, yra panašesnis į mane – tą vis primena ir žmona, ir „baba“ su „bočiumi“. Jau dabar matau, kad jis domėsis viskuo, ką tik sutiks savo gyvenimo kelyje, ir reikės jį kartais pristabdyti.
– Kaip manote, koks yra tėvo vaidmuo vaiko gyvenime?
– Dažnu atveju, manau, vis dar galvojama, kad tėvas turi išlaikyti šeimą, rūpintis ja materialiai, atlikti ūkinius darbus ir pan., o visa kita palikti mamai. Žinoma, finansiniai ir ūkiniai dalykai yra svarbūs ir to reikia, to paties siekiu ir aš, bet to siekia ir mama. Šioje vietoje vyrams nereikėtų išsiaukštinti.
Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime, manau, turėtų būti kitoks, įvairiapusiškesnis, paremtas siekiu palaikyti balansą. Mano manymu, vyrai tiesiog dažniau ir labiau vadovaujasi loginiu mąstymu, faktais ir mažiau priima sprendimus remdamiesi emocijomis, todėl vaikams tėvas turėtų ir rodyti tą vaidmenį, kad gyvenime yra visko, ne tik bitučių ir drugelių, bet yra ir sunkių, ir liūdnų, ir linksmų, ir pavojingų, ir nereikšmingų bei labai reikšmingų dalykų. Savo elgesiu, bendravimu turėtų mokyti vaikus rasti tą gyvenimo balansą, tvirtą žemę po savo kojomis, mokyti priimti teisingus sprendimus, kartu leisti priimti ir neteisingus sprendimus. Priešingai nei mamos – jos, veikiamos globos instinktų, visada rodo savo besąlyginę meilę, sako: „neik, nukrisi“, „nuvirsi“, „susižeisi“, „daryk taip“, „daryk kitaip“ ir pan., tad tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra rodyti jam viską ir supažindinti jį su viskuo.
– Koks Jūsų ryšys su vaikais? Kaip kartu leidžiate laiką?
– Manau, ir tikiuosi, neklystu, kad mano ryšys su abiem vaikais yra paprasčiausiai normalus, geras ir tėviškas. Gal ir negražu išskirti, bet su sūnumi mano ryšys yra daug stipresnis, bet taip yra turbūt dėl to, kad jis berniukas, ir savaime turime bendresnių bruožų. Bet nemanau, kad gero ryšio nėra ir su dukra, ypač dabar, kai jau reikia jai padėti ruošti pamokas – tai leidžia dažniau ir ilgiau pabūti drauge.
Šiuo metu laiką kartu leidžiame labiau iš tos auklėjamosios pusės, o ir vaikams dar sukoncentruoti dėmesį į kažkokią veiklą ilgesniam laikotarpiui yra sunku, nors man asmeniškai sunku su tuo susitaikyti ir iškentėti. Konkrečių užsiėmimų kartu atsiras tuomet, kai vaikai ūgtelės, o dabar, kaip ir bet kurie kiti tėvai, mes pažaidžiame su žaislais ar stalo žaidimus, pažiūrime filmą, važiuojame į gamtą, pasivaikščioti, einame ledų, vedžiojame šunį. Stengiamės visada kartu prie bendro stalo pavalgyti, vaikus vestis drauge visur ir visada, kad ir ką nusprendžiame veikti. Gal kiek labiau išskirčiau gamtą – tiek Ąžuolas, tiek Medeina turi aiškų ryšį su gamta: ten praleistas laikas prižiūrint, stebint gyvūnus, plaukiant su valtimi, žvejojant, einant pasivaikščioti visada gerai nuteikia vaikus. Todėl, kai yra proga, visada stengiuosi ir noriu būtent taip leisti laiką su vaikais.
– Kokios, Jūsų manymu, savybės reikalingos geram tėčiui?
– Yra sakoma, kad vieno recepto visiems nepritaikysi. Labiausiai norėčiau išskirti tai, kad tėvas turi pažinoti savo vaikus, jais domėtis, rodyti drąsą, jausmus ir tokius pat globėjiškus principus kaip ir mama.
– Geriausias patarimas, kurį tėvas gali duoti savo vaikui?
– Galbūt ne patarimą, bet gali duoti suvokimą, kad viskam yra savas laikas, nereikia skubėti užaugti, nereikia skubėti pasenti, reikia suvokti, kad galimus gebėjimus ir pasiekimus kuriame mes patys ir kartu patys jiems užkertame kelią. Tėvo patarimas vaikui turėtų būti: „Visada ženk drąsiai į priekį, tu viską gali, o aš visada būsiu tam, kad tau padėčiau. O jei nepadedu, nenusimink ir neslėpk to, nebijok pasakyti.“ Juk ir tėvams reikia kartais susivokti, jų galvos kartais būna pilnos įvairiausių minčių…
Loading ...
