Trečiadienį vyko Telšių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdis. Jo metu svarstytas klausimas dėl liūčių padarytų nuostolių žemdirbiams bei sprendžiama dėl ekstremalios situacijos paskelbimo Telšių rajono savivaldybės teritorijoje.
Rašėme, kad dėl rugsėjo mėnesį iškritusių gausių kritulių Telšių rajono ūkininkai spėjo nuimti tik 75–80 proc. šių metų derliaus, kai kur rudeninė sėja nepradėta, pūdymai nedirbami, neišvežami šieno ritiniai. Ūkininkai kreipėsi į Telšių rajono savivaldybę, prašydami paskelbti rajone ekstremalią situaciją.
Ekstremalių situacijų valdymo komisijos posėdyje dalyvavusi Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėja Vilma Lukoševičienė neslėpė, kad padėtis rajono žemės ūkyje yra kritinė. Jau yra žinoma, kad apie 3 proc. šių metų derliaus liks nenuimta. Ta derliaus dalis, kurią pavyks išgelbėti, bus labai prastos kokybės. Kai kur – netgi netinkama pašarams. Vedėja atkreipė dėmesį, kad dėl susiklosčiusios situacijos didžiausia problema yra tai, kad ūkininkai negali įvykdyti įsipareigojimų. Tai gali labai stipriai atsiliepti per tiesiogines išmokas.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės apsaugos poskyrio vyr. specialistė Asta Mockevičienė informavo, kad, pagal gautą pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, Telšių rajone rugsėjo 1–21 dienomis iškritusių kritulių kiekis 3,6 karto viršijo vidutinį metinį kritulių kiekį.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkas Vytautas Rakickas Ekstremalių situacijų valdymo komisijos narius ragino paskelbti ekstremalią situaciją Telšių rajono savivaldybės teritorijoje. Pirmininko teigimu, negana to, kad laukuose liko dar nenuimto derliaus, nepadėti pamatai ir kitų metų derliui. „Ar nebuvote išvykę iš Telšių? Nematėte, kas darosi laukuose? Mes neprašysime iš Savivaldybės pinigų. Paskelbus ekstremalią situaciją rajone – mes, kaip ir kiti tai padariusių savivaldybių ūkininkai, kreipsimės į Europos Komisiją dėl paramos Lietuvos žemdirbiams.“
Paskelbti ekstremalią situaciją Telšių rajono savivaldybės teritorijoje komisijos narius ragino ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas.
Ekstremalių situacijų valdymo komisijos pirmininkas Saulius Urbonas pabrėžė, kad esama situacija Telšių rajone neatitinka visų sąlygų, kurios reglamentuotos Vyriausybės nutarimu, kad būtų paskelbta ekstremali situacija. Tačiau, jo nuomone, ji turėtų būti paskelbta.
Galiausiai Ekstremalių situacijų valdymo komisijos nariai vienbalsiai nutarė paskelbti ekstremalią situaciją Telšių rajono savivaldybės teritorijoje, kurios pradžia – rugsėjo 1 d.
Paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija
Dėl itin gausaus lietaus šalies ūkininkams patyrus milijoninius nuostolius, tą pačią dieną Vyriausybė pritarė valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimui. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
„Rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma viršyta 4 ir daugiau kartų. Tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių, kai kuriuose rajonuose nenuimta iki 50 proc derliaus. Žemdirbiai neturėjo galimybės apsidrausti nuo tokios rizikos, nes nuo to tiesiog niekas nedraudžia. Ėmėmės priemonių, kad būtų palengvinti įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimų agentūrai, „Ekoagros“, kalbamės su bankais, grūdų supirkėjais, tačiau nemažai ūkių yra labai sudėtingoje situacijoje, todėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimas suteiks daugiau galimybių siekiant patirtų nuostolių kompensavimo“, – teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Paskelbus ekstremalią situaciją, bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl galimų kompensacijų. Be to, tai leis naudoti Vyriausybės rezervą situacijai valdyti. Žadama atverti rezervo fondą ūkininkams kitoms reikmėms – skirti lėšų teisinėms konsultacijoms ir deryboms su pirkėjais.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Loading ...
