Redakcija sulaukė Telšiuose gyvenančios Genutės skambučio. Moteris kėlė klausimą, ar kas nors mieste pastebėjo visokiausių šliužų pagausėjimą. Ypač, telšiškės teigimu, jų prisiveisę už autobusų stoties esančio upelio pakrantėje. Daugybė jų tiesiog užgulė ten esantį tiltelį.
Moteris stebėjosi, ar normalu, kad šie šliužai keliauja į miestą, braunasi į kiemus. Gyviai gana nemaži ir už savęs palieka ilgas gleivių juostas, tad vaizdas tikrai nekoks.
Aurelija SERVIENĖ
Apklausa
Feisbuko „Telšių ŽINIŲ“ paskyroje paskelbėme apklausą, norėjome išsiaiškinti, ar šių gyvių mūsų mieste iš tikrųjų tiek daug. Apklausą peržiūrėjo daugiau kaip 2 768 žmonės. 74 proc. apklaustųjų teigė, jog tikrai šliužų jie mato mūsų mieste, 24 proc. sakė nesutinkantys.
Vieni, kaip ir Genutė, komentavo, jog jų gausu prie minėto upelio, o vyrai rašė, jog jų „veisykla“ yra Plungės gatvėje esančių garažų teritorijoje.
Invazinis šliužas
Lietuvos zoologijos sodo Egzotariumo skyriaus gyvūnų priežiūros specialistas Klaidas Mikėnas teigė, jog tai tikriausiai luzitaninis arionas – invazinis šliužas, kenkiantis žemės ūkiui, kuris Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 2008 metais Kaune. Ši rūšis sparčiai plinta – jau randama Vilniuje, Trakuose, Panevėžyje ir kitur.
Luzitaninių arionų dažniausiai aptinkama soduose ir parkuose. Didžiausiais kiekiais jų randama netvarkingose sodybose su gausia, retai šienaujama žoline augalija ar pavėsyje esančiuose sodų, daržų pakraščiuose. Kiaušiniai ir jaunikliai dažniausiai žiemoja komposto krūvose.
Soduose šie šliužai ypač mėgsta graužti daržoves su minkštais lapais ir sultingais vaisiais. Parkuose randami prie vandens telkinių: šaltinių, upelių, upių, kanalų ar tvenkinių, su vešlia žoline augalija, įvairiose slėptuvėse nuo tiesioginių saulės spindulių ir šalčio. Tinkamose vietose sparčiai dauginasi ir plinta. Viename kvadratiniame metre Lietuvoje jau rasta iki 23 individų. Dėl dydžio ir didelio individų tankio šiuos šliužus radavietėse nesunku aptikti.
Luzitaniniai arionai neturi nuo išdžiūvimo apsaugančios kriauklės, o kūno danga labai pralaidi drėgmei, ilgas buvimas sausoje šiltoje vietoje būtų pražūtingas. Todėl didžiausia tikimybė pamatyti juos yra tamsiuoju paros metu, anksti ryte ar vėlai vakare arba apniukusią dieną ir po lietaus.
Luzitaninis arionas laikomas invazine rūšimi, nes plinta dėl žmonių veiklos, kenkia žemės ūkiui, sukeldamas ekonominę žalą ūkininkams ir grėsmę vietinių moliuskų įvairovei.
Manoma, kad luzitaniniai arionai plinta gabenant augalus ir dirvožemį, į kurį patenka šliužai ir jų kiaušiniai. Atsiradę naujoje vietoje jie greitai adaptuojasi prie naujų klimato sąlygų.
Reikia naikinti
Telšių rajono savivaldybė neturi informacijos, kada buvo pastebėti šie šliuzai Telšių rajone. Specialistų teigimu, kokie jų paplitimo mastai, taip pat nėra žinoma, tik girdimi pavieniai atvejai dėl viešose vietose pastebėtų invazinių šliuzų. Jei jie gyvena žmogaus privačiame sklype, jis juos turi naikinti.
Tai tegul žolę prie upelio nušienauja, ten jiems puikios sąlygos gyventi…
pajuryje ju pilna. Vydmantu kaime taip pat, Alsedziuose, Plungeje pilna, nors zole pjaunama visur 🙂 ikyrus padarai.
Prirenkat į paprastą polietileno maišelį ir užpilat karštu vandeniu, nereikia ir druskos , aš visada taip darau. Rastinėnai.
Sveiki, koloradai- jau kaip draugai. Taip bus ir su kitom „vakarų” dovanom. Gal kas parašytų, ar jie gniaužia bulves. Matyt, teks tik pievutėmis džiaugtis. Dar ateis kurkliai, dar labiau gabūs ir paslaptingi. Šakės bet kokiam ž.ū. Užveisiu vabalus ir vikšrus maistui. Bus verslas!
Grauzia bulves ir dar kaip- kasdami radome įsitaisiusius bulvėse
Šilutės rajone taipogi pilna nakty jų daugybe…
Parąžės k. Kretingos r., vakarais gelsvo atspalvio pilna ir dar tokių didelių ir ilgų…Anksčiau buvo pilki, mažesni ir daug mažiau.