Gausus Telšių trečiojo amžiaus universiteto studentų būrys lapkričio 21 dieną keliavo po Žemaitiją, jos dvarus, muziejus, bažnyčias.
Pirmiausia aplankėme Varnius. Žemaičių vyskupystės muziejuje, kuris įkurtas istoriniuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, mus pasitiko gidė. Ji pasakojo apie muziejuje sutelktas kelių šimtmečių Žemaitijos šventovių sakralines vertybes, meno šedevrus, istorinius ir archeologinius artefaktus, siekiančius XV–XVI a. Susipažinome su Žemaičių vyskupystės, kuri įsteigta 1622 m. (tada vadinta Medininkų vardu), istorija, žavėjomės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės baroku, varpinės bokšte įkurdintais net keturiais meniškais varpais, tik per snygį nelabai galėjome pasidžiaugti iš bokšto atsiveriančia Varnių panorama. Gidė supažindino su seminarijos, kurios įsteigimo iniciatorius buvo vyskupas Merkelis Giedraitis, pakvietęs į Žemaitiją jėzuitus, istorija. Apie 450 metų čia buvo Žemaičių vyskupystės centras. Čia pastatyta pirmoji Žemaitijos bažnyčia, vėliau ir katedra. Varniai mena Žemaitijai ir Lietuvai savo gyvenimą paskyrusius šviesuolius: kanauninką Mikalojų Daukšą, vyskupus Giedraičius, Motiejų Valančių, kunigus poetus Antaną Baranauską, Antaną Strazdą, rašytoją ir istoriką Simoną Daukantą, rašytoją Žemaitę ir daugelį kitų. Čia buvo ir svarbiausia žemaičių krikšto vieta.
Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje mus pasitikęs kanauninkas klebonas Andriejus Sabaliauskas supažindino su buvusios katedros istorija ir papasakojo apie Varniuose ryškius pėdsakus palikusius kunigus bei seminaristus. Dvibokštė bažnyčia žavi savo barokine architektūra: puošnūs altoriai, kurių net dvylika, sakykla, išsaugotas vyskupo krėslas. Kanauninkas Andriejus sužavėjo savo išmintimi ir pasakojimais apie bažnyčią, jos istoriją studentams akcentuodamas atkreipti dėmesį į bažnyčioje išsaugotas istorines vertybes, į asmenybes, čia dirbusias, čia kūrusias. Atsisveikinę iškeliavome toliau.
Kita sustojimo vieta – Kuršėnų dvaras. Tai vienintelis vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone. Išlikę autentiški laiptai, langų rėmai, medinės lauko durys, ažūrinis balkonas, lubos, sienos. Kuršėnų dvaro istorija prasideda 1564 m. Dvarą ilgiausiai valdė septynios Gruževskių giminės kartos. Tarpukariu jis dėl pažangaus ūkininkavimo klestėjo. 1940 m. buvo nacionalizuotas. Po restauracijos atgijusiame dvare vyksta įvairios keramikos, sodų rišimo edukacijos. O arbatos gėrimo ceremonijoje su tikruoju Kuršėnų vyniotiniu dalyvavome ir mes.
Raudėnuose aplankėme puošnią Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčią. Apie ją ir Raudėnų miestelį papasakojo filologė Jovita Lubienė. Buvusioje mokykloje (nuo 2015 m. – Raudėnų mokykla-daugiafunkcis centras, dabar – Pavenčių daugiafunkcio centro Raudėnų skyrius) įrengtas muziejus mena mokyklos, žmonių gyvenimą, čia dar vis renkasi etnokultūros ir autentiškų dainų mylėtojai „gerviukai“, dar gyvas folkloro ansamblis „Gerviki“ ir tęsia tradicijas vadovės J. Lubienės dėka. Ne tik buvome šiltai sutikti, pavaišinti skania arbata, bet kartu dainavome žemaitiškas dainas.
Vykdydami projektines veiklas edukacinę išvyką organizavo Kultūros ir pilietinės savimonės (vadovė direktorė Danutė Juškienė) bei Turizmo (vadovė Valerija Jonušienė) fakultetai. Kupini įspūdžių džiaugėmės, kad Žemaitijoje dar daug lankytinų vietų, daug nepažintų miestelių, kuriuose nuoširdūs, savo kraštą mylintys žmonės saugo tradicijas, jas perduoda savo vaikams ir kartu kuria gėrį ir grožį.
Telšių TAU direktorė, Kultūros ir pilietinės savimonės fakulteto dekanė Danutė JUŠKIENĖ, Turizmo fakulteto vadovė Valerija JONUŠIENĖ