Telšių rajono švietimo įstaigų vadovų atlyginimai

Praėjusį mėnesį publikavome Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovų darbo užmokesčius. Šį kartą viešiname rajono švietimo įstaigų direktorių atlyginimus. Juolab kad ir proga tinkama – vos prieš keletą savaičių prasidėjo naujieji mokslo metai. Nuo ko priklauso gimnazijų, mokyklų direktorių darbo užmokestis, kiek konkrečiai į kiekvieną mokyklą šiemet atėjo mokinių, klausėme Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Petro Kuizino ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos Danutės Mažeikienės.
Antanas NEKRAŠIUS
Kaip ir anksčiau minėjome, šiais mokslo metais į mokyklas atėjo per 5 500 mokinių. Visų jų ugdymui vadovauja 24 gimnazijų bei mokyklų vadovai. Lentelėje, kuri yra tokia, kad nereikia nė aiškinti, pateikiame visų rajono gimnazijų, vidurinių, pagrindinių bei pradinių mokyklų direktorių atlyginimus. Turint mintyse, kad vidutinis mūsų rajono mokytojų darbo užmokestis siekia 2 185,75 Lt, – vadovai uždirba kur kas solidžiau. Tačiau kas lemia skirtumus tarp pačių direktorių atlyginimų?
„Mokyklų vadovų darbo užmokestis priklauso nuo kelių dalykų: darbo stažo, koeficiento ir vadybinės kategorijos, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė vicemeras P. Kuizinas. – Šie trys faktoriai daugiausia ir lemia direktorių atlyginimą. Taip pat yra ir ketvirtas, toks labiau subjektyvus, faktorius, kuris turi įtakos minėtų darbuotojų darbo užmokesčiui. Tai – antroji darbo sutartis.“ Pasak P. Kuizino, direktoriaus etatui priklauso 5 kontaktinės valandos. Kai kurie vadovai jų turi daugiau, tad tenka sudaryti antrąją darbo sutartį. „Subjektyvu yra tai, kad jeigu direktoriaus dėstomas dalykas turi, pavyzdžiui, 7 valandas – tai tas 2 valandas, kurios viršija etatui priskiriamą 5 kontaktinių valandų ribą, atiduoti kitam specialistui būtų lyg ir nelogiška, – kalbėjo Savivaldybės mero pavaduotojas. – Kita vertus, mokykloje turi būti išlaikytas ir tolerancijos principas. Taigi, tų 2 valandų vadovas turėtų atsisakyti ir jas atiduoti mokytojams, juolab kad šių atlyginimai šiandien nėra vieni iš didžiausių. O ir pačių kontaktinių valandų dėl mažėjančio mokinių, klasių komplektų skaičiaus mokytojams stipriai mažėja.“
Dabar mokyklose tarp mokytojų verda pakankamai arši kova dėl kiekvienos papildomos valandos. O kada jas iš pedagogų atima dar ir mokyklų vadovai, anot P. Kuizino, nėra gerai. Ypač būrelių valandas. „Dėl to, kad kai kurie vadovai pasiglemžia ir būrelines valandas, – esu kategoriškai prieš, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė vicemeras. – Jeigu tai tos 5 kontaktinės valandos, priklausančios etatui, – viskas gerai. Bet jeigu pagal antrąją, papildomą, darbo sutartį – nepritariu jokiu būdu.“ Pašnekovas tikino, kad su Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja D. Mažeikiene yra sutarta, jog, tvirtinant šių metų tarifikacijas, bus griežtai tikrinamos antrosios mokyklų vadovų darbo sutartys, kad nepasitaikytų piktnaudžiavimų. Piktnaudžiavimams, P. Kuizino teigimu, kelią turėtų užkirsti ir tai, kad po kiekviena švietimo įstaigos tarifikacija pasirašo tos įstaigos profsąjungos vadovas. Tačiau ką daryti, jei vienas iš vadovų – ne direktorius, bet, pavyzdžiui, pavaduotojas yra ir profsąjungos pirmininkas? Vicemeras purtė galvą, esą kur matyta, kad profsąjungai atstovautų mokyklos administracija. Tačiau… tokių pavyzdžių, „Telšių ŽINIŲ“ duomenimis, rajono ugdymo įstaigose yra.
Paklaustas apie tai, kodėl darbo užmokestis direktoriui, vadovaujančiam mokyklai, kurią lanko pusšimtis vaikų, nelabai kuo skiriasi nuo direktoriaus, kurio įstaigą lanko daugiau nei pusė tūkstančio mokinių, atlyginimo, P. Kuizinas atsakė: „Nieko keisto. Darbo krūvis praktiškai yra toks pat. Nesvarbu, kiek vaikų mokyklą lanko, visi administraciniai rūpesčiai didelių mokyklų yra lygiai tokie patys kaip ir mažų. Aišku, ūkinės darbo apimtys dėl pastato dydžių yra skirtingos. Tokia vadovų atlyginimų tvarka yra nustatyta švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Tačiau yra politiškai sutarta, kad vadovo koeficientas vadinamųjų žirklių intervale nebūtų didesnis nei mokytojo. Tai yra, kad būtų išlaikytas lygiateisiškumo principas: nediskriminuojantis mokytojo prieš vadovą ir vadovo – prieš mokytojus.“
Kalbėdami apie mokyklų vadovų atlyginimus – neužmirškime ir mokytojų. Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjos D. Mažeikienės klausėme, koks šiuo metu yra vidutinis mūsų rajono mokytojų darbo užmokestis, kokia didžiausia ir kokia mažiausia alga, kas lemia skirtumą.
„Mokytojai yra neetatiniai darbuotojai. Jų darbo užmokestis priklauso nuo turimo krūvio. Taip pat ir nuo kvalifikacinės kategorijos, pedagoginio darbo stažo, dėstomo dalyko, vadovavimo klasei, įstaigos tipo, – informavo D. Mažeikienė. – Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje vidutinis mokytojo darbo užmokestis yra 2 655,2 Lt (informacijos šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas, 2013 m. IV ketvirtis). Kadangi Telšių rajone dauguma mokytojų turi vyr. mokytojo kvalifikacinę kategoriją ir didesnį nei 15 metų stažą, jų darbo užmokestis už 18 pedagoginių darbo valandų (toks krūvis laikomas pedagogine norma), įskaitant pasiruošimą pamokoms bei vadovavimą klasei ir nustatant tarnybinio atlyginimo koeficiento vidurkį, yra 2 185,75 Lt. Didžiausias darbo užmokestis – 4 055,02 Lt (mokytoja metodininkė, 30 metų darbo stažas, 28 kontaktinės valandos, maksimalus tarifinio atlyginimo koeficientas, gimnazija).“

Visų mokyklų direktorių atlyginimai skelbiami „Telšių ŽINIŲ“ laikraštyje.