Telšių rajono savivaldybėje mokinio krepšelis bus keičiamas į klasės krepšelį

Nuo 2016 m. sausio 1 d. klasės krepšelio metodika bus išbandoma Alytaus, Jonavos, Raseinių, Šalčininkų ir Telšių rajonų savivaldybių mokyklose. Eksperimento dalyves iš visų, kurios pareiškė tokį norą, atrinko Švietimo ir mokslo ministerija. Pagal naująją metodiką, ugdymo lėšos skaičiuojamos klasei, o ne kiekvienam mokiniui. Eksperimentui įgyvendinti nuo kitų metų skiriama 3,75 mln. eurų.
Apie tai, kuo šie pokyčiai bus naudingi mūsų rajono švietimo įstaigoms, jose dirbantiems pedagogams bei mokiniams, „Telšių ŽINIOS“ kalbasi su Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausiąja specialiste Gintare Abromavičiene.
Aurelija SERVIENĖ
– Kokie kriterijai labiausiai skatino dalyvauti klasės krepšelio metodikos eksperimente?
– 2015 m. birželio mėn. buvo gautas LR švietimo ir mokslo ministerijos raštas. Juo buvo prašoma savivaldybių, kurios sutiktų nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. išbandyti naują finansavimo modelį, teikti prašymus-sutikimus, nurodant savivaldybės tipą (didžiųjų miestų savivaldybė, žiedinė, vidutinio dydžio, maža savivaldybė ar savivaldybė, turinti tautinių mažumų mokyklų). Telšių rajono savivaldybė, atsižvelgdama į tai, kad viešojoje erdvėje pristatant šį naują modelį buvo deklaruojama, jog bus skiriamas didesnis finansavimas, nutarė sutikti dalyvauti išbandant šį modelį kaip maža savivaldybė (turinti iki 1600 mokinių). Eksperimentas vyks nuo 2016 m. sausio 1 d., jame dalyvaus 5 savivaldybės. Jam įgyvendinti planuojama skirti 3,75 mln. eurų.
– Kokie esminiai skirtumai tarp klasės ir mokinio krepšelio?
– Naujos metodikos finansavimo principas skiriasi nuo mokinio krepšelio – ugdymo lėšos apskaičiuojamos klasei, o kitos mokymo reikmės (švietimo pagalba, valdymas, mokymo priemonės ir kt.) – mokiniui. Klasės krepšelį – mokymo lėšas – sudaro 3 dalys, t. y. lėšos ugdymo planui įgyvendinti + lėšos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti + lėšos kitoms mokymo reikmėms.
Klasės krepšelio metodika siekiama užtikrinti stabilesnį ugdymo proceso aprūpinimą, ypač tai liestų mažesnes mokyklas. Pavyzdžiui, finansuojant ugdymą pagal dabartinę metodiką, sumažėjus kiekvienoje klasėje po kelis mokinius, mokinio krepšelio lėšos gali gerokai sumažėti, nors klasių komplektų skaičius ir nekistų. Siekiama, kad mokyklos nebūtų suinteresuotos turėti perpildytas klases, planuojama sumažinti ir taikomas finansavimo išimtis. Pati metodika yra sudėtingesnė nei šiuo metu taikoma: diferencijuojami trys klasės krepšelio dydžiai 1–10 klasėse: mažiausias – esant 9–11 mokinių, vidutinis – esant 12–20 mokinių ir didžiausias – esant 21 ir daugiau mokinių viename sraute. Metodikoje yra numatytas minimalus mokinių skaičius: 1–10 klasėse – 9 mokiniai, 11–12 klasėse – 15 mokinių. Jei mokinių skaičius mažesnis už metodikoje nustatytą, skiriamas dalinis finansavimas. Pavyzdžiui, 1–10 klasėms, kuriose yra 1–4 vaikai, bus skiriama 0,33 minimalaus krepšelio dydžio; jei klasėje yra 5–8 vaikai – 0,5 minimalaus krepšelio dydžio, ir t. t. Toks skaičiavimas, planuojama, leis užtikrinti pakankamą ugdymo finansavimą jungtinėse klasėse. Skaičiuojant Suaugusiųjų mokyklų ir spec. mokyklų klasės krepšelį, taikomos išimtys, ir šių įstaigų klasės krepšelis yra indeksuojamas atsižvelgiant į mokinių skaičių klasėje.
Šiuo metu dar sunku spręsti, ar eksperimentas pasiteisins ir ar pateisins keliamus lūkesčius bei užsibrėžtus tikslus, nes viskas dar kūrimo ir skaičiavimo procesas – pilotinėms savivaldybėms koreguojama klasės krepšelio ataskaita, neaiški skiriama lėšų suma. LR švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, laukiama, kol bus patvirtintas 2016 m. Valstybės ir savivaldybių biudžeto rodiklių įstatymas. Aišku tik tai, jog, pagal patvirtintą metodiką, skiriama lėšų suma negali būti mažesnė nei priklausanti pagal mokinio krepšelio metodiką.
– Kam bus naudingas dalyvavimas eksperimente – savivaldybei, mokykloms, mokytojams, mokiniams?
– Tiek eksperimentinė, tiek šiuo metu taikoma metodika orientuota į ugdymo finansavimą. Turbūt kaip ir visos pilotinės savivaldybės tikimės, jog viešojoje erdvėje deklaruojami tikslai leis skirti daugiau lėšų ugdymo planui įgyvendinti, nes dabar daugiausia lėšų naudojama mokytojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, o mažiau lėšų – jų kvalifikacijai kelti, mokinių pažintinei veiklai, informacinėms ir komunikacinėms technologijoms diegti ir naudoti bei kitoms su ugdymu susijusioms veikloms. Taip pat tikimasi, jog klasės krepšelio įvedimas padės išsaugoti mažas rajono mokyklas, kurioms dėl mažo mokinių skaičiaus trūksta lėšų, skiriamų pagal mokinio krepšelio metodiką.
– Kiek laiko truks toks eksperimentas, ar bus pereita į tokį finansavimą?
– Eksperimentas bus vykdomas 2016 m. Atsižvelgus į pilotinio projekto savivaldybėse rezultatus, bus sprendžiama dėl naujos metodikos taikymo visoms šalies mokykloms. Pilotinės savivaldybės LR švietimo ir mokslo ministerijai pastabas ir rekomendacijas dėl naujo finansavimo modelio tobulinimo turi pateikti iki 2016 m. liepos 15 d.
– Kaip šią žinią – dalyvauti tokiame eksperimente – priėmė mokyklų vadovai?
– Kai kurie vadovai abejoja šio pokyčio tikslingumu, o didžioji dalis laukia, kas bus.