Redakcija sulaukė skambučių iš trijų rajono seniūnijų – Varnių, Tryškių ir Gadūnavo – gyventojų, kurie teiraujasi, kodėl Telšių rajone neskelbiama ekstremali situacija dėl sausros? Ūkininkams išdegė pievose žolė – nėra kur ganyti gyvulių, nesudygo daržai, nesubręs javai. Keliai negreideriuojami – duobėti ir labai dulka.
Telšių rajono gyventojai nori žinoti, kokių priemonių imasi Telšių rajono savivaldybė, kad palengvintų žemdirbių dalią? Ar bus mūsų rajone skelbiama ekstremali situacija dėl sausros? Kokios pagalbos gali tikėtis rajono gyventojai dėl tokios situacijos? Kas jau padaryta ir ką ruošiamasi daryti? Šiuos klausimus perdavėme Telšių rajono savivaldybės administracijai.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui situacija žemės ūkyje kelia didžiulį nerimą: „Pasibaigus nuostolingoms liūtims, prasidėjo sausra. Ganyklos – išdegusios, nes laukai – tai ne darželis prie namų, kurį gali palaistyti su kibiru vandens.
Dėl sausros kenčia ne tik augalininkystė, bet ir gyvulininkystė, nes nėra kur ganyti gyvulių. Nemažai bendrauju su ūkininkais, kurie tikisi, kad dalį nuostolių kompensuos draudimas, padėti ūkininkams žada ir Žemės ūkio ministerija. Taip pat ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu – valstybė ūkininkams kompensuoja 65 proc. pasėlių draudimo įmokų.
Telšių rajono savivaldybė, atsižvelgdama į sudėtingą situaciją, nori paskelbti stichinę sausrą – tuomet ūkininkai lengviau įrodytų, kodėl nevykdo įsipareigojimų pagal įvairias programas. Deja, ir čia įsipina tam tikra biurokratija – mūsų rajone dar nėra pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio rodiklis, tad stichinės sausros skelbti nėra teisinio pagrindo.
Savivaldybėje svarstysime, kaip dar būtų galima padėti ūkininkams, tačiau tikriausiai jokios priemonės neatpirks itin sunkiai dirbančios visuomenės dalies – ūkininkų darbo.“
Dar nėra pasiektas stichinės sausros rodiklis
Vadovaujantis Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrometeorologinių reiškinių rodiklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl Stichinių katastrofinių meteorologinių ir hidrometeorologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ 1.13 papunkčiu, ekstremaliąją situaciją dėl sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu Savivaldybės ekstremalių situacijų komisija gali skelbti, jei būtų pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio rodiklis.
Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų skyriaus Meteorologinių stebėjimų poskyrio specialistų duomenimis, vertinant Telšių rajone agrometeorologines sąlygas pagal Selianinovo hidroterminio koeficiento (HTK) reikšmes, užsitęsęs sausas periodas dar nėra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklių (sausringas laikotarpis aktyviosios augalų vegetacijos metu pavojingu meteorologiniu reiškiniu laikomas tada, kai HTK < 0,5 išsilaiko 15–30 dienų).
Prognozuojama, kad jei ir toliau nesikeis drėgmės ir temperatūros sąlygos, Telšių rajone pavojingos sausros kriterijus bus pasiektas birželio 16 d., o stichinės sausros aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu rodikliai, nesikeičiant drėgmės ir temperatūros sąlygoms, Telšių rajone būtų pasiekti dar po 14–15 dienų.
Apie pasiektą stichinės sausros reiškinį Savivaldybės administracija turi būti informuota oficialiu Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pranešimu.
Paraiškos dėl kompensacijų
Kaimo plėtros skyrius informuoja, kad ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu. Valstybė kompensuoja iki 65 proc. pasėlių draudimo įmokų ūkininkams.
Visus 2018 metus Savivaldybėje renkamos paraiškos ūkinių gyvūnų draudimo įmokoms kompensuoti. Taip pat šiais metais yra numatyti du rinkimai pasėlių ir augalų draudimo įmokoms kompensuoti – pirmasis baigsis birželio 29 d., o antrasis prasidės rugsėjo 3 d. ir baigsis gruodžio 31 d.
Paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (arba) sausros draudimo įmokos.
Nepaisant to, įvyko draudžiamasis įvykis ar ne, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus nuo iššalimo ir (arba) sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 30 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokos sumos, neviršijant kompensuojamų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.
Paraiškos priimamos savivaldybių, kuriose įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.
Loading ...
