Telšių ješivą aplankė paskutiniojo rabino anūkė

Telšių ješivos pastatas Žemaitijos sostinėje – tarsi simbolinis žydų bendruomenių dvasinis bei kultūrinis paminklas, vertingas Lietuvos kultūros paveldo objektas. Šiuo metu jis apleistas ir nenaudojamas, tačiau dėl savo istorinės vertės vis vien apžiūrimas tiek Lietuvos, tiek užsienio turistų.
Balandžio pradžioje Telšių ješiva sulaukė neeilinio svečio: buvusią rabinų mokyklą aplankė paskutiniojo jos vadovo Avrahamo Icchako Blocho anūkė Sara Finkel. Su giminaičiais iš Izraelio atvykusi ir apžiūrėjusi kadaise Telšius visame pasaulyje garsinusios ješivos pastatą, moteris sunkiai tramdė susikaupusias emocijas.
Antanas NEKRAŠIUS
Kelioms valandoms į Žemaitijos sostinę atvykusi viešnia išreiškė norą patekti į kažkada garsios visame pasaulyje Telšių ješivos pastato vidų. Kadaise čia dirbo jos senelis – tragiško likimo rabinas Avrahamas Icchakas Blochas. Į šį moters prašymą geranoriškai atsiliepė Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyrius. Trumpam duris atvėrusioje ješivoje svečiai meldėsi, dalijosi savo giminės istorija.
A. I. Blochas gimė 1891 m. Telšiuose. Būdamas 35-erių, jis buvo paskirtas dirbti į Telšių ješivą. 1929 m. mirus tėvui Josifui Leibui Blochui (vienam iš žymiausių Telšių ješivos vadovų), tapo miesto rabinu.
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą ir užėmus visus ješivos pastatus, A. I. Blochas išsiuntė visus mokinius į aplinkinius miestus, kuriuose toliau vyko religinės studijos.
1941 m. į Telšius įžengus vokiečiams, liepos 16 d., A. I. Blochas tapo masinių žydų žudynių auka: kartu su savo mokiniais ir kitais rabinais buvo sušaudytas netoli Rainių esančiame miške. Trys A. I. Blocho dukterys išgyveno holokaustą ir vėliau sukūrė šeimas JAV ir Izraelyje su iš Lietuvos kilusiais rabinais.
S. Finkel pasakojo, kad jos mamai likimas lėmė patekti tarp 500 jaunų moterų ir merginų, kurios buvo atrinktos ir išsiųstos į Telšiuose steigiamą getą. Jame ji išbuvo keletą mėnesių. Galiausiai pateko į Štuthofo koncentracijos lagerį, iš kurio vėliau buvo išlaisvinta.
Paklausta, kokias emocijas išgyvena lankydamasi Telšiuose bei apžiūrėjusi Telšių ješivą, S. Finkel atsakė, jog „tai per gilu, kad būtų galima pasidalinti su kitais“.
Tačiau svečiai iš Izraelio domėjosi, koks likimas laukia pastato, bylojančio didžią ir kartu tragišką žydų istoriją Telšiuose.
Remiantis Telšių rajono savivaldybės informacija, šiuo metu jau yra vykdomos viešųjų pirkimų procedūros darbus ješivoje atliksiančiam rangovui parinkti. Bendra projekto „Telšių ješiboto pastato išsaugojimas, pritaikant edukacinėms ir kitoms veikloms“ vertė – 1 694 815 Eur, iš jų Europos Sąjungos lėšos – 1 254 316 Eur, Savivaldybės biudžeto – 440 498 Eur.
Projekto įgyvendinimo metu bus vykdomi tvarkybos ir tvarkomieji darbai: numatyta atkurti senojo pastato istorinį mūrą, šlaitinį stogą, frontonus, pastato istorinę planinę struktūrą, t. y. reglamentuota nauja statyba pagal kompleksinių tyrimų duomenis, tiksliai atstatant buvusius statinio elementus: stogą, lietvamzdžius, fasadus, jų architektūros tūrines detales-piliastrus, langų apvadus, frizus, karnizus, palangių traukas, įdubas po langais, frontono bokštelius ir kitus dekoratyvinius plytų mūro ir tinko elementus.
Atliekant darbus, bus naudojamos tokios pat arba artimos autentikai statybinės medžiagos, gaminiai ir konstrukcijos, taip pat bus taikoma panaši atlikimo technika. Pastato autentišką vaizdą darkantys pokariniai silikatinių plytų priestatai, antstatai bus demontuojami.
Telšių ješivos vidaus patalpos bus įrengtos ir pritaikytos edukacinei, kultūrinei ir visuomeninei veiklai, išsaugant vertingąsias savybes. Bus klojama trinkelių danga, įrengiami nauji laiptai su degto granito apdaila. Nuo gatvės pusės įrengtas tokios pat apdailos kaip laiptų pandusas, kad žmonės, turintys negalią, lengvai patektų į pastatą. Nuo Iždinės gatvės projektuojama dekoratyvi ažūrinė metalinė tvora su kaltinio metalo elementais bei to paties piešinio dvivėriai įvažiavimo vartai su atskirais varteliais pėstiesiems.
Telšių ješiboto pagrindinė salė bus pritaikyta konferencijoms (iki 50 dalyvių). Priestate nuo Iždinės gatvės projektuojamas pagrindinis įėjimas, vestibiulis, lankytojų sanitariniai mazgai bei techninės patalpos (elektros skydinė ir šilumos punktas su vandens apskaitos mazgu). Į salę bus galima patekti ir iš kiemo – autentiško pagrindinio įėjimo. Salėje numatoma vieta pastatomai scenos pakylai, lieto metalo dekoratyvios kolonos, techniniai balkonai su medinių skydų turėklais ir kt. Salės pakabinamos lubos formuojamos puslankiu, siekiant sudaryti cilindrinio skliauto įspūdį. Iš kiemo įėjimo, pirmajame aukšte, planuojamas vestibiulis, kuriame bus nuolatinė ekspozicija apie žydų bendruomenės kultūrinį gyvenimą.
Antrajame pastato aukšte projektuojamas darbuotojų biuras, vestibiulis. Iš antrojo aukšto vestibiulio planuojami įėjimai į techninius balkonus konferencijų salėje, taip pat numatytas epizodinis užlipimas į palėpę bei kt. darbai.