Praėjusį ketvirtadienį įvyko konferencija „Telšių regiono verslas vakar, šiandien ir rytoj“, skirta VšĮ Telšių apskrities verslo inkubatoriaus 15-os metų veiklos sukakčiai paminėti. Į renginį susirinko gausus būrys verslininkų, rajono valdžios atstovų, svečių. Nešini dovanomis konferencijos dalyviai sveikino buvusius ir esamus Telšių apskrities verslo inkubatoriaus vadovus, dėkojo jiems už įdėtas pastangas, darbą remiant ir puoselėjant rajono bei regiono verslą.
Antanas NEKRAŠIUS
Konferencija „Telšių regiono verslas vakar, šiandien ir rytoj“ prasidėjo Telšių rajono savivaldybės mero Vytauto Kleivos sveikinimo kalba. Rajono vadovas pasidžiaugė, kad Verslo inkubatorius įsteigtas po Telšių dangumi. „Įstaigos pradžia buvo sunki, – teigė meras. – Tačiau bėgant laikui veikla įsisuko, ir šiandien matome gausybę nuveiktų darbų, įsisteigusių naujų įmonių. Džiaugiuosi, jog būtent Verslo inkubatoriaus dėka Telšiuose pradedami montuoti farmacinės laboratorijos pamatai. Aš labai norėčiau, jog tokių gamyklų Žemaitijos sostinėje atsirastų ne viena. Tikiu, kad tokiu atveju Telšiai bus vieni iš pirmųjų Lietuvoje pagal investicijų skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Gražų miestą jau turime – dabar reikia galvoti apie naujas darbo vietas.“
Pranešimą „Pramonės ir verslo lūkesčiai LR Vyriausybės programos darbų kontekste“ skaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius dr. Gediminas Rainys. Pasak pranešėjo, prieš daugiau nei penkiolika metų kilusi Vyriausybės idėja steigti Lietuvoje inkubatorius buvo kaip paskatos politika kurtis smulkiajam verslui. Kaip matoma, šiandien ji pasiteisino.
Kalbėdamas apie pramonės ir verslo nūdienos lūkesčius, dr. G. Rainys pabrėžė, jog didžiausia šiuo metu grėsmė šalies ekonomikai yra Rusija. Kaimyninėje šalyje krentantis rublio kursas, didėjanti infliacija, mažėjantis vartojimas, atšalę santykiai su Europos Sąjunga – visa tai turi didelę įtaką ir Lietuvos ekonomikai. Lietuvos eksportas į Rusiją ir kitas NVS šalis siekdavo 30 proc. Per pirmuosius šių metų mėnesius jis mažėjo 26 proc., o maisto gaminių – net 85 proc. Šias netektis esą bandoma sureguliuoti eksportuojant produkciją į alternatyvias rinkas, tačiau Lietuvos eksportas į likusias pasaulio šalis (ne Europos Sąjungos) tesudaro 10 proc.
G. Rainys pasidžiaugė šiuo metu akivaizdžiomis mūsų šalies ekonomikos gerėjimo tendencijomis: nedarbas Lietuvoje mažėja, darbo užmokestis po truputį didėja, BVP nors ir lėtai, bet auga ir šiuo metu jau pasiekė prieš krizę buvusį lygį.
Kaip galimus pavojus Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas įvardijo prastėjančius šalies demografinius rodiklius, valstybės skolą bei nesubalansuotą švietimo sistemą, kuri šiuo metu „štampuoja“ per daug humanitarų ir per mažai ruošia verslui reikalingų specialistų.
Kad ekonominės problemos Rusijoje šiandien yra pagrindinis iššūkis Lietuvai, sutiko ir „Swedbank“ Makroekonominių tyrimų departamento vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Ji apžvelgė Lietuvos ekonomikos tendencijas. Esą planuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika susitrauks 5,5 proc. Ir tai turės tiesioginės įtakos Lietuvos gamintojams ir paslaugų teikėjams, nes šie yra priklausomi nuo Rusijos rinkos. Tačiau, ekonomistės teigimu, problemos Rytų rinkoje teigiamiems pokyčiams Lietuvos darbo rinkoje neturės įtakos. Užimtumas mūsų šalyje ir toliau augs, gal šiek tiek lėčiau. „Nedarbas mažėja, tai yra grįžta į savo vietą, – konferencijoje kalbėjo V. Šečkutė. – Vadinasi, darbdaviams darosi sunkiau rasti darbuotojų. Tai sukelia atlyginimų augimą.“
Pranešimus konferencijoje skaitė Telšių rajono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Laima Simanauskienė, AB DNB banko Vakarų regiono verslo bankininkystės vadovas Linas Siraštanovas, UAB „Escolit“ direktorė Virginija Jasevičienė, VšĮ Telšių apskrities verslo inkubatoriaus direktorė Jolanta Norvaišienė.