Gy­vū­nų ge­ro­vė Tel­šiuo­se: pro­ble­ma, ku­rios nie­kas ne­no­ri pri­siim­ti

Ba­lan­džio 29-ąją Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je nu­skam­bė­jo klau­si­mas: ką tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais at­ve­jai ne­be­si­kar­to­tų?

Dis­ku­si­ja „Gy­vū­nų ge­ro­vė Tel­šių ra­jo­ne: spra­gos, iš­šū­kiai ir ga­li­mi spren­di­mai“ ne­bu­vo dar vie­nas for­ma­lus su­si­ti­ki­mas. Tai bu­vo ban­dy­mas gar­siai įvar­dy­ti, kas il­gą lai­ką bu­vo pa­to­giai nu­ty­li­ma.

Iniciatyvos autorė Sei­mo na­rė Ag­nė Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė diskusiją pra­dė­jo nuo skau­daus pri­mi­ni­mo – praė­ju­sių me­tų ru­de­nį Tel­šius su­krė­tu­sio žiau­raus el­ge­sio su šu­niu­kais at­ve­jo. Bū­tent jis ta­po lū­žio taš­ku, pa­ska­ti­nu­siu ne tik emo­ci­nes reak­ci­jas, bet ir po­li­ti­nį spau­di­mą ieš­ko­ti rea­lių spren­di­mų.

„Po to­kių įvy­kių ne­be­ga­li­me ap­si­mes­ti, kad pro­ble­ma neeg­zis­tuo­ja“, – bu­vo aiš­ki po­li­ti­kės ži­nu­tė.

Dia­na PU­ZE­RĖ

Šo­ki­ruo­jan­ti sta­tis­ti­ka

Dis­ku­si­jo­je pri­sta­ty­ti Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) Priežiūros de­par­ta­men­to Šiau­lių apy­gar­dos prie­žiū­ros sky­riaus ve­dė­jos Dai­vos Kaz­laus­kie­nės ir pa­ta­rė­jo Jus­to Ša­tei­kos pa­teik­ti fak­tai ver­čia su­klus­ti.

2026 me­tų ba­lan­džio 1 die­nos duo­me­ni­mis, Tel­šių ra­jo­ne pa­ženk­lin­ta 6 280 au­gin­ti­nių. Skai­čius at­ro­do so­li­dus, ta­čiau jis sle­pia ki­tą rea­ly­bę – ne­ži­no­mą kie­kį ne­ženk­lin­tų ir daž­nai – ne­pri­žiū­ri­mų gy­vū­nų.

VMVT pa­teik­ti duo­me­nys ro­do ne pa­vie­nes pro­ble­mas, o sis­te­mi­nį reiš­ki­nį:

2025 me­tais iš­tir­ti 24 pra­ne­ši­mai dėl gy­vū­nų au­gin­ti­nių – vi­sais at­ve­jais nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai, bei 6 pra­ne­ši­mai dėl ūki­nių gy­vū­nų – vi­sais at­ve­jais taip pat nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai;

2026 me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį – 10 pra­ne­ši­mų dėl au­gin­ti­nių gy­vū­nų, iš jų 7 at­ve­jais bū­ta pa­žei­di­mų, ir 2 pra­ne­ši­mai dėl ūki­nių gy­vū­nų – abiem at­ve­jais nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai.

Nuo 2024 me­tų pra­dė­tos 45 by­los dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais ir kon­fis­kuo­ti 73 gy­vū­nai (45 šu­nys, 16 ka­čių, 8 gal­vi­jai, 4 ark­liai).

VMVT at­sto­vai pri­pa­ži­no: „Mes dir­ba­me jau su pa­sek­mė­mis.“

Dar vie­nas šo­ki­ruo­jan­tis fak­tas – apie 70 pro­cen­tų at­ve­jų nu­sta­to­ma, kad gy­vū­nams lai­ku ne­su­teik­ta ve­te­ri­na­ri­nė pa­gal­ba. Ran­da­mos gai­še­nos, fik­suo­ja­mos ne­tin­ka­mos lai­ky­mo są­ly­gos.

Po­ky­čiai pri­klau­so nuo žmo­nių po­žiū­rio

Tel­šių ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Veik­los sky­riaus vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Ta­mu­šaus­kas pri­sta­tė ket­ve­rių me­tų sta­tis­ti­ką, ku­ri aiš­kiai ro­do – pro­ble­ma nė­ra pa­vie­nė. Per šį lai­ko­tar­pį pra­dė­tos 49 ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­se­nos, gau­tas 61 pra­ne­ši­mas apie šu­nų ne­prie­žiū­rą ir įkan­di­mus, pra­dė­tas vie­nas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais.

Ta­čiau ne ma­žiau svar­bi bu­vo ir ki­ta jo iš­sa­ky­ta min­tis – apie pa­čios sis­te­mos ri­bas.

Po­li­ci­jos at­sto­vas at­sklei­dė, kad yra pa­teik­tas siū­ly­mas at­si­sa­ky­ti da­lies po­li­ci­jai pri­skir­tų funk­ci­jų, tarp jų – ir rea­ga­vi­mo į gy­vū­nų ge­ro­vės si­tua­ci­jas. Ar­gu­men­tas pa­pras­tas – po­li­ci­jos veik­los spekt­ras itin pla­tus, o re­sur­sai ri­bo­ti.

Vis dėl­to, jo ver­ti­ni­mu, ti­kė­ti­na, kad šios funk­ci­jos po­li­ci­jai ir to­liau liks.

Tai dar kar­tą pa­ro­do, kad gy­vū­nų ge­ro­vės klau­si­mai šian­dien at­si­du­ria tarp ins­ti­tu­ci­jų – for­ma­liai pri­skir­ti vi­siems, bet rea­liai iki ga­lo ne­prik­lau­san­tys nė vie­nam.

Tačiau dis­ku­si­jo­je paminėtas ir po­zi­ty­vus po­ky­tis.

Asociacijos „Tel­šių šu­niu­kų na­mai“ sa­va­no­rė Elė Ka­ka­naus­kie­nė pa­ste­bė­jo, kad po­li­ci­jos po­žiū­ris per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus aki­vaiz­džiai pa­si­kei­tė. Anks­čiau, anot jos, ga­vus pra­ne­ši­mus apie ne­pri­žiū­ri­mus ar skriau­džia­mus gy­vū­nus, reak­ci­ja bū­da­vo van­go­ka ar­ba jos iš­vis ne­bū­da­vo.

Šian­dien si­tua­ci­ja ki­to­kia – pa­rei­gū­nai rea­guo­ja, įsi­trau­kia ir bend­ra­dar­biau­ja.

Tai ro­do, kad po­ky­čiai įma­no­mi. Ta­čiau jie vis dar la­biau pri­klau­so nuo žmo­nių po­žiū­rio nei nuo aiš­kiai vei­kian­čios sis­te­mos.

Ins­ti­tu­ci­jos dir­ba, bet sis­te­ma strin­ga

Teo­riš­kai at­sa­ko­my­bės pa­si­skirs­ty­tos aiš­kiai: po­li­ci­ja rea­guo­ja, VMVT ver­ti­na gy­vū­nų būk­lę, Sa­vi­val­dy­bė or­ga­ni­zuo­ja kont­ro­lę, pre­ven­ci­ją ir pro­gra­mas.

Prak­ti­ko­je – spra­gos aki­vaiz­džios.

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ap­lin­kos ap­sau­gos ir vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Stir­bys ir vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Eli­gi­jus Sap­ra­na­vi­čius pri­pa­ži­no, kad Vie­šo­sios tvar­kos sky­riu­je dir­ba vos trys žmo­nės, o gy­vū­nų klau­si­mai – tik da­lis jų funk­ci­jų.

Se­niū­ni­jų at­sto­vai at­vi­rai įvar­di­jo: nė­ra nei aiš­kiai pa­skir­tų at­sa­kin­gų as­me­nų, nei mo­ky­mų šia te­ma.

Pa­sak VMVT at­sto­vų, kai ku­rios sa­vi­val­dy­bės Lie­tu­vo­je jau or­ga­ni­zuo­ja rei­dus su po­li­ci­ja, vyk­do ne­mo­ka­mo ženk­li­ni­mo ini­cia­ty­vas bend­ra­dar­biau­da­mos su Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tu. Tel­šiuo­se to­kia pra­kti­ka dar net nė­ra svars­to­ma.

Dar pa­pras­tes­nė pro­ble­ma – ne vi­sos sa­vi­val­dy­bės tu­ri net mik­ros­che­mų skai­ty­tu­vus.

„Mes vie­ni ši­tos pro­ble­mos neišsp­rę­si­me“, – at­vi­rai pa­sa­kė „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ va­do­vė Ro­ber­ta Šlio­ge­ry­tė.

Ji ne­slė­pė nu­si­vy­li­mo: „Mes jau daug me­tų ko­vo­ja­me su ins­ti­tu­ci­jo­mis. Kai šuo ne­ženk­lin­tas, pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma įro­dy­ti, kas jo šei­mi­nin­kas. Svy­ra ran­kos. VMVT nau­do­ja­si įsta­ty­mais, kai tik­ri­na prie­glau­das, ta­čiau juos su­pap­ras­ti­na, kai vyks­ta gy­ven­to­jų ar vei­syk­lų gy­vū­nų tik­ri­ni­mas pa­gal iš­kvie­ti­mus.“

R. Šlio­ge­ry­tė įvar­di­jo ir konk­re­čias vie­tas: „Tryš­kiai – bai­siau­sia se­niū­ni­ja. Ne­rei­kia ten gy­ven­ti, už­ten­ka pra­va­žiuo­ti. Pa­ma­to­me – pil­do­me skun­dus VMVT. Vi­si ga­li taip pa­da­ry­ti.“

Jos tei­gi­mu, pro­ble­ma – ne tik gy­vū­nų ne­prie­žiū­ra, bet ir ins­ti­tu­ci­jų van­gu­mas bei at­sa­ko­my­bės sto­ka. Se­niū­nai ži­no vie­ti­nius „skau­du­lius“, ga­lė­tų bend­ra­dar­biau­ti.

Aso­cia­ci­jos „Tel­šių uo­de­gė­lė“ „Ka­čių na­mų“ at­sto­vė Ro­ma Pui­do­kie­nė ant­ri­no – Tryš­kiuo­se ste­ri­li­zuo­ta jau per 100 ka­čių, o pro­ble­ma vis tiek ne­slops­ta. Dau­giau­siai ka­čių paė­mi­mų – Tryš­kiuo­se.

Sa­va­no­riai den­gia sis­te­mos spra­gas

Šian­dien Tel­šiuo­se už be­glo­bius šu­nis at­sa­kin­ga asociacija „Tel­šių šu­niu­kų na­mai“, o už ka­tes – UAB „Nua­ras“. Ta­čiau rea­ly­bė to­kia, kad prie­glau­dos ne­tu­ri pa­kan­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo ir di­džią­ją da­lį iš­lai­dų den­gia žmo­nių au­kos.

„Prieg­lau­dai, pa­si­ra­šiu­siai su­tar­tį su Sa­vi­val­dy­be, ski­ria­ma lė­šų gy­vū­nui iš­lai­ky­ti 14 die­nų. Pas­kui gy­vū­nas pri­žiū­ri­mas prie­glau­dos lė­šo­mis“, – kal­bė­jo R. Šlio­ge­ry­tė.
Sis­te­ma fak­tiš­kai lai­ko­si ant sa­va­no­rių pe­čių.

Dis­ku­si­ja, ku­rio­je trū­ko tų, ku­rie ar­čiau­siai pro­ble­mos

Pa­ra­dok­sa­lu, ta­čiau dis­ku­si­jo­je, ku­rio­je dau­giau­sia dė­me­sio skir­ta kai­mo vie­to­vių pro­ble­moms, da­ly­va­vo vos ke­li se­niū­ni­jų at­sto­vai. Tik Ryš­kė­nų ir Tryš­kių at­sto­vai iš­klau­sė dis­ku­si­ją iki pa­bai­gos. Buvo seniūnų, kurie ren­gi­nį pa­li­ko jam vos pra­si­dė­jus.

Pa­sak R. Šlio­ge­ry­tės, bū­tent se­niū­ni­jo­se ky­la di­džio­ji da­lis pro­ble­mų, ta­čiau ten daž­niau­siai trūks­ta in­for­ma­ci­jos, kont­ro­lės ir ini­cia­ty­vos.

„Se­niū­ni­jų at­sto­vai ne­ži­no sa­vo pa­rei­gų, nuo­lat pa­tei­kia­mi prie­glau­dų kon­tak­tai, kai pa­čios tu­ri tiek fi­nan­si­nes, tiek tei­si­nes ga­li­my­bes ir pa­rei­gas iš­spręs­ti pro­ble­mas“, – da­li­no­si „Tel­šių šu­niu­kų na­mų“ va­do­vė.

Pasak jos, seniūnams nerūpi gyvūnų gerovė – tai jie aiškiai parodo net nesiveldami į diskusijas.

Eu­ro­pa ju­da į prie­kį – ar spė­si­me?

Dis­ku­si­jo­je pa­lies­tas ir svar­bus eu­ro­pi­nis kon­teks­tas. Eu­ro­pos Są­jun­go­je stip­rė­ja gy­vū­nų ge­ro­vės reg­la­men­ta­vi­mas – vis dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma šu­nų lai­ky­mo są­ly­goms, įskai­tant il­ga­lai­kio lai­ky­mo prie gran­di­nių ar ne­tin­ka­mo­se bū­do­se ri­bo­ji­mus.

Tai reiš­kia vie­na: po­ky­čiai atei­na neiš­ven­gia­mai.

„Di­džio­ji da­lis vi­suo­me­nės tu­rės su tuo su­si­tai­ky­ti“, – sa­kė A. Ja­ka­vi­čiu­tė-Mi­liaus­kie­nė.

Es­mi­nė pro­ble­ma – at­sa­ko­my­bės va­kuu­mas

Dis­ku­si­ja iš­gry­ni­no vie­ną aiš­kią iš­va­dą: di­džiau­sia pro­ble­ma – ne žiau­rus el­ge­sys. Di­džiau­sia pro­ble­ma – kont­ro­lės ir at­sa­ko­my­bės sto­ka.

Kas to­liau?

Dis­ku­si­jo­je nu­skam­bė­jo kryp­tys: grei­tes­nis rea­ga­vi­mas, rea­lus ins­ti­tu­ci­jų bend­ra­dar­bia­vi­mas, nuo­sek­li pre­ven­ci­ja, vi­suo­me­nės švie­ti­mas.

A. Ja­ka­vi­čiu­tės-Mi­liaus­kie­nės nuo­mo­ne, Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų ak­ty­viau įsi­trauk­ti pa­si­telk­da­ma vie­ši­ni­mo sky­rių – esą ši struk­tū­ra ga­lė­tų rea­liai pri­si­dė­ti prie pro­ble­mos spren­di­mo, o ne lik­ti nuo­ša­ly­je. Ji pa­brė­žė, kad to­kios dis­ku­si­jos tu­ri tie­sio­gi­nę nau­dą ir ga­li tap­ti po­ky­čių pra­džia.

Dis­ku­si­jo­je taip pat pra­neš­ta, jog VMVT pa­ža­dė­jo su­reng­ti mo­ky­mus Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jams ir Vie­šo­sios tvar­kos sky­riui, kad būtų stip­rinamos kom­pe­ten­ci­jos ir ge­rin­amas rea­ga­vi­mas į gy­vū­nų ge­ro­vės pa­žei­di­mus.