Balandžio 29-ąją Telšių rajono savivaldybėje nuskambėjo klausimas: ką turime padaryti, kad žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai nebesikartotų?
Diskusija „Gyvūnų gerovė Telšių rajone: spragos, iššūkiai ir galimi sprendimai“ nebuvo dar vienas formalus susitikimas. Tai buvo bandymas garsiai įvardyti, kas ilgą laiką buvo patogiai nutylima.
Iniciatyvos autorė Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė diskusiją pradėjo nuo skaudaus priminimo – praėjusių metų rudenį Telšius sukrėtusio žiauraus elgesio su šuniukais atvejo. Būtent jis tapo lūžio tašku, paskatinusiu ne tik emocines reakcijas, bet ir politinį spaudimą ieškoti realių sprendimų.
„Po tokių įvykių nebegalime apsimesti, kad problema neegzistuoja“, – buvo aiški politikės žinutė.
Diana PUZERĖ
Šokiruojanti statistika
Diskusijoje pristatyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Priežiūros departamento Šiaulių apygardos priežiūros skyriaus vedėjos Daivos Kazlauskienės ir patarėjo Justo Šateikos pateikti faktai verčia suklusti.
2026 metų balandžio 1 dienos duomenimis, Telšių rajone paženklinta 6 280 augintinių. Skaičius atrodo solidus, tačiau jis slepia kitą realybę – nežinomą kiekį neženklintų ir dažnai – neprižiūrimų gyvūnų.
VMVT pateikti duomenys rodo ne pavienes problemas, o sisteminį reiškinį:
2025 metais ištirti 24 pranešimai dėl gyvūnų augintinių – visais atvejais nustatyti pažeidimai, bei 6 pranešimai dėl ūkinių gyvūnų – visais atvejais taip pat nustatyti pažeidimai;
2026 metų pirmąjį ketvirtį – 10 pranešimų dėl augintinių gyvūnų, iš jų 7 atvejais būta pažeidimų, ir 2 pranešimai dėl ūkinių gyvūnų – abiem atvejais nustatyti pažeidimai.
Nuo 2024 metų pradėtos 45 bylos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir konfiskuoti 73 gyvūnai (45 šunys, 16 kačių, 8 galvijai, 4 arkliai).
VMVT atstovai pripažino: „Mes dirbame jau su pasekmėmis.“
Dar vienas šokiruojantis faktas – apie 70 procentų atvejų nustatoma, kad gyvūnams laiku nesuteikta veterinarinė pagalba. Randamos gaišenos, fiksuojamos netinkamos laikymo sąlygos.
Pokyčiai priklauso nuo žmonių požiūrio
Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Mindaugas Tamušauskas pristatė ketverių metų statistiką, kuri aiškiai rodo – problema nėra pavienė. Per šį laikotarpį pradėtos 49 administracinės teisenos, gautas 61 pranešimas apie šunų nepriežiūrą ir įkandimus, pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Tačiau ne mažiau svarbi buvo ir kita jo išsakyta mintis – apie pačios sistemos ribas.
Policijos atstovas atskleidė, kad yra pateiktas siūlymas atsisakyti dalies policijai priskirtų funkcijų, tarp jų – ir reagavimo į gyvūnų gerovės situacijas. Argumentas paprastas – policijos veiklos spektras itin platus, o resursai riboti.
Vis dėlto, jo vertinimu, tikėtina, kad šios funkcijos policijai ir toliau liks.
Tai dar kartą parodo, kad gyvūnų gerovės klausimai šiandien atsiduria tarp institucijų – formaliai priskirti visiems, bet realiai iki galo nepriklausantys nė vienam.
Tačiau diskusijoje paminėtas ir pozityvus pokytis.
Asociacijos „Telšių šuniukų namai“ savanorė Elė Kakanauskienė pastebėjo, kad policijos požiūris per pastaruosius kelerius metus akivaizdžiai pasikeitė. Anksčiau, anot jos, gavus pranešimus apie neprižiūrimus ar skriaudžiamus gyvūnus, reakcija būdavo vangoka arba jos išvis nebūdavo.
Šiandien situacija kitokia – pareigūnai reaguoja, įsitraukia ir bendradarbiauja.
Tai rodo, kad pokyčiai įmanomi. Tačiau jie vis dar labiau priklauso nuo žmonių požiūrio nei nuo aiškiai veikiančios sistemos.
Institucijos dirba, bet sistema stringa
Teoriškai atsakomybės pasiskirstytos aiškiai: policija reaguoja, VMVT vertina gyvūnų būklę, Savivaldybė organizuoja kontrolę, prevenciją ir programas.
Praktikoje – spragos akivaizdžios.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Artūras Stirbys ir vyriausiasis specialistas Eligijus Sapranavičius pripažino, kad Viešosios tvarkos skyriuje dirba vos trys žmonės, o gyvūnų klausimai – tik dalis jų funkcijų.
Seniūnijų atstovai atvirai įvardijo: nėra nei aiškiai paskirtų atsakingų asmenų, nei mokymų šia tema.
Pasak VMVT atstovų, kai kurios savivaldybės Lietuvoje jau organizuoja reidus su policija, vykdo nemokamo ženklinimo iniciatyvas bendradarbiaudamos su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu. Telšiuose tokia praktika dar net nėra svarstoma.
Dar paprastesnė problema – ne visos savivaldybės turi net mikroschemų skaitytuvus.
„Mes vieni šitos problemos neišspręsime“, – atvirai pasakė „Telšių šuniukų namų“ vadovė Roberta Šliogerytė.
Ji neslėpė nusivylimo: „Mes jau daug metų kovojame su institucijomis. Kai šuo neženklintas, praktiškai neįmanoma įrodyti, kas jo šeimininkas. Svyra rankos. VMVT naudojasi įstatymais, kai tikrina prieglaudas, tačiau juos supaprastina, kai vyksta gyventojų ar veisyklų gyvūnų tikrinimas pagal iškvietimus.“
R. Šliogerytė įvardijo ir konkrečias vietas: „Tryškiai – baisiausia seniūnija. Nereikia ten gyventi, užtenka pravažiuoti. Pamatome – pildome skundus VMVT. Visi gali taip padaryti.“
Jos teigimu, problema – ne tik gyvūnų nepriežiūra, bet ir institucijų vangumas bei atsakomybės stoka. Seniūnai žino vietinius „skaudulius“, galėtų bendradarbiauti.
Asociacijos „Telšių uodegėlė“ „Kačių namų“ atstovė Roma Puidokienė antrino – Tryškiuose sterilizuota jau per 100 kačių, o problema vis tiek neslopsta. Daugiausiai kačių paėmimų – Tryškiuose.
Savanoriai dengia sistemos spragas
Šiandien Telšiuose už beglobius šunis atsakinga asociacija „Telšių šuniukų namai“, o už kates – UAB „Nuaras“. Tačiau realybė tokia, kad prieglaudos neturi pakankamo finansavimo ir didžiąją dalį išlaidų dengia žmonių aukos.
„Prieglaudai, pasirašiusiai sutartį su Savivaldybe, skiriama lėšų gyvūnui išlaikyti 14 dienų. Paskui gyvūnas prižiūrimas prieglaudos lėšomis“, – kalbėjo R. Šliogerytė.
Sistema faktiškai laikosi ant savanorių pečių.
Diskusija, kurioje trūko tų, kurie arčiausiai problemos
Paradoksalu, tačiau diskusijoje, kurioje daugiausia dėmesio skirta kaimo vietovių problemoms, dalyvavo vos keli seniūnijų atstovai. Tik Ryškėnų ir Tryškių atstovai išklausė diskusiją iki pabaigos. Buvo seniūnų, kurie renginį paliko jam vos prasidėjus.
Pasak R. Šliogerytės, būtent seniūnijose kyla didžioji dalis problemų, tačiau ten dažniausiai trūksta informacijos, kontrolės ir iniciatyvos.
„Seniūnijų atstovai nežino savo pareigų, nuolat pateikiami prieglaudų kontaktai, kai pačios turi tiek finansines, tiek teisines galimybes ir pareigas išspręsti problemas“, – dalinosi „Telšių šuniukų namų“ vadovė.
Pasak jos, seniūnams nerūpi gyvūnų gerovė – tai jie aiškiai parodo net nesiveldami į diskusijas.
Europa juda į priekį – ar spėsime?
Diskusijoje paliestas ir svarbus europinis kontekstas. Europos Sąjungoje stiprėja gyvūnų gerovės reglamentavimas – vis daugiau dėmesio skiriama šunų laikymo sąlygoms, įskaitant ilgalaikio laikymo prie grandinių ar netinkamose būdose ribojimus.
Tai reiškia viena: pokyčiai ateina neišvengiamai.
„Didžioji dalis visuomenės turės su tuo susitaikyti“, – sakė A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Esminė problema – atsakomybės vakuumas
Diskusija išgrynino vieną aiškią išvadą: didžiausia problema – ne žiaurus elgesys. Didžiausia problema – kontrolės ir atsakomybės stoka.
Kas toliau?
Diskusijoje nuskambėjo kryptys: greitesnis reagavimas, realus institucijų bendradarbiavimas, nuosekli prevencija, visuomenės švietimas.
A. Jakavičiutės-Miliauskienės nuomone, Savivaldybė turėtų aktyviau įsitraukti pasitelkdama viešinimo skyrių – esą ši struktūra galėtų realiai prisidėti prie problemos sprendimo, o ne likti nuošalyje. Ji pabrėžė, kad tokios diskusijos turi tiesioginę naudą ir gali tapti pokyčių pradžia.
Diskusijoje taip pat pranešta, jog VMVT pažadėjo surengti mokymus Savivaldybės administracijos darbuotojams ir Viešosios tvarkos skyriui, kad būtų stiprinamos kompetencijos ir gerinamas reagavimas į gyvūnų gerovės pažeidimus.
