Trasoje greitesnis už vėją – turbūt taip geriausiai būtų galima apibūdinti Lietuvos automobilių sporto meistro vardą praėjusiais metais pelniusį automobilių lenktynininką Tomą Skrodenį. Sunkiai suskaičiuojamą kiekį taurių ir apdovanojimų turintis daugkartinis Lietuvos automobilių kroso čempionas teigia niekada sau nekėlęs tikslų dėl titulų – jam daug svarbesnis patyrimas – kaskart sėdus į mašiną plūstantis adrenalinas.
Monika GIRDVAINĖ
Varžybose dalyvauja dešimtmetį
„Automobilių sporte atsiradau atsitiktinai. Pamenu, būdamas dešimties metų su savo pusbroliu važiuodavau stebėti automobilių varžybų, tai labai patiko, o pats į šį sportą įsitraukiau maždaug prieš dešimtmetį“, – pokalbį pradėjo Telšių rajone, Eigirdžių miestelyje, gyvenantis sportininkas.
T. Skrodenis pasakojo savo jėgas pirmiausia išbandęs mėgėjų varžybose. Sekėsi gana neblogai, tad lenktynininkas pradėjo dalyvauti regioninėse varžybose. Vėliau – automobilių kroso čempionatai. Juose jau daugelį metų lenktynininko, kaip sakė jis pats, neaplenkia sėkmė. Vyras penkerius metus iš eilės apgynė Lietuvos autokroso čempiono vardą. Pernai jam suteiktas Lietuvos automobilių sporto meistro vardas.
„Esu ramus, kuklus žmogus, tad garbės aš nesiekiu – tikslų laimėti tokius titulus niekada sau nekėliau. Visada norėjau tiesiog užsiimti automobilių sportu kaip laisvalaikio pomėgiu. Gera važiuojant savo tempu pajusti malonumą. Vieni vyksta į kalnus slidinėti ir jaučia malonumą tai darydami, tai tas pats ir su mašina – malonu važiuoti, jausti adrenaliną, greitis trasoje suteikia gerų emocijų“, – kalbėjo 44-erių lenktynininkas.
Svarbiausia – susikaupimas
Sportininkas visas pergales pasiekė su savo 1.6 kubatūros automobiliu „Honda Civic“. Čempionatuose jis varžėsi „Super 1600“ ir „Super 2000“ klasėse.
Konstruoti, ardyti ir tvarkyti automobilius visada mėgęs telšiškis „Hondą“ varžyboms paruošė ir atsiradus gedimams tvarko pats.
„Žiūrint į mano lenktyninį automobilį, aš tikrai esu iš paprastesnių lenktynininkų – mašina paprasta, su ja važiuoju nuo pat pradžių ir per daug į ją neinvestuoju. Tokių mašinų, kurios tame sporte dalyvauja apie dešimt metų, kaip manoji, tikrai nėra daug. Būna, kiti ir po kelerių metų varžybų keičia automobilius, bet aš prioritetus teikiu visai kitiems dalykams. Mašina gali būti ir penkių, ir pe
nkiasdešimties tūkstančių vertės, bet ne kaina yra svarbiausia, o tai, kaip ji valdoma “, – dėstė pašnekovas.
Jo teigimu, varžybose lenktynininkas turi būti ypač gerai pasiruošęs psichologiškai. Ramus ir šaltas protas čia labai reikalingas – jei važiuosi ir nervinsiesi dėl kažko, pradėsi daryti klaidas ir nieko gero nebus.
Galbūt dėl tos vidinės ramybės ir pozityvaus nusiteikimo nelaimingų įvykių per visą sportininko karjerą T. Skrodenis išvengė. Ir mašina niekada net nėra buvusi apsivertusi, kas automobilių sporte gana retas atvejis.
„Visokių įvykių yra nutikę, kai per plauką išvengiau nelaimės. Bet, matyt, kažkaip sugebu laiku priimti teisingus sprendimus ir išvengti skaudžių pasekmių. Kai reikia – rizikuoju, kai tai nėra būtina – pasisaugau. Svarbiausia išlaikyti stabilumą ir vidinę ramybę. Varžybų dieną laikas tarsi sustoja, visus darbus atidedu į šoną ir mintis sutelkiu tik ties vairavimu“, – apie pergalių siekti padedančius dalykus kalbėjo vyras.
Ateities planai – vairuoti bagį
Iškovojęs Lietuvos automobilių sporto meistro vardą T. Skrodenis aukštų įvertinimų galėtų siekti Europos čempionatuose, tačiau tokių planų lenktynininkas teigė kol kas neturintis – tai apriboja finansinės galimybės.
„Žinoma, norėtųsi dalyvauti bent keliuose Europos čempionato etapuose, bet tai nėra pigus sportas, tad iš savo šeimos biudžeto skirti tiek lėšų pomėgiui nėra galimybės. Jei iš ko nors sulaukčiau paramos, toks planas būtų realesnis“, – sakė lenktynininkas, kasdieninėje veikloje ūkininkaujantis, užsiimantis grūdininkyste.
T. Skrodenis priklauso Telšių automobilių sporto klubui „ŽemSport“, kuris praėjusiais metais Lietuvos automobilių kroso čempionate pelnė pirmąją komandinę vietą. Veiklą šiame klube lenktynininkas planuoja tęsti ir ateinantį sezoną. Vyras savo jėgas čempionatuose žada išbandyti vairuodamas naujai įsigytą bagį. Pergales Tomui nešusi „Honda“ atiteks septyniolikmečiam jo sūnui, kuris turi svajonę sekti tėvo pėdomis.
Loading ...
