Telšiai – supermiestas: tinkama investicija ar pinigų taškymas

Prieš mėnesį baigėsi euforija, kilusi Telšiams dalyvaujant LNK projekte „Lietuvos supermiestas“. Kai kam tai buvo siekiamybė parodyti Lietuvai, ką moka žemaičiai, kitiems – puiki galimybė pakelti reitingus prieš savivaldos rinkimus, o kai kam užsidirbti. Užsidirbo šiuo atveju ne Žemaitijos sostinė, bet privatus televizijos kanalas. Kiekvienas projekte dalyvavęs miestas, nenorėdamas nusileisti kitam, kišo tiek rėmėjų, tiek savivaldybės biudžeto lėšas geresniems, gražesniems ir originalesniems pasirodymams. O kylančiais reitingais džiaugėsi privati televizija. Galiausiai Telšiai už tai gavo sulaužytą (o gal gerą, bet vėliau pačių sulaužytą) pompą… ir, tarsi įsižeidusi panelė, patempusi lūpą, pasišalino iš studijos.
Antanas NEKRAŠIUS
Dėl telšiškių pasišalinimo iš studijos iki šiol kyla įvairių diskusijų. Vieni šaukia: „Šaunuoliai – parodėte žemaitišką užsispyrimą!“ Kiti porina, jog anaiptol, nekovoję iki galo (pavyzdžiui, už sulūžusią pompą nereikalavę kompensacijos – nors pusės širdies), pasielgė labai nežemaitiškai.
Kad ir kaip ten būtų, bet mūsų rajono mokesčių mokėtojams dalyvavimas šiame privataus televizijos kanalo projekte kainavo beveik 6 tūkst. Eur. Kelionės išlaidos nuvežti laidos dalyviams ir sirgaliams sudarė 4 410 Eur (vykta į 8 filmavimus, nuvežti keli šimtai žmonių). Taip pat išleista 1 500 Eur Telšių miesto komandą reprezentavusių atlikėjų pasirodymams. Šie pinigai buvo krapštomi iš Savivaldybės biudžeto programai „Kultūros, jaunimo ir sporto politikos įgyvendinimas“ skirtų projekto „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė“ įgyvendinimo lėšų. Jam iš viso šiemet skirta 14 481 Eur.
Anot Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistės Skaistės Sadonytės, į filmavimus vyko projekto „Lietuvos supermiestas“ darbo grupės nariai. Jiems jokie komandiruotpinigiai nebuvo mokami. Tačiau iš Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono įsakymų matome, kad atstovauti Telšiams buvo siunčiami ne tik už kultūrinę veiklą atsakingi asmenys ar sudarytos darbo grupės nariai. Štai į aštuntą laidos filmavimą, kuris vyko balandžio 15 d. (trečiadienį), išvažiavo trylika atstovų, iš jų – septyni Savivaldybės administracijos Centralizuoto biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojai. Jau nekalbant apie tai, kad prieš kameras pasistaipyti nesikratė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus Viešųjų pirkimų poskyrio vedėja Albina Ročiuvienė, seniūnai Kazys Lečkauskas ir Antanas Kontrimas. Na, gerai, pastarasis savo barzda garsino Telšius. O kiti?
„Atskiru įsakymu jiems buvo leista vykti į filmavimą tam, kad palaikytų Telšius“, – teigė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas. Tačiau laida buvo filmuojama savaitės viduryje – trečiadieniais. Tai reiškia, kad visi šie valstybės tarnautojai į filmavimus važiavo darbo metu! Kyla natūralus klausimas: už ką tada šiems darbuotojams mokesčių mokėtojai moka algas? Už tai, kad pasėdėtų filmavimo studijoje prieš kameras? „Jie atidirbo po darbo“, – į pastabas atsakė S. Urbonas.
„Dalyvavimas projekte „Lietuvos supermiestas“ buvo viena iš pasirengimo projekto „Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė“ viešinimo dalių, siekiant kuo didesnio visuomenės susidomėjimo ir bendrystės rajono gyventojų gretose, – paprašyta pakomentuoti Savivaldybės sprendimą dalyvauti privataus kanalo projekte, teigė Telšių rajono savivaldybės administracijos Juridinio, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus vyr. specialistė S. Sadonytė. – Turėjome galimybių dalyvauti ir kituose populiariuose televiziniuose projektuose, tačiau po ilgų diskusijų buvo nutarta, kad būtent „Lietuvos supermiestas“ suteiks galimybę tiesiogiai atskleisti tai, ką Telšiuose turime geriausio: nuo žymių meno žmonių, sportininkų iki infrastruktūros ir verslo subjektų. Laidų filmavimams rengėmės labai atsakingai (žinoma, mūsų siekius šiek tiek ribojo prodiuserių pasirinktas laidos formatas), siekdami paskatinti telšiškių didžiavimąsi Žemaitijos sostine ir kiekvieną kartą įvairiomis formomis pateikdami įdomių faktų apie mūsų miestą bei akcentuodami, kad mes tikrai verti Lietuvos kultūros sostinės titulo. Džiaugiamės, kad sulaukėme didelio gyventojų ir verslininkų palaikymo.“ Pasak S. Sadonytės, bendras tikslas suvienijo ne tik žmones, gyvenančius Telšių rajone, bet ir išvykusius gyventi į kitus Lietuvos miestus ar netgi emigravusius į užsienį. „Provokacijų“ rungtis parodė, kad mūsų miesto gyventojai – užjaučiantys, atsakingi ir pilietiški, galbūt kitus paskatino atsigręžti į pamatines vertybes ir pagelbėti nelaimės ištiktiems žmonėms.
„Nacionalinio operos ir baleto teatro baleto primarijus Nerijus Juška mielai sutiko imtis Telšių miesto komandos kapitono vaidmens be jokių finansinių įsipareigojimų, – teigė vyr. specialistė. – Telšių rajono savivaldybė jam dovanojo rėmėjų dovanas ir jokio atskiro finansavimo už atliekamas kapitono pareigas neskyrė. Kad Telšių miesto sirgaliai tinkamai atstovautų miestui filmavimuose, Telšių rajono savivaldybės kultūros centras sukūrė žemaitišką logotipą ir užsakė marškinėlius, kurie po kiekvienos laidos buvo grąžinami ir nemokamai skalbiami vienoje iš rėmėjų įmonių.“
Be jau minėtų bemaž 6 tūkst. Eur iš savivaldybės biudžeto, prie „Lietuvos supermiesto“ projekto prisidėjo rėmėjai. Iš jų sulaukta 4 088 Eur paramos. Pažymėtina ir tai, kad dalis atlikėjų Telšių rajoną reprezentavo neatlygintinai.