Seimo kontrolierių įstaiga gavo Rainių gyventojos skundą dėl Telšių rajono savivaldybės pareigūnų biurokratiškų veiksmų ir neveikimo sprendžiant klausimą dėl jos žemės sklypą užtvindančio potvynio likvidavimo ir jo atsiradimo priežasčių nustatymo. Po didinamuoju stiklu atsidūrė ir Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Slavinskis. Jis kaltinamas galimai supainiojęs viešuosius ir privačius interesus.
Tyrimą atlikęs Seimo kontrolierius Augustinas Normantas savo pažymoje vienareikšmiškai Telšių rajono savivaldybės tarnautojų veiksmus įvardijo biurokratiškais bei rekomendavo atlikti atsakingų darbuotojų tarnybinį patikrinimą. Prie kontrolieriaus tyrimo metu užfiksuotų pažeidimų šiandien pluša net keturios Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos. Atsakymus jos turės pateikti iki rugpjūčio 28 d.
Skundo esmė
Moteris skunde teigė, jog ją ir kitus kaimyninių sklypų savininkus nuo 2001 metų kasmet vargina problema dėl vandens užliejamos žemės ir kito turto, tačiau Telšių rajono savivaldybės administracija šio klausimo daugiau kaip dešimtmetį neišsprendžia. Dėl nuolat pasikartojančių potvynių Telšių rajono gyventoja patiria didžiulių nuostolių, nes žūva medelynas, augalų daigai, braškynas, o šiemet potvynis buvo itin didelis.
Rainiškė įsitikinusi, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra apsemiamas dėl Beržų gatvėje, ties ūkininko, Telšių rajono savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjo Albino Slavinskio fermomis, įrengtos pralaidos. Ja iki moters sklypo atiteka minėtam valdininkui priklausančių fermų nuotekomis užterštas vanduo.
Skundo autorės vyras 2010 m. kreipėsi į Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūrą ir Telšių rajono savivaldybės administraciją, prašydamas sudaryti komisiją dėl potvynio patirtiems nuostoliams ir gamtai dėl ūkininko A. Slavinskio netinkamo ūkininkavimo padarytai žalai nustatyti. Tačiau komisija, kurios vienas iš narių buvo ir A. Slavinskis, jokių išvadų nepateikė, o iš Telšių rajono savivaldybės administracijos jokio atsakymo nebuvo gauta.
Abu sutuoktiniai ne kartą kreipėsi ir į Telšių rajono savivaldybės merą Vytautą Kleivą, prašydami kuo skubiau išsiaiškinti potvynio priežastis ir imtis priemonių jam likviduoti. Tik po trečio vizito iš rajono vadovo gautas atsakymas, neva medžiaga perduota Telšių teritorijos planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui. Rainiškiams apsilankius minėtame skyriuje, paaiškėjo, jog visa medžiaga – tai Savivaldybės mero prašymas išsiaiškinti, kokie statiniai jų sklype yra savavališki.
Pats V. Kleiva savo rašte, adresuotame pareiškėjai, nurodo, kad potvynio priežasčių nustatymu ir jo likvidavimu turi pasirūpinti patys žemės savininkai. Su tokiu atsakymu Telšių rajono gyventojai nesutiko ir paprašė Seimo kontrolieriaus nustatyti, ar meras V. Kleiva pagrįstai nesiėmė jokių veiksmų dėl potvynio priežasčių nustatymo ir pasekmių likvidavimo bei ar Savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjas A. Slavinskis neturėjo nusišalinti nagrinėjant klausimus dėl skundo autorės sklypą užliejusio vandens.
Netinkamas viešasis administravimas
Seimo kontrolierius A. Normantas, atlikdamas tyrimą, akcentavo, jog Telšių rajono savivaldybės administracijai minėtus gyventojus kankinanti problema buvo žinoma daugiau kaip dešimtmetį. Analizuodamas tyrimo metu surinktą medžiagą, kontrolierius daro išvadą, kad skundo autorės problema dėl pasikartojančio potvynio iš dalies yra užsitęsusi ir dėl to, jog Savivaldybės administracija jai ir jos vyrui nuo 2001 m. nėra pateikusi nei vieno konkretaus bei išsamaus atsakymo, kur, be visų aplinkybių tyrimo būdų, nurodoma ir tolimesni problemos sprendimo būdai.
A. Normantas savo tyrime visų pirma atkreipė dėmesį į tai, jog nesvarbu, kad gyventojų kreipimaisi (2010 m., 2011 m. ir net keturi raštai 2012 m.) buvo įvardinti kaip prašymai. Jie pagal savo turinį turėjo būti laikytini skundais ir nagrinėjami pagal LR viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Vieninteliame Telšių rajono savivaldybės administracijos atsakyme (birželio 8 d., atsakyta į kovo 6 d. gyventojų raštą) detaliau nurodomos galimos potvynio atsiradimo priežastys, išdėstoma Savivaldybės pozicija dėl šios problemos sprendimo bei nurodoma žalos išieškojimo teismine tvarka galimybė.
Kontrolierius pažymėjo, kad skundo autorės vyras š. m. balandžio 4 d. buvo kreipęsis į Savivaldybę ir jos administracijoje šiuo klausimu turėjo būti priimti tam tikri sprendimai. Tačiau Savivaldybės meras paaiškino tik tai, jog Savivaldybės administracijos specialistų grupė buvo nuvykusi į vietą, nustatė galimas potvynio priežastis ir visa tai žodžiu išaiškino skundo autorei.
Anot A. Normanto, iš Savivaldybės mero paaiškinimų matyti, kad anksčiau įvardinta specialistų grupė nesurašė jokių išvadų, nors, pagal LR viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tai turėjo padaryti. Pareiškėjui atsakyta tik žodžiu, nors vėlgi, pagal minėto įstatymo nuostatas, skundas turėjo būti baigtas nagrinėti priimant sprendimą. Kontrolieriaus nuomone, įstatymo nuostatų nesilaikymas sąlygojo ne tik skundo autorės teisės į tinkamą viešąjį administravimą pažeidimą, bet ir tai, kad Savivaldybės administracija neturi jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ji sprendė klausimą dėl Telšių rajono gyventojų problemos.
Atsižvelgdamas į tai, kad abiem sutuoktiniams į jų kreipimąsi nebuvo atsakyta arba atsakyta praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nenurodant sprendimo apskundimo tvarkos, kaip to reikalauja įstatymas, Seimo kontrolierius konstatavo, jog moters skundas, kad Telšių rajono savivaldybės administracija netinkamai atliko viešojo administravimo funkciją, – pagrįstas.
Veikė biurokratiškai
Pagrindinė tyrimo užduotis buvo nustatyti, kodėl Savivaldybės administracija nesiėmė išsiaiškinti potvynio atsiradimo priežasčių bei jas likviduoti.
Seimo kontrolierius pabrėžė, kad Savivaldybės administracija tik po kelių skundų iš eilės (2011 m. pabaigoje ir dviejų – 2012 m. pradžioje) ėmėsi vertinti susidariusios situacijos. Telšių rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą organizuoti papildomų vamzdynų klojimo darbus valstybinėje žemėje (iki skundo autorės kaimyno privataus sklypo ribos). Tuomet paklotas paviršinio (lietaus) vandens nuvedimo kolektorius. Tačiau toks Tarybos sprendimas – tai tik pavėluoti veiksmai reaguojant į tos pačios rainiškės vyro 2002 metais teiktą prašymą dėl lietaus vandens nuvedimo jo žemės sklype.
A. Normantas pažymėjo, kad skundo autorė savo prašymuose nuolat akcentavo, jog Savivaldybės administracijos prašo ne tik likviduoti potvynio pasekmes, bet ir nustatyti potvynių priežastis. Tačiau Savivaldybės pozicija šiuo klausimu buvo kitokia. Anot kontrolieriaus, Savivaldybė rėmėsi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktomis išvadomis, tačiau jas interpretavo savaip, teigė, jog „Savivaldybė neatsako už asmens savo sklypo ribose atliekamus darbus, dėl kurių veiksmų galimai padaroma žala gretimų sklypų savininkų turtui. Tai yra civilinio pobūdžio santykiai tarp privačių asmenų“ ir kad „Savivaldybė neturi teisės naudoti biudžeto lėšas samdant ekspertus, kurie nustatytų privačių sklypų konkrečias potvynio priežastis“.
A. Normantas tvirtino, kad Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateiktose išvadose iš tikrųjų konstatavo galimai buvus melioracijos sistemos ir įrenginių pažeidimų dėl vienos iš kūdrų kasimo darbų žemės sklype, priklausančiame skundo autorės kaimynui. Tačiau Savivaldybė ignoravo minėtos institucijos išvadoje jai priskiriamą pareigą organizuoti neeilinę melioracijos įrenginių apžiūrą, o nustačius priežastis – organizuoti jų atstatymą. Priešingai, Savivaldybės administracija šią problemą priskyrė civilinio teisinio pobūdžio ginčui tarp privačių asmenų. Toks tik Savivaldybės institucijoms palankių aplinkybių konstatavimas, A. Normanto teigimu, patvirtina, kad Savivaldybės administracijoje nebuvo siekiama objektyviai ir efektyviai išspręsti susidariusios padėties, o tik vilkinama spręsti klausimą iš esmės.
Kitas dalykas, dėl ko daugiau kaip dešimtmetį niekaip neišsprendžiama skundo autorę bei jos vyrą kankinanti problema, yra tas, jog nėra aišku, ar Rainių gyvenvietėje yra apskaitomų (tiek valstybei, tiek privatiems asmenims priklausančių) melioracijos įrenginių ir jei yra valstybės teise valdomų melioracijos statinių (apie juos byloja VĮ Registro centro duomenys), kodėl šie įrenginiai neperduoti Telšių rajono savivaldybei valdyti patikėjimo teise.
Seimo kontrolierius teigė, kad Savivaldybė savo neigiamą poziciją dėl pareigos nustatyti potvynio priežastis bei imtis veiksmų jo padariniams šalinti grindžia tuo, jog Rainių gyvenvietėje nėra jokių melioracijos įrenginių. Tačiau tuo pačiu tvirtina priešingą faktą: Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas rašte nurodo, kad skundo autorės vyras bei kaimyninio sklypo savininkas pažeidė savo žemės sklypuose įrengtus valstybei priklausančius melioracijos sistemą ir įrenginius. Maža to, A. Normantas pažymėjo, jog Savivaldybės mero V. Kleivos raštuose pripažįstama, kad minėtuose žemės sklypuose yra drenažinė sistema, kuri galimai dabar yra pažeista.
Savivaldybė laikosi nuomonės, kad neturi jokio pagrindo prižiūrėti minėtų asmenų sklypuose esančią drenažo sistemą ir privačios valdos sklype vykdyti kažkokius drenažo sistemos atstatymo darbus. Kontrolieriaus teigimu, Savivaldybė pareigą vykdyti melioracijos įrenginių priežiūrą sieja su nuosavybės teisėmis į žemės sklypą, o ne į melioracijos statinius, t. y., anot Savivaldybės, melioracijos įrenginiais visais atvejais privalo pasirūpinti žemės sklypo, kuriame jie yra, savininkas.
A. Normantas tvirtino, kad, vadovaujantis dabar galiojančiu teisiniu melioracijos srities reglamentavimu, nuosavybės teisės į melioracijos statinius, o tuo pačiu ir pareiga jais rūpintis, ne visada yra siejama su nuosavybės teise į žemės sklypą. Tais atvejais, kai melioracijos statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei, žemės sklypo savininkas yra tik įpareigotas laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų bei leisti tikrinti melioracijos statinius valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms. Šiuo atveju, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis, skundo autorės vyrui priklausančiame žemės sklype yra valstybės melioracijos sistemos bei įrenginiai.
Atsižvelgdamas į visą tyrimo metu surinktą informaciją, kontrolierius daro išvadą, kad Savivaldybės pareigūnai, nebūdami nuoseklūs savo sprendimuose ir veiksmuose, nesiimdami visų įmanomų priemonių iš esmės ir detaliai išsiaiškinti melioracijos įrenginių Rainių gyvenvietėje priklausomybę, vilkindami gyventojos skundų nagrinėjimą ir problemos sprendimą, veikė netinkamai, pažeidė jos teises į tinkamą viešąjį administravimą ir saugią aplinką, todėl minėtieji pareigūnų veiksmai laikytini biurokratiškais.
A. Normantas rekomendavo Savivaldybės administracijos direktoriui atkreipti dėmesį į tyrimo metu nustatytus biurokratizmo atvejus ir tuo pagrindu inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl Savivaldybės administracijos tarnautojų, atsakingų už atsakymų į Telšių rajono gyventojos bei jos vyro kreipimąsi rengimą bei siūlymų Savivaldybės vadovybei dėl potvynio priežasčių nustatymo ir pasekmių likvidavimo teikimą, veiksmų.
A. Slavinskis įtariamas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus
Dar vienas Rainių gyventojos skunde nuskambėjęs aspektas susijęs su Savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjo Albino Slavinskio veiksmais. Moteris skunde teigė, jog A. Slavinskis, eidamas Kaimo plėtros skyriaus vedėjo pareigas, darė įtaką kai kuriems Savivaldybės administracijos veiksmams, susijusiems su vandens pralaidos (teritorijoje, kurioje yra A. Slavinskio nekilnojamasis turtas) įrengimu, atlikti bei sprendimams, susijusiems su potvynio priežasčių nustatymu ir jų likvidavimu, priimti.
Pagal skundo tyrimo metu gautus dokumentus buvo nustatyta, jog A. Slavinskis, kaip Telšių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas, patvirtino 1998 m. rengtą Telšių rajono Viešvėnų seniūnijos Rainių kaimo ūkininkų bendrojo naudojimo kelio kapitalinio remonto darbo projektą bei jo vykdymo metu išdavė Telšių rajono Žemės ūkio skyriaus funkcijoms priskirtas išduoti pažymas. Taip pat A. Slavinskis, kaip darbo grupės narys, dalyvavo š. m. vasario mėnesį vykusioje skundo autorės vyro apsemto žemės sklypo apžiūroje ir buvo Savivaldybės mero V. Kleivos pasirašyto rašto, kuriame pareigą likviduoti potvynio padarinius priskyrė rainiškei, rengėjas.
Kontrolierius pabrėžė, kad, remiantis LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo nuostatomis, asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Iš skundo nurodytų aplinkybių, skundo tyrimo metu surinktų duomenų, anot A. Normanto, matyti, jog yra pagrindo manyti, kad Savivaldybės administracijos Kaimo plėtros skyriaus vedėjas A. Slavinskis galėjo būti supainiojęs viešuosius ir privačius interesus. Tačiau vertinti tokius valdininko veiksmus pagal suteiktą Seimo kontrolieriams kompetenciją A. Normantas negalėjo.
Tyrimą dėl galimo A. Slavinskio viešųjų ir privačių interesų supainiojimo pavesta atlikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Ši savo ruožtu iki rugpjūčio 27 d. atlikti tyrimą pavedė Telšių rajono savivaldybės administracijai.
Loading ...
