Spalio 27-ąją buvo minima Kriminalinės policijos diena. Ta proga pakalbinome Tomą Trimailovą, Mykolo Romerio universitete baigusį teisės ir policijos veiklos studijas ir šiuo metu dirbantį Lietuvos policijoje, einantį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininko pareigas.
„Mūsų kasdienybė nenuspėjama. Turbūt didžiausias iššūkis yra tai, kad darbo dienos neįmanoma susiplanuoti. Nors užimu vadovo pareigas, vadovavimo funkcijas vykdau minimaliai. Aš dalį darbo laiko praleidžiu budėdamas pamainomis ir atlikdamas įvykio vietų apžiūras kartu su padalinio specialistais“, – apie darbo specifiką kalbėjo pareigūnas.
Diana PUZERĖ
– Kalbamės Kriminalinės policijos dienos išvakarėse. Ar kaip nors ypatingai su kolegomis paminėsite šią dieną?
– Kriminalinės policijos diena yra pati svarbiausia metų šventė kiekvienam kriminalistui. Nuo senų laikų turime tradiciją – šią šventę praleidžiame kartu su kolegomis. Kiekvienais metais vyksta Kriminalinės policijos dienos minėjimas, kurio metu vadovai apdovanoja geriausių rezultatų pasiekusius darbuotojus. Po to, esant galimybei, visi susirenkame prie puodelio kavos ir pyrago.
– Su kokiais kasdieniais iššūkiais susiduriate savo darbe? Kuri darbo dalis yra pati sunkiausia?
– Mūsų kasdienybė nenuspėjama. Turbūt didžiausias iššūkis yra tai, kad darbo dienos neįmanoma susiplanuoti. Nors užimu vadovo pareigas, vadovavimo funkcijas vykdau minimaliai. Aš dalį darbo laiko praleidžiu budėdamas pamainomis ir atlikdamas įvykio vietų apžiūras kartu su padalinio specialistais. Kadangi esame Lietuvos CSI ekspertai, mūsų darbuotojai privalo būti pasiruošę įtemptai darbo dienai. Niekada nežino, kur prireiks pagalbos panaudojant specialiąsias žinias ir kriminalistines priemones. Vieną dieną narpliojame turtinius nusikaltimus, kitą – nusikaltimus sveikatai ir gyvybei, trečią – eismo įvykius, per kuriuos žuvo ar sunkiai buvo sužaloti žmonės. Būna ir taip, kad viskas supuola vieną dieną. O kur dar visi nekasdieniai įvykiai, tokie kaip šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimas, narkotinių medžiagų gaminimo laboratorijos, naminės degtinės fabrikėliai, nužudymai ir panašiai. Privalome persiorientuoti nuo vieno pobūdžio nusikaltimų prie kito, nes skiriasi įvykio vietos tyrimo metodai ir priemonės.
Mūsų aptarnaujama teritorija apima devynis rajonus ir driekiasi nuo Mažeikių rajono iki Raseinių rajono, todėl daug laiko užima kelionė iki įvykio vietos. Turbūt sunkiausia atliekant įvykio vietos apžiūras yra pamatyti ir surasti visus bylos tyrimui reikšmingus įrodymus. Įsivaizduokite, kad atsiduriate svetimoje aplinkoje, pilnoje sulaužytų ir išmėtytų daiktų, kraujo ir reikia išsiaiškinti, kaip įvykdytas nusikaltimas, kaip pateko ir pasišalino įtariamasis, kiek buvo asmenų, kokius veiksmus jie atliko įvykio vietoje ir ar paliko kokių nors pėdsakų, pagal kuriuos galėtume nustatyti įtariamojo asmenybę.
– Papasakokite labiausiai įsiminusius įvykius darbe.
– Galbūt nuskambės labai šaltai ir šiurkščiai, bet mus sunku nustebinti. Vagystės iš namų ir įmonių, savižudybės ir eismo įvykiai yra įprasta mūsų kasdienybė. Tačiau įsimintinų įvykių buvo tikrai ne vienas. Vienus prisimenu tiesiog dėl vaizdo, kurį teko pamatyti, kitus – dėl panaudotų netradicinių kriminalistinių metodų. Vienas iš tokių – spalio 14 dieną įvykdytas nužudymas Telšiuose, tačiau apie jį kalbėti dar anksti, nes vyksta intensyvūs ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Turbūt pamenate prieš ketverius metus įvykdytą Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjo nužudymą. Tada gaisravietėje buvo rastas apdegęs žmogaus kūnas, ir mes įtarėme, kad tai gali būti įtariamasis. Kadangi kūnas buvo neatpažįstamai apdegęs, jį identifikuoti buvo galima tik atlikus DNR tyrimą. Mėginius iš lavono visada paima medicinos ekspertas, atlikdamas kūno tyrimą morge. Turbūt tai buvo pirmas ir kol kas vienintelis kartas Lietuvoje, kai tie mėginiai, t. y. kraujas, dalis raumens ir dalis kaulo, buvo paimti tiesiog įvykio vietoje, atliekant lavono apžiūrą. Tada mėginiai sraigtasparniu nuskraidinti į laboratoriją. Kadangi buvo penktadienio vakaras, laboratorijoje dirbantys specialistai iš namų grįžo į savo darbo vietą ir per kelias valandas atlikę tyrimą patvirtino įtariamojo tapatybę.
– Kriminalisto darbe – vien neigiamos emocijos. Ar galite „sulaužyti“ šį teiginį ir pasidalyti gerąja profesijos puse, akimirkomis, kurios suteikia daugiausia džiaugsmo?
– Aš mėgstu sakyti, kad kiekviename darbe yra sava romantika, tačiau reikia sugebėti ją pamatyti…
DAUGIAU SKAITYKITE „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 84 (2522)