Politinių kalinių bendrijos vadovės dr. Adolfinos Striaukienės ir Zenono Jaškos iniciatyva, padedant Telšių ir Klaipėdos šauliams, dalyvaujant TS-LKD skyriaus pirmininkui Mantui Servai, Telšių „Džiugo“ gimnazijoje įvyko jaunų šaulių, ateitininkų, „Džiugo“ gimnazijos debatų klubo narių ir Žemaitės gimnazijos gimnazistų bei istorijos mokytojų susitikimas su partizaninio judėjimo dalyviu, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriumi, dimisijos kapitonu Steponu Grybausku-Sekretoriumi, šiuo metu gyvenančiu Klaipėdoje.
Steponas Grybauskas – telšiškis, mokėsi vyskupo Motiejaus Valančiaus (dabar – Žemaitės) gimnazijoje, pasižymėjo kaip puikus krepšininkas, tenisininkas ir futbolininkas, žaidęs ne tik gimnazijos, bet ir miesto rinktinėje. Septyniolikmetis jaunuolis 1943 metais įsijungė į Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) gretas, platino atsišaukimus, laikraštėlius, nukreiptus prieš nacius, o sovietų frontui priartėjus prie Žemaitijos, tėvams, broliams ir seserims traukiant į Vakarus, atsisakė vykti kartu ir liko Lietuvoje, kad galėtų ginti pavergtą Tėvynę. Kartu su bendražygiu Henriku Petkevičiumi jis susisiekė su šalia Alsėdžių įsikūrusiu Adolfo Kubiliaus štabu ir jo parašiutininkais. A. Kubiliaus pavedimu jaunieji štabo adjutantai per trumpą laiką sugebėjo susisiekti su dauguma LLA vadų. 1945 m. Telšiuose įkuriamas Žemaičių legionas, vadovaujamas majoro Jono Simaškos-Liepos. Jo štabe aktyviai veikė ir S. Grybauskas-Sekretorius, ne tik įveikdavęs didžiulius atstumus pėsčiomis miškuose tarp partizanų būrių, siekdamas koordinuoti ir suvienyti partizanų veiklą, bet ir aprūpindamas juos tobulai suklastotais asmens dokumentais.
Kapitonas S. Grybauskas pabrėžė, kad viena iš opiausių partizanų problemų buvo ne tik ginklų, bet ir gabių, patyrusių vadų trūkumas, nes didžioji dalis Lietuvos kariuomenės žiedo – patyrę karininkai, sovietų dar 1940 metų vasarą buvo suimti, dalis sušaudyti, dalis uždaryti į lagerius Sibire. Tai S. Grybauskas vaizdžiai iliustravo mūšio kunigaikštienės miške, netoli Plungės, 1945 m. pavyzdžiu. Kai partizanų būrio žvalgai pranešė ten veikusio partizanų būrio vadui kapitonui Kaziui Juozaičiui, kad apie 200 sovietinių smogikų artėja prie partizanų dislokacijos vietos, būrio vadas davė įsakymą visiems partizanams pasiruošti mūšiui. Tuo metu ten buvęs Žemaičių legiono vadas majoras J. Simaška-Liepa kapitoną sulaikė, paprašydamas jam duoti tik dešimt partizanų savanorių, ir sumaniai išnaudodamas kalvotą vietovę, laukymę, sugebėjo ne tik sulaikyti, bet tiesiog sunaikinti priešą.
Į dalyvių klausimą, kas paskatino jį tapti partizanu, S. Grybauskas atsakė, kad žiaurus Raudonosios armijos susidorojimas su Telšiuose kalintais politiniais kaliniais Rainiuose, kurių palaikus atkasant jis pats dalyvavo. S. Grybauskui teko patirti ir karčią lagerininko dalią Komijos ir Karagandos lageriuose. Nepaisant to, jis susitikimo dalyvius sužavėjo savo jaunatviška dvasia, puikia atmintimi, sklandžia, vaizdinga kalba, optimizmu ir Tėvynės meile.
Janina BUCEVIČĖ