Stinga dėmesio Džiuginėnų dvarui

Tarybos narys Algirdas Bacevičius Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Urbonui pateikė skundą dėl Telšių krašto kultūrinio paveldo. Tarybos nario teigimu, tarp gražių Kultūros sostinės renginių, kuriems skiriamos didžiulės lėšos, pamirštamos neeilinės asmenybės, kurios šlovino mūsų kraštą ir kurių atminimą privalome gerbti. Tai – Karolina Praniauskaitė, Pranas Genys, Žemaitė.
„Mes privalome gerbti savo didžius žmones, jų darbus, puoselėti kultūrinį paveldą, jaunajai kartai įdiegti tikras vertybes. Tauta gyva, kol gyva jos atmintis“, – tvirtino A. Bacevičius.
Apleistas Džiuginėnų dvaras
„Turiu priminti, kad mes esame žemaičiai ir turime nors ir nelabai gausią, tačiau savitą žemaitišką kultūrą, kurios nevalia pamiršti ir kuria turėtume didžiuotis. Žemaitės kūryba buvo vertinama net okupaciniu laikotarpiu, kai vertybių skalė buvo visai kitokia. Dvaras, kuriame kurį laiką gyveno mūsų rašytoja Žemaitė, Džiuginėnų kaime buvo prižiūrimas, veikė muziejus-ekspozicija, pasakojanti apie rašytoją, jos gyvenimą ir kūrybą. Šiandien laisvoje Lietuvoje Džiuginėnų dvaras skaičiuoja savo paskutines dienas, baigia sunykti, apie kažkada čia gyvenusios ir kūrusios rašytojos gyvenimą neliko nė ženklo“, – teigė A. Bacevičius.
Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriaus vyriausioji specialistė Skaistė Sadonytė „Telšių ŽINIAS“ informavo, jog Džiuginėnų dvaras yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Telšių r. savivaldybei nuosavybės teise priklauso mansardinis pastato (Dvaro g. 6, Džiuginėnų k.) aukštas, kuriame buvo įkurtas muziejus.
2015 m. buvo atlikti Džiuginėnų dvaro stogo remonto darbai.
Minėtas nekilnojamasis turtas nėra įtrauktas į viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir artimiausiu metu nebus parduodamas.
Pasak Gadūnavo seniūnijos seniūnės Inesos Kęsminienės, pirmasis dvaro aukštas yra privatizuotas ir jame gyvena žmonės, antrasis aukštas – Savivaldybės nuosavybė. „Kiek sugebame, tiek rūpinamės dvaru. Daugiausia dėmesio skiriame pastato paradinei pusei, jo aplinkos tvarkymui. Pjauname žolę, prižiūrime gyvatvorę ir kt.“, – pasakojo I. Kęsminienė.