„Telšių ŽINIŲ“ redakciją pasiekė moters iš Kaunatavos laiškas. Sodybą čia turinti senjorė rašė, jog nebežinanti, ką daryti – jos valdas tiesiog užpuolė dideli vabalai – karkvabaliai. Seniau jų pasitaikydavo vienas kitas ir net smagu būdavę tokį sutikti lėtai rėplinėjantį po valdas, tačiau šiais metais prisiveisė tiek daug, kad pasidarė nebejauku. Žemėje pilna jų lervų, žolėje knibžda, ąžuolų lapus baigia nugraužti, lenda į lysves po braškėmis, o kartą, kai papurtė lazdyno medį, pasipylė vabalų kruša…
Aurelija SERVIENĖ
Karkvabalių gausa
Socialiniuose tinkluose paklausėme „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojų, ar jų valdose pasitaiko karkvabalių. Pasirodo, jog minėtoji moteris ne viena kenčia nuo šių masiškai užplūdusių vabalų. Kone 900 skaitytojų paspaudė užklausos mygtuką „Taip“, patvirtindami, jog jų valdose pilna karkvabalių, o 97 iš apklaustųjų nurodė jų nesutinkantys.
Štai Ingrida, apie septyniolika metų gyvenanti Telšių rajone, Krėpštuose, tvirtino niekada nemačiusi, kad šių vabalų būtų tiek gausiai ir kad jie taip rytų ąžuolų lapus.
Levanidas rašė, jog karkvabalių lervos graužia braškių šaknis ir dėl šios priežasties jos žūva.
Ignas teigė pastebėjęs, jog šių vabalų pilnas mūsų miestas. Tuo įsitikinome ir mes. Kartą keliaudami pro Telšių miesto seniūniją regėjome, jog ant žemės esantys šviestuvai tiesiog apgulti karkvabalių.
Pagausėjimas kas 3–4 metai
Viešvėniškis vandens lelijų ir alyvų kolekcininkas Vilius Kairys, puikiai pažįstantis visus augalus ir vabalus, sakė, jog karkvabalių lervos vystosi 3–4 metus žemėje. Tai iš principo tas pagausėjimas ir būna kas 4–5 metus. Viliaus teigimu, vabalai nelabai kokią žalą daro, problema ta, kad jų lervų yra labai daug.
Lietuvos zoologijos sodo Egzotariumo skyriaus gyvūnų priežiūros specialistas Klaidas Mikėnas pasakojo, jog paprastasis grambuolys (Melolontha melolontha), liaudiškai dar vadinamas karkvabaliu, plačiai Europos žemyne paplitusi rūšis. Suaugėliai skraido gegužės–birželio mėnesiais vėlai vakare. Minta įvairių medžių lapais, išskirtinai mėgsta jaunus ąžuolo lapus. Patelės kiaušinėlius deda į dirvožemį, prie augalų šaknų. Būtent augalų šaknimis ir minta iš kiaušinėlių išsiritusios lervos. Dėl ilgo vystymosi ciklo – lervos dirvoje gyvena 3–4 metus, subrendusios virsta lėliukėmis ir tik po to suaugusiais vabalais – kas keletą metų pasitaiko žymus suaugusių vabalų populiacijos šuolis.
K. Mikėnas ramina žmonės ir teigia, jog dėl ąžuolų nereikėtų jiems jaudintis, kadangi vabalai yra trumpaamžiai ir per sezoną apgraužti ąžuolai spėja atsiauginti naujus lapus. Į mūsų klausimą „Kaip išprašyti šiuos vabalus iš savo valdų?“ specialistas atsakė: „Žmogus dažnai užmiršta, jog jis yra tokia pat gamtos dalis kaip ir bet koks kitas gyvas padaras ir kaip jis pats jaustųsi, jei jį kas norėtų išprašyti…“
Loading ...
