Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimo centro „Digires“ specialistai pažymi, kad situacija, kai į vartotojo pašto dėžutę ateina šlamštu (angl. „spam“) vadinami elektroniniai laiškai, gana įprasta ir tokių turbūt esame gavę ne vienas iš mūsų. Dažnas jau yra įpratęs šitokius laiškus atpažinti ir į juos nekreipti dėmesio.
Tačiau kartais laiškai yra sukonstruojami taip, kad padarytų psichologinį poveikį vartotojui ir paskatintų jį reaguoti į gautą žinutę. Tokiais atvejais dažniausiai prašoma spausti atsiųstas nuorodas ar atidaryti prisegtus failus.
Apie tai, kokios pasekmės gali laukti paspaudus neaiškią nuorodą ir kaip tai atsiliepia įrenginiams, kalbėjome su informacinių technologijų specialistais, ekspertais.
Monika GIRDVAINĖ
Paveikia psichologiją
„Telšių ŽINIŲ“ redakcija neretai sulaukia skaitytojų skundų dėl gautų neaiškios kilmės laiškų su raginimais atidaryti nuorodą, nes joje esą svarbi informacija. Paskutinis atvejis – telšiškiui buvo atsiųstas laiškas, kuriame parašyta, jog turima duomenų apie neįprastus nusikaltimus prieš laiško adresatą nepadoriose svetainėse. Laišką pasirašė „Policija Europol“. Asmuo į laišką nereagavo, tik prašė pasidomėti, kas nutinka per neapdairumą paspaudus gautą nuorodą. Ar kiekvienu atveju kompiuteriui ar telefonui gresia negrįžtami pokyčiai?
„Digires“ dezinformacijos ir psichologinių bei informacinių operacijų ekspertas Darius Remeika sako, kad yra kelios priežastys, kurios priverčia žmones reaguoti į melagingus laiškus, net ir tuomet, kai akivaizdžiai atpažįstame, kad informacija yra nepatikima.
„Laiškas gali būti suformuluotas remiantis baimės ar pokyčio psichologija – komunikuojamas nuostolis, praradimas, žala, grėsmė, ar tiesiog apeliuojama į žmonių nepasitenkinimą kažkokiu klausimu. Dažnai akcentuojamas neišvengiamumas“, – pasakoja D. Remeika.
Pasak eksperto, tokiame laiške gali būti pateiktas sprendimo pasiūlymas – laiško siuntėjas siūlo, kaip išspręsti problemą, apie kurią pats ir pranešė. Labai svarbus akcentas yra laiko limitas. „Dažnai nurodoma, kad reikia veikti greitai. Ši dalis ypač efektyvi (iš sukčių perspektyvos), kai turinys yra susijęs su laiško gavėjo finansais“, – teigia ekspertas.
Dažni atvejai, kai tokiuose dezinformatyviuose laiškuose bandoma pasinaudoti autoritetų, žinomų prekės ženklų, institucijų ar organizacijų vardu, kuris suteikia apgaulingam turiniui patikimumo.
Kur kreipia nuorodos
VDU Skaitmeninių išteklių ir tarpdisciplininių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, „Digires“ mokslininkas dr. Darius Amilevičius pataria įtartinuose laiškuose jokiu būdu nespausti nuorodų, nepatikrinus, kur jos kreipia.
„Pele užėjus ant nuorodos, paprastai langelyje rodo nuorodos turinį. Kenkėjiškų nuorodų tikslas – nukreipti į specialiai sukurtą puslapį, kuriame gali būti išvogti jūsų duomenys, kita svarbi informacija. Jei paspaudus ant tokios nuorodos bus atvertas prisegtas failas, jame esantis kenkėjiškas kodas atidarymo metu gali būti paleistas į jūsų kompiuterio sistemą. Per tokį kodą gali būti pradėtas vykdyti jūsų veiksmų sekimas, gali būti renkami ir siunčiami jūsų duomenys“, – „Telšių ŽINIOMS“ komentavo dr. D. Amilevičius.
Dėl skubos ir neapsižiūrėjimo apsilankius panašiuose kenkėjiškuose puslapiuose ar atidarius neaiškius failus, pasak specialistų, būtų geriausia pasikonsultuoti su IT srities žinovais.
Daugiau skaitykite „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 27 (2365)
Loading ...
