Socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Chemtrailų Medžiotojas“ viena po kitos dygsta dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotos nuotraukos: Vilniaus ir Kauno oro uostuose stovintys keleiviniai orlaiviai, prie kurių prijungtos cisternos su ryškiais užrašais „Chemtrail chemicals“ ar net kaukolės ženklais pažymėtos talpyklos, lėktuvų salonuose sumontuoti vamzdžiai, magistralėse chemikalus neva purškiantys vilkikai, slapti sandėliai, draustiniuose iškirsti miškai su 5G antenomis ir net istorijos apie apšvitintas meškas.
Nors daliai internautų šie vaizdai kelia šypseną, dešimtys ar šimtai vartotojų komentaruose reiškia nuoširdų pyktį, baimę ir ragina „atsimerkti prieš valdžios vykdomą nuodijimą“. Kodėl tokio pobūdžio turinys nėra blokuojamas, kas už jo slypi ir ką apie tariamus nuodijimus sako institucijos?
Diana PUZERĖ
Oro uostai ir kelininkai: jokių skundų nėra, procedūros – visiškai įprastos
Vienose labiausiai platinamų fotoklastočių vaizduojami Vilniaus ir Kauno oro uostai, kur antžeminio aptarnavimo darbuotojai su apsauginiais kostiumais neva pila nuodus į orlaivius. Kituose įrašuose tvirtinama, kad chemikalų purškimą perėmė sunkiasvoris transportas, o kelyje važiuojantys vilkikai nuodija aplinką per šonines angas.
Lietuvos oro uostų korporatyvinės komunikacijos partnerė Irma Juškaitė pabrėžė, kad įmonė nėra gavusi keleivių paklausimų, susijusių su šiomis sąmokslo teorijomis ar aprašytais vaizdais.
Pasak I. Juškaitės, antžeminio aptarnavimo tarnybos atlieka standartinį darbą: užtikrina sklandų ir saugų orlaivių aptarnavimą prieš skrydį ir po jo, rūpinasi keleivių įlaipinimu ir išlaipinimu, bagažo krovimu, orlaivių pastatymu ir išstūmimu iš stovėjimo vietos ir kitais skrydžiui paruošti būtinais procesais.
Panaši situacija ir keliuose. AB „Kelių priežiūra“ Komunikacijos skyrius nurodė, kad bendrovė nėra gavusi jokių pranešimų ar nusiskundimų dėl keliuose neva purškiamų nežinomų ar pavojingų cheminių medžiagų, taip pat nėra fiksuota atvejų, kad vairuotojai būtų bandę stabdyti ar blokuoti kelių priežiūros techniką.
Kelininkai paaiškina, iš kur atsiranda „skysčio dulksna“:
• Šaltuoju metų laikotarpiu siekiant išvengti slidumo prevenciškai purškiami druskų tirpalai dar prieš prognozuojamus kritulius ar plikledį. Šie darbai vykdomi įvairiu paros metu, o druskų kiekiai griežtai apskaičiuojami ir kontroliuojami pagal dangos temperatūrą bei orų prognozes.
• Šiltuoju metų laikotarpiu žvyrkeliuose dulkėjimui mažinti naudojamas kalcio chlorido tirpalas, kuris suriša smulkias žvyro daleles.
• Fizikinis efektas: darbų metu už specializuotos technikos matoma skleidžiamo skysčio dulksna yra įprasta technologijos dalis, o drėgnu oru lygiai tokį patį vizualinį efektą sukelia ir įprasti automobiliai, kurių ratai nuo šlapios kelio dangos tiesiog pakelia vandenį.
Kelininkai ragina vairuotojus kritiškai vertinti socialinių tinklų informaciją, o kelyje pastebėjus dirbančią techniką – išlaikyti saugų atstumą ir vengti staigių manevrų.
