Šiandien pasakojame apie garsų Lietuvos ir išeivijos žurnalistą, redaktorių Vytautą Gedgaudą. Kaip pats mėgdavo prisistatyti nepažįstamiems, pirmąsyk sutiktiems lietuviams pasaulyje: Gedgaudas iš Tirkšlių.
Iš mūsų krašto kilęs žurnalistas ir redaktorius Vytautas Gedgaudas (1912–1999), savo kelionę iš Tirkšlių pradėjęs beveik prieš šimtmetį, kai pėsčiomis traukdavo visai savaitei į Mažeikių gimnaziją, prieš kelerius metus su savo darbais ir atmintimi grįžo į tėviškę.
Sugrįžimas tėviškėn prasidėjo Mažeikių muziejuje paroda „Atminties tiltai“ prieš septynerius metus. Šios parodos autorė, Vytauto Gedgaudo kūrybinio palikimo tyrinėtoja doc. dr. Jolanta Mažylė tada Mažeikių visuomenei pristatė iškilaus mūsų kraštiečio gyvenimo ir kūrybos apžvalgą vaizdais – nuotraukomis ir tekstais iš paties Vytauto Gedgaudo asmeninio archyvo, kurį tyrėja pargabeno iš Klivlando, Jungtinių Amerikos Valstijų. Tada prasidėjo ir tikroji mažeikiškių pažintis su iškiliu savo kraštiečiu.
Kas tas Gedgaudas iš Tirkšlių?
Jei trumpai – žemaičių bajorų Gedgaudų palikuonis.
Po 1917 metų perversmo Rusijoje žemaičių bajorų Kazimiero ir Teodoros Gedgaudų šeima su penkiamečiu sūnumi grįžo į Lietuvą. V. Gedgaudas užaugo Tirkšliuose, mokėsi Viekšnių progimnazijoje, vėliau Mažeikių gimnazijoje, kurią baigė 1930-aisiais.
Jūrų skautas, aistringas buriuotojas, Nidos sklandymo mokyklos antrosios laidos absolventas. Ankstyvoje jaunystėje Vytautas su Klaipėdos jachtklubu dalyvavo regatose Švedijoje, Latvijoje ir Estijoje, aplankė įvairių šalių uostus.
O pirmojoje tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą 1937 metais kartu su jachtos „Žalčių karalienė“ įgula laimėjo pirmąją vietą. Šis pasiekimas kaip itin svarbus faktas įrašytas į Lietuvos buriavimo istoriją.
Lietuvos žurnalistikos istorijoje V. Gedgaudas paliko ryškius ženklus kaip žurnalistas, politikos apžvalgininkas ir ilgametis JAV lietuvių tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiasis redaktorius.
V. Gedgaudas 1933–1939 metais Kaune redagavo leidinius „Iliustruotas pasaulis“, „Laiko žodis“, „Laikas“, „Telegramos“, su pirmuoju novelių rinkiniu „Aistrų kovos“ debiutavo kaip išskirtinis novelės rašytojas. Deja, Europoje kilęs Antrasis pasaulinis karas sujaukė daugelio žmonių gyvenimo planus, taip pat ir žemaičio V. Gedgaudo.
Karas Gedgaudą iš Tirkšlių užklupo 1939-ųjų vasarą, su bičiuliais keliavusį po Europą. Tad baigiantis turistinei Prancūzijos vizai rugsėjo pabaigoje kartu su savo draugais apsisprendė stoti į Prancūzijos svetimšalių legioną. Kovėsi su naciais Afrikoje ir Europoje.
Gedgaudas iš Tirkšlių yra bene vienintelis Lietuvos Respublikos pilietis, už kovas Antrajame pasauliniame kare apdovanotas dviem Karo Kryžiaus ordinais ir Tuniso kautynių medaliu. Jo pelnyti apdovanojimai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Tačiau dokumentai, liudijantys tų apdovanojimų priklausomybę, prieš kelerius metus atkeliavo į Mažeikių muziejaus saugyklas. Šiuos ir kitus reikšmingus dokumentus iš asmeninio V. Gedgaudo archyvo muziejui dovanojo doc. dr. J. Mažylė. Šiuo metu Mažeikių muziejuje susidarė gausus V. Gedgaudo fondas.
Išsamiau apie legionieriaus dalią, kovas su naciais Gedgaudas iš Tirkšlių aprašė knygoje „Pirmyn arba mirk“. Šioje knygoje sugulė tekstai apie Prancūzijos svetimšalių legioną, kuriame tarnavo Antrojo pasaulinio karo metais, taip pat karo metų publicistika, publikuota JAV lietuvių spaudoje 1944–1945 metais. Tai unikalus mums likęs liudijimas apie saujelės lietuvių kovą su nacizmu Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijos svetimšalių legione.
Gedgaudas iš Tirkšlių po Antrojo pasaulinio karo buvo vienintelis lietuvis žurnalistas, akredituotas Paryžiaus taikos konferencijoje, taip pat vienintelis lietuvis žurnalistas, rašęs JAV lietuvių spaudai reportažus iš Niurnbergo proceso.
1945 metų rudenį demobilizuotas, V. Gedgaudas studijavo Paryžiaus universitete prancūzų kalbą ir literatūrą, Kinematografijos institute – kino režisūrą. Rašė politines apžvalgas „Draugo“ dienraščiui (JAV), talkino Lietuvos atstovui Stasiui Bačkiui, dalyvavo demaršuose prieš Lietuvos okupaciją. Buvo lietuviškų laikraščių korespondentas Prancūzijoje, 1948 m. Jungtinių Tautų organizacijos sesijoje ir kitur. Buvo laisvųjų žurnalistų sąjungos sesijos Londone generalinio sekretoriaus pavaduotojas. 1954–1956 m. Prancūzijoje kūrė dokumentinius filmus.
1958 m. jis įsikūrė Klivlande, 32 metus dirbo „Dirvos“ redakcijoje. Iš jų 23 metus – vyriausiuoju redaktoriumi, patriotiniais rašiniais ir visa veikla kovodamas už Lietuvos laisvę ir lietuvybę.
O buriavimo Gedgaudas iš Tirkšlių neapleido iki gyvenimo saulėlydžio. Su žmona, garsia skautų judėjimo veikėja, taip pat žurnaliste Stefanija Juodvalkyte-Gedgaudiene (1927–2020) su savo jachta „Tegu II“ buriavo Klivlando Erie ežere, priklausė Ohajo valstijos buriuotojų sąjungai.
Faktai
1998 metais Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija įsteigė Vytauto Gedgaudo vardo premiją žurnalistams. Premijos mecenatai – Vytauto ir Stefanijos Gedgaudų šeima.
1999 m. lapkričio 29 d. V. Gedgaudas mirė Klivlande, 2000 m. palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
2018 metais dr. J. Mažylė knygos „Pirmyn arba mirk“ rankraščius ir atskirus tekstus surado V. Gedgaudo asmeniniame archyve, kuriuo rūpintis žurnalistei ir tyrėjai pavedė V. Gedgaudo našlė S. Gedgaudienė.
Nuo 2018 metų dr. J. Mažylė bendradarbiauja su Mažeikių muziejumi, kuriam jau perduota daug vertingos medžiagos iš Vytauto ir Stefanijos Gedgaudų asmeninio archyvo.
2022-uosius Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija paskelbė Vytauto Gedgaudo atminimo metais. Surengta tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Išeivijos žiniasklaida ir žurnalistai“ Seime, V. Gedgaudo kūrybinio palikimo parodos Vilniuje, Mažeikiuose, Zarasuose, Salake.
2022 m. VšĮ ATMINTIES BRASTA išleido Vytauto Gedgaudo atsiminimų ir karo publicistikos knygą „Pirmyn arba mirk“ (sudarytoja, įvadinio straipsnio, komentarų ir paaiškinimų autorė dr. Jolanta Mažylė).
„Šiandien aš žinau daugiau, negu kad norėčiau žinoti. Gyvendamas toli nuo tėvynės aš jaučiu stiprų jausmą, kad man norisi sušukti savo tautiečiams, išsisklaidžiusiems po viso pasaulio kampelius: „Neužmirškit didžiuotis savo tėvyne! Mūsų dienos paroliu turi būti tai PASIDIDŽIAVIMAS.
Lietuvos ateitis priklauso tik nuo mūsų pačių!“
Gedgaudas iš Tirkšlių
Neringa ŠVELNIENĖ
Nuotraukos Arūno SARTANAVIČIAUS, iš redakcijos ir „Atminties brastos“ archyvų
Loading ...
