So­cia­li­nę pe­da­go­gę la­biau­siai ža­vi vai­kų šyp­se­nos ir iš­dai­gos

Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jo­je dir­ban­ti so­cia­li­nė pe­da­go­gė Do­na­ta Za­kie­nė pa­te­ko tarp ge­riau­sių Lie­tu­vos švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų. In­ter­ne­ti­nio po­rta­lo rin­ki­mų pro­jek­to „Lie­tu­vos mo­ky­to­jas 2023“ švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų ka­te­go­ri­jo­je tel­šiš­kė pel­nė ant­rą­ją vie­tą. Toks pa­sie­ki­mas pe­da­go­gę nu­ste­bi­no ir kar­tu mo­ty­va­vo. „Tai di­džiu­lis įver­ti­ni­mas, ku­ris ro­do, kad esu tei­sin­ga­me ke­ly­je“, – sa­kė ji.

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Lai­mė dirb­ti su vai­kais

D. Za­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad ją nuo vai­kys­tės ža­vė­jo pe­da­go­go pro­fe­si­ja. Dar be­si­mo­kant vi­du­ri­nės mo­kyk­los pa­sku­ti­nė­se kla­sė­se, so­cia­li­nė pe­da­go­gi­ka bu­vo ga­na nau­ja pro­fe­si­nė sri­tis, ku­ri su­do­mi­no sa­vo ap­ra­šy­mu ir ga­li­my­bė­mis. Bai­gu­si mo­kyk­lą Do­na­ta įsto­jo į so­cia­li­nę pe­da­go­gi­ką ir iš­kart po stu­di­jų, 2008 me­tais, pa­gal spe­cia­ly­bę pra­dė­jo dirb­ti Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jo­je. Me­tus iš­dir­bu­si mo­kyk­lo­je, spe­cia­lis­tė įsi­dar­bi­no Tel­šių so­cia­li­nių pa­slau­gų cent­re, ta­čiau min­tys nuo­lat su­ko­si apie dar­bą ug­dy­mo įstai­go­je su vai­kais. Nuo 2020-ųjų rug­sė­jo, at­si­ra­dus lais­vai dar­bo vie­tai, tel­šiš­kė grį­žo dirb­ti į sa­vo pir­mą­ją dar­bo­vie­tę Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­ją.

„La­biau­siai ma­no dar­be ža­vi vai­kai, jų šyp­se­nos, vai­kiš­kos ir paaug­liš­kos iš­dai­gos, mo­ki­nių nuo­šir­du­mas. Di­džiu­lis džiaugs­mas ma­ty­ti vai­kų aky­se pa­si­ti­kė­ji­mą ir ti­kė­ji­mą ta­vi­mi“, – apie sa­vo dar­bą kal­bė­jo D. Za­kie­nė.

So­cia­li­nė pe­da­go­gė pri­pa­žįs­ta, kad ke­lias į kiek­vie­no vai­ko šir­dį skir­tin­gas, ta­čiau pa­ste­bint kiek­vie­no po­rei­kius, bū­nant ša­lia vai­ko ta­da, kai jam to la­biau­siai rei­kia, ku­ria­mas tvir­tas abi­pu­sis ry­šys.

„Kar­tais ne­rei­kia žo­džių, rei­kia tie­siog bū­ti. La­bai svar­bu iš­girs­ti vai­ką, jo po­rei­kius, pro­ble­mas ir pa­dė­ti su­ras­ti at­sa­ky­mus į jam rū­pi­mus klau­si­mus. Tik­riau­siai vi­si mo­kyk­los mo­ki­niai ži­no, kaip aš ver­ti­nu tie­są ir nuo­šir­du­mą. Bet ko­kia pro­ble­ma spren­džia­si leng­viau, kai yra sa­ko­ma tie­sa. Taip pat la­bai svar­bu su­si­ta­ri­mų lai­ky­ma­sis. Vi­sa­da sten­giuo­si lai­ky­tis duo­to žo­džio vai­kams. Kiek­vie­nas vai­kas yra la­bai svar­bus man, nes jis šiuo me­tu yra ma­no gy­ve­ni­mo da­lis. Kiek­vie­nas vai­kas tu­ri mo­kyk­lo­je jaus­tis ge­rai“, – įsi­ti­ki­nu­si spe­cia­lis­tė.

Šei­mo­se pa­si­gen­da ry­šio

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, di­džiau­sias šian­die­nos iš­šū­kis, su ku­riuo su­si­du­ria mo­ki­niai, – be­sai­kis iš­ma­nių­jų įren­gi­nių nau­do­ji­mas. So­cia­li­nė pe­da­go­gė sako pa­ste­bin­ti, kad vai­kai ir suau­gu­sie­ji pra­dė­jo ma­žiau lai­ko skir­ti sa­vo šei­mai, drau­gams, re­čiau su­si­tin­ka kar­tu leis­ti lai­ką. Iš to ky­la tam tik­rų iš­šū­kių, su ku­riais, ypač jau­nam žmo­gui, sun­ku su­si­do­ro­ti.
„La­bai svar­bu su­pras­ti, kad so­cia­li­nis pe­da­go­gas nė­ra „bau­dė­jas“, jis yra vai­ko pa­gal­bi­nin­kas, pa­de­dan­tis su­ras­ti ke­lią iš tam tik­rų su­si­da­riu­sių si­tua­ci­jų. Ma­nau, svar­biau­sia, kad mo­ki­niai ži­no­tų, kad esi tei­sin­gas vi­siems ir kad tau vi­si yra ly­gūs. Su šiuo jaus­mu atei­na pa­si­ti­kė­ji­mas, sau­gu­mo jaus­mas, pa­gar­ba ir, ži­no­ma, re­zul­ta­tas. Mo­ki­niams ati­duo­du vi­są sa­vo šir­dį, kiek­vie­nam mo­ki­niui no­riu ge­riau­sio. Ne vi­sa­da re­zul­ta­tas pri­klau­so nuo ma­no įdė­to dar­bo, tam tik­rų si­tua­ci­jų aš ne­ga­liu pa­keis­ti, kad ir kaip be­bū­tų gai­la“, – apie so­cia­li­nio pe­da­go­go dar­bą pa­sa­ko­jo D. Za­kie­nė.

Ma­lo­nus įver­ti­ni­mas

So­cia­li­nė pe­da­go­gė tvir­ti­na, kad vai­kai, jų džiaugs­mai ir rū­pes­čiai – neat­sie­ja­ma jos dar­bo da­lis. Per per­trau­kas, po pa­mo­kų mo­ki­niai atei­na su ja pa­si­kal­bė­ti apie jiems rū­pi­mus da­ly­kus, pra­šo pa­gal­bos pa­de­dant iš­spręs­ti su­si­da­riu­sias si­tua­ci­jas.

Spe­cia­lis­tės at­si­da­vi­mas ir rū­pes­tis at­si­per­ka – vai­kai do­mi­si, kaip se­ka­si jai pa­čiai, da­li­ja­si sa­vo džiaugs­mais ar­ba tie­siog atė­ję ap­si­ka­bi­na.

Kad kom­pe­ten­tin­ga so­cia­li­nė pe­da­go­gė mo­kyk­los bend­ruo­me­nės yra my­li­ma ir ver­ti­na­ma, pa­ro­dė ir nau­jie­nų po­rta­lo lry­tas.lt ini­ci­juo­ti rin­ki­mai „Lie­tu­vos mo­ky­to­jas 2023“. D. Za­kie­nė su­lau­kė di­džiu­lio pa­lai­ky­mo – su­rin­ko net 11 740 gy­ven­to­jų bal­sų ir švie­ti­mo pa­gal­bos spe­cia­lis­tų ka­te­go­ri­jo­je pel­nė ant­rą­ją vie­tą. Pro­jek­to tiks­las – įver­tin­ti ir pa­ska­tin­ti mo­ky­to­jus, kei­čian­čius ne tik mo­ki­nių atei­tį, bet ir ša­lies švie­ti­mo vei­dą.

„Pats fak­tas, kad bu­vau no­mi­nuo­ta, man bu­vo di­džiu­lė staig­me­na. To­kio pa­lai­ky­mo tik­rai ne­si­ti­kė­jau, esu be ga­lo nu­ste­bin­ta ir su­jau­din­ta. Tai di­džiu­lis įver­ti­ni­mas, ku­ris ro­do, kad esu tei­sin­ga­me ke­ly­je. To­dėl dar kar­tą iš vi­sos šir­dies no­riu pa­dė­ko­ti Tel­šių „Atei­ties“ pro­gim­na­zi­jos mo­ki­niams, jų tė­ve­liams, ko­le­goms ir vi­siems ma­ne pa­lai­kiu­siems“, – kal­bė­jo D. Za­kie­nė.