Liepos 6 d. skulptorius Gediminas Radzevičius ant Šatrijos piliakalnio Lietuvos himno giedoti susirinkusiems Telšių rajono gyventojams ir svečiams pristatė savo idėją – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-ečiui Europos parke (Vilniaus r.) pastatyti monumentą „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“.
Monumentas – už žmonių lėšas
G. Radzevičius teigia norintis, kad šis monumentas būtų pastatytas už žmonių surinktas lėšas, nes valdžia, skyrusi lėšų, gali imti savintis šį meno kūrinį. „Dabar jaučiu, kad galime nespėti iki kitų metų vasario mėnesio darbo baigti, tad geriau neskubėti ir tikrai žinoti, kad „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ yra mūsų žmonių ir jiems reikalinga“, – kalbėjo skulptorius. Jo misija – atvykti į visus Lietuvos rajonus ir per renginius perduoti rajono vadovams krivulę kaip įsipareigojimą, kad būtų skleidžiama žinia apie lietuvių vienybės karūnos paminklo statybą. Svarbu, kad kuo daugiau žmonių sužinotų ir šią akciją paremtų. Skulptorius jau aplankė per dešimtį vietovių. Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas krivulę perėmė iš Skuodo rajono.
Paminklas Lietuvos šimtmečiui
„Pasaulio lietuvių vienybės karūna“ – tai paminklas, simboliais išreiškiantis pasaulio lietuvių vienybės idėją, susitelkimą nepriklausomą Lietuvos valstybę išsaugoti ir stiprinti. Paminklas primena karūną, o idėjinę jo esmę atskleidžia iš gilios praeities išlikę baltų kultūros ženklai ir simboliai. Lietuvių tautos pamatų kertiniai akmenys – gimtoji kalba, tikėjimas, istorinė atmintis, tautinės tradicijos, kūryba ir vienybė. Tautos istorinio kelio ir kūrybinių galių viršūnė – Lietuvos valstybė, kurios atkūrimo šimtmečio jubiliejui ir skiriame šį monumentalų paminklą “, – ant Šatrijos piliakalnio kalbėjo G. Radzevičius.
Kaip atrodys „Pasaulio lietuvių vienybės karūna“?
Svečio pasakojimu, karūnos pagrindą sudaro iš lauko akmenų ratu sumūrytos aštuonios kolonos, viršuje – saulutė su pumpuru, jie simbolizuoja gyvenimo žiedą. Lenkti metaliniai skliautai simbolizuoja dangaus skliautą, o juose esantys koriai su lauko akmenėliais – avilį, į kurį iš visų pasaulio šalių lietuviškos bitelės neša nektarą medui (nuo seniausių laikų baltų kultūroje bitės reiškia žmonių bendravimą – bičiulystę). Tie akmenėliai koriuose yra karūnos brangakmeniai – tai visų pasaulio lietuvių ir jų bendruomenių indėlis į Lietuvos valstybės Nepriklausomybės išsaugojimą. Po tuo dangaus skliautu, ant kalnelio, simbolizuojančio piliakalnį, – akmeninis aukuras apeiginei ugniai užkurti, į jį nukreipti aštuoni iš visų pasaulio kraštų vedantys takai. Skliautų viršūnėje, ant simbolinio Žemės rutulio, yra senovinis mūsų Vytis – vėtrungė, pasisukanti į tą pusę, iš kurios pučia vėjas, tam, kad apsaugotų tautą nuo įvairiausių negandų (vėtrungė nuo seno laikoma kaip apsauga nuo blogio). Simbolinis Žemės rutulys bus pagamintas iš bronzos, o Vytis-vėtrungė – iš žalvario. Ratas aplink kolonas, išgrįstas iš akmenų, simbolizuoja karūnos apsaugą nuo blogio (pagal senovinį lietuvių pasakojimą, norint apsisaugoti nuo blogio, reikia apsibrėžti ratą aplink save šermukšnio lazda). Iš kairės pusės nuo įėjimo, didžiajame aikštės rate, kuris juosia erdvę aplink karūną, ant kauburių, išdėstytų iš lauko akmenų, stovės didžiuliai rieduliniai akmenys su metalinėmis kaltinėmis saulutėmis viršuje. Tuose akmenyse bus iškaltos svarbių istorinių įvykių datos, lėmusios tautos ir valstybės išlikimą iki šių laikų. Iš dešinės pusės nuo įėjimo, didžiajame rate, stovės varpinė su Tautos vienybės varpu, skelbiančiu Lietuvai ir pasauliui ten vykstančio renginio pradžią ir pabaigą. Šalia varpinės bus išdėstyti akmenys su juose iškaltomis pagrindinių rėmėjų pavardėmis ir bendruomenių pavadinimais.
Iškaltos svarbios datos
Akmeniniuose rieduliuose numatoma iškalti šiuos įvykius: Saulės mūšis 1236 m. rugsėjo 22 d., Mindaugo karūnavimas 1253 m. liepos 6 d., Durbės mūšis 1260 m. liepos 13 d., Mėlynųjų vandenų mūšis 1362 m. ruduo, Lietuvos krikštas 1387 m., Žalgirio mūšis 1410 m. liepos 15 d., Oršos mūšis 1514 m. rugsėjo 8 d., Salaspilio mūšis 1605 m. rugsėjo 27 d., Pirmasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1794 m., Antrasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1831 m., Trečiasis sukilimas prieš carinės Rusijos okupaciją 1863 m., 1918 m. Vasario 16-osios Aktas, Klaipėdos sukilimas 1923 m. sausis, Gedulo ir vilties diena 1941 m. birželio 14 d., Partizaninės kovos 1949 m. Aktas,1991 m. Kovo 11-osios Aktas.
Monumento vertė – apie 1 mln. eurų
Paminklinę kompoziciją Europos parke ratu sups ne tik senas miškas, bet ir įvairiomis progomis pasodinti ąžuoliukai, kuriems taip pat jau numatyta vieta, nes ąžuolas nuo senų senovės Lietuvoje yra laikomas ne tik šventu medžiu, bet ir stiprybės simboliu.
Planuojama statyti ir apžvalgos bokštą-varpinę – tai būtų patogi apžvalgos vieta, norint matyti karūną iš viršaus, taip pat pasižvalgyti po apylinkes.
Preliminari šio projekto įgyvendinimo sąmatinė vertė (įskaitant medžiagų, žemės darbų, reikalingos technikos nuomos, pagalbinių meistrų, architektų ir skulptoriaus autorinių atlyginimų, administravimo, lėšų rinkimo, privalomų mokesčių apmokėjimų) – maždaug 1 mln. eurų.
„Lėšas numatome rinkti iš pavienių geros valios žmonių, bendruomenių, firmų, įmonių, visuomeninių organizacijų Lietuvoje ir užsienyje aukojimų. Rėmėjams atminimui įteiksime tam tikslui sukurtus ir atspausdintus įvairių nominalų simbolinius pinigus – LIETUS“, – entuziazmo nestokojo G. Radzevičius.
Loading ...
