Ska­nūs obuo­liai – bet ko­kia kai­na? Tel­šiuo­se ky­la kie­mo ka­ras

Tel­šiuo­se, Vil­niaus gat­vės 14-ojo ir 16-ojo dau­gia­bu­čių kie­me, se­nu­tė obe­lis šį pa­va­sa­rį ta­po ne vai­sių, o ne­san­tai­kos šal­ti­niu. Vie­na sen­jo­rė, ne­pa­si­ta­ru­si su kai­my­nais, pa­sam­dė dar­bi­nin­kus me­dį ap­ge­nė­ti ir pa­skie­py­ti. Kai ku­rie gy­ven­to­jai li­ko šo­ki­ruo­ti – me­dis bu­vo „iš­dras­ky­tas“, ir vie­toj žy­din­čios obels li­ko tik pli­kas ka­mie­nas su vie­na ša­ka. Konf­lik­tas pa­sie­kė net Bend­rą­jį pa­gal­bos cent­rą – dėl įta­ria­mo ap­lin­ko­sau­gos pa­žei­di­mo iš­kvies­ti pa­rei­gū­nai.

Gied­ra AKA­VIC­KIE­NĖ

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai tirs ša­kas

„At­va­žiuo­kit pa­žiū­rė­ti, kaip bai­siai at­ro­do me­dis! Lei­džia­ma nu­pjau­ti 30 pro­c. la­jos, o čia – apie 90 pro­c. Me­dis at­ro­do kaip po ope­ra­ci­jos“, – pik­ti­no­si į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si mo­te­ris.

Pa­sak jos, gy­ven­to­jai apie pla­nus ge­nė­ti obe­lį ne­bu­vo in­for­muo­ti. O kai po dar­bų pa­ma­tė, kas pa­da­ry­ta, ki­lo di­de­lis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas. Mo­te­ris tei­gia, kad obe­lis bu­vo kie­mo puoš­me­na: „Toks gro­žis bu­vo…“

Dar dau­giau ne­ri­mo su­kė­lė ap­lin­ky­bė, kad ge­nė­ji­mas vy­ko per pa­tį me­džio žy­dė­ji­mą, o ša­kos bu­vo nu­pjau­tos itin dras­tiš­kai. Ge­nė­ji­mo vie­tos ne­bu­vo už­tep­tos so­do te­pa­lu, to­dėl, anot gy­ven­to­jos, me­dis ga­li su­si­rgti ir nu­nyk­ti.

Ži­nia apie su­si­klos­čiu­sią si­tua­ci­ją pa­sie­kė ir pa­rei­gū­nus – vie­nai gy­ven­to­jai pa­skam­bi­nus nu­me­riu 112, į vie­tą at­vy­ko ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai. Jie paė­mė obels ša­kas iš­tir­ti – sie­kia­ma nu­sta­ty­ti, ar tai tik­rai bu­vo lau­ki­nė obe­lis. Jei taip, gy­ven­to­jos skun­das ga­li tap­ti rim­tu pa­grin­du ty­ri­mui.

Gy­ven­to­jų nuo­mo­nės iš­si­sky­rė

Lan­ky­da­mie­si įvy­kio vie­to­je iš­ge­nė­tą me­dį leng­vai at­pa­ži­no­me – jis tik­rai at­ro­dė skur­džiai. Ša­lia su­ti­ko­me tel­šiš­kį Arū­ną, gy­ve­nan­tį ne­to­lie­se. Jo nuo­mo­nė – ki­to­kia.

„Aš čia jo­kios pro­ble­mos ne­ma­tau. Me­dis at­žels, ki­tą­met bus ska­nių obuo­lių“, – ra­miai kal­bė­jo vy­ras.

Tie­sa, net ir jis pa­ste­bė­jo, kad dar­bas at­lik­tas pa­sku­bo­mis – žaiz­dos li­ko at­vi­ros, o tai ga­li tu­rė­ti pa­sek­mių. Ta­čiau bend­ras kie­mo fo­nas – įtemp­tas. Vie­nas me­dis su­prie­ši­no kvar­ta­lą.

Vai­sių no­rė­ju­si sen­jo­rė ap­gai­les­tau­ja

Ki­tą die­ną įtam­pa kiek at­lė­go – pa­si­ro­do, sen­jo­rė, ini­ci­ja­vu­si me­džio ge­nė­ji­mą, ga­liau­siai pa­si­kal­bė­jo su kai­my­ne. Anot pra­ne­šė­jos, mo­te­ris esą ne­si­ti­kė­jo, kad dar­bi­nin­kai taip dras­tiš­kai ap­ge­nės obe­lį. Ji aiš­ki­no no­rė­ju­si pa­skie­py­ti me­dį, kad su­nok­tų ska­nūs obuo­liai – mat lau­ki­niai bu­vo ne­val­go­mi.

Kol kas obe­lis sto­vi pli­ka, o gy­ven­to­jai lau­kia ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų ver­dik­to. Ar me­dis tik­rai bu­vo lau­ki­nis – pa­ro­dys ty­ri­mas. Ta­čiau aiš­ku vie­na: kie­mo bend­ruo­me­nė dar il­gai pri­si­mins šią obe­lį ir klaus – ar tik­rai ska­nūs obuo­liai ver­ti to, kad kie­me lik­tų kar­tė­lis?

Ko­dėl lau­ki­nė obe­lis – ne šiaip me­dis?

Lau­ki­nės obe­lys – tai ne so­di­nin­kų iš­ves­tos veis­lės, o na­tū­ra­liai Lie­tu­vos gam­to­je au­gan­tys me­džiai. Jų vai­siai daž­nai bū­na rūgš­tūs, ne­val­go­mi, ta­čiau eko­lo­gi­niu po­žiū­riu – neį­kai­no­ja­mi: šių me­džių žie­dai svar­būs vabz­džiams, o obuo­liai – paukš­čiams ir lau­ki­niams gy­vū­nams.

Dėl sa­vo ver­tės lau­ki­nės obe­lys lai­ko­mos sau­go­ti­nais žel­di­niais, ypač jei jos au­ga vals­ty­bi­nė­je že­mė­je. Re­mian­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos žel­dy­nų įsta­ty­mu ir Sau­go­ti­nų žel­di­nių tvar­ky­mo tai­syk­lė­mis, to­kių me­džių ne­ga­li­ma kirs­ti, ge­nė­ti ar ki­taip ža­lo­ti be sa­vi­val­dy­bės ar ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų lei­di­mo. Už pa­žei­di­mus ga­li bū­ti tai­ko­ma ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė.