Šią savaitę Telšių rajono savivaldybėje susitiko Finansų, Vidaus reikalų ministerijų, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovai, Telšių regiono plėtros tarybos (RPT) nariai, regiono merai, kolegijų pirmininkai, savivaldybių strateginio planavimo ir investicijų skyrių specialistai bei kiti svečiai.
Aplankė visus Lietuvos regionus
Į Telšius atvykusi Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė pažymėjo, kad Telšių regionas yra paskutinis šio pusmečio vizitas iš dešimties. „Labai džiaugiuosi būdama čia. Tokie susitikimai yra labai svarbūs – jų metu išgirstame ne tik problemas, bet ir pasiūlymus, kaip galime tobulėti įgyvendinant Europos Sąjungos projektus“, – sakė viceministrė.
Ji pristatė, kad Lietuva, įgyvendindama Investicijų programą, šiuo metu yra tarp pažangiausių Europos Sąjungos valstybių, tačiau regionams įsibėgėti sekėsi sunkiau. „Nepaisant to, šių metų tendencijos yra pozityvios – regionų sparta intensyvėja“, – kalbėjo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Telšių regionui – daugiau nei 100 mln. eurų
Viceministrė dalijosi, kad Telšių regione kartu su verslu šiuo metu įgyvendinami projektai už maždaug 127 mln. eurų, o regioninio planavimo būdu suplanuota apie 104 mln. eurų investicijų. Didžiausias dėmesys Telšių regione skiriamas atsinaujinančiai energetikai, verslo sąlygų gerinimui, vandentvarkos projektams, socialinių problemų sprendimui bei viešųjų erdvių gerinimui.
„Beveik visi regioniniai kvietimai jau paskelbti, o sutarčių pasirašyta už 86 proc. suplanuotų lėšų. Investavimas kol kas vyksta lėčiau, išmokėta suma dar nedidelė, lyginant su kitais regionais, tačiau tai natūralu – dideli projektai reikalauja laiko. Neabejoju, kad Telšių regione bus pasiektas Investicijų programos vidurkis – Telšių regionas puikiai tvarkosi“, – teigė viceministrė.
Pagal vienam gyventojui tenkančias investicijas Telšių regionas šiuo metu užima šeštą vietą iš dešimties – vienam gyventojui tenka 797 eurai ES ir bendrojo finansavimo lėšų. Pasak N. Rinkevičiūtės-Laurinaitienės, tokia suma nėra didelė, nes Telšių regione problemų nėra daug. „Užtikrintai gyvenate iš savų resursų, turite lėšų investicijoms, todėl suplanuotos Europos Sąjungos investicijos yra mažesnės“, – sakė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Vis dėlto Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus pabrėžė, kad mažesnės investicijos nereiškia mažesnių problemų. „Telšių regione problemų turime labai daug, tačiau mums buvo skirta mažiau lėšų ir turėjome tilpti į skirtą finansavimą“, – kalbėjo meras.
Investicijų programos pokyčiai – papildomos investicijos regionams
Susitikimo metu viceministrė taip pat pristatė Investicijų programos pokyčius. Pasak jos, 152 mln. eurų buvo perskirstyta naujiems prioritetams: vandens tiekimo infrastruktūros atsparumui, civilinei infrastruktūrai ir parengčiai bei socialinio būsto plėtrai. Dėl šios priežasties regionai turi atnaujinti regionų plėtros planus ir pakoreguoti prioritetus. Didžioji dalis regionų tai jau padarė, todėl, kaip sakė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, netrukus bus galima pradėti šių naujų prioritetų įgyvendinimą.
Po Investicijų programos vidurio peržiūros savivaldybėms taip pat sudaryta galimybė 10 proc. sumažinti savo prisidėjimą prie projektų bei gauti didesnį bendrąjį finansavimą.
Didžiausias iššūkis – laikas ir viešieji pirkimai
Tą dieną nuskambėjusioje diskusijoje bene dažniausiai aptarta viešųjų pirkimų tema. Savivaldybių vadovai akcentavo, kad dėl ilgų procedūrų projektai stringa, o rinkoje ima trūkti projektuotojų bei rangovų.
Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis teigė, kad vėluojantis projektų planavimas sukelia grandininę reakciją. „Vienu metu visa Lietuva pradeda projektuoti ir vykdyti darbus. Tuomet kyla kainos, trūksta rangovų, prasideda skubėjimas, o visa sistema tampa nebetolygi“, – sakė A. Černeckis.
Finansų ministerijos viceministrė pripažino, kad ši sritis išlieka viena jautriausių sričių daugelyje regionų. „Administravimas tik sunkėja, tačiau stengiamės palengvinti situaciją ir šiandien atvykome tam, kad išgirstume idėjų, kaip supaprastinti sudėtingus procesus“, – akcentavo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.

Siekis – daugiau sprendimų perduoti regionams
Susitikime akcentuota ne tik bendradarbiavimo svarba tarp institucijų, bet ir didesnio lankstumo siekimas regionuose. Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas teigė, kad regionams ateityje turėtų būti suteikta daugiau savarankiškumo. „Siekiame, kad regionai patys spręstų, kur nukreipti investicijas, ir kad centrinė valdžia kuo mažiau kištųsi į šiuos sprendimus“, – kalbėjo viceministras.
„Norime, kad procesas nuo problemos identifikavimo iki sprendimo priėmimo būtų regionų rankose“, – pabrėžė VRM atstovai.
Rengiasi kitam periodui
Nors šiuo metu Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje vykdomas 2021-2027 metų programavimo laikotarpis, tačiau jau pradedama kalbėti ir apie pasirengimą būsimam – 2028-2034 metų – periodui.
Finansų ministerijos viceministrė N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė informavo, kad regionams planuojama skirti panašų finansavimą kaip ir dabar, todėl ragino savivaldybes drąsiai įvardyti poreikius Telšių regiono plėtrai. „Jūsų poreikiai turi būti didesni ir parodyti visas problemas, kurias siekiate spręsti. Svajokite labai plačiai“, – linkėjo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Šis susitikimas visoms pusėms buvo išties naudingas – jo metu vyko atvira diskusija apie konkrečius projektus, viešųjų pirkimų procedūras ir investicijų spartinimo galimybes.
Renginio dalyviai pabrėžė, kad tokie susitikimai regionuose yra labai svarbūs problemoms įvardyti, dalytis gerąja patirtimi, išgirsti pasiūlymų ir idėjų, kaip paspartinti procesus, stiprinti bendradarbiavimą ir kartu ieškoti būdų, kaip užtikrinti sklandesnį Europos Sąjungos investicijų įgyvendinimą ateityje.





