Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazistas Emilis Kračus praėjusią savaitę turėjo galimybę iš arti pamatyti, kaip dirba valstybės institucijos – jis dalyvavo jau 18-ąjį kartą organizuojamame projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“. Kartu su dar 29 moksleiviais iš visos Lietuvos jaunuolis lankėsi ministerijose, susitiko su ministrais, valstybės tarnautojais ir kitais specialistais, o Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) bei Vilniaus universitetinėje ligoninėje (VUL) iš arčiau susipažino su sveikatos sistemos darbu.
Projektas sudomino
Apie projektą E. Kračus sužinojo iš pažįstamų, kurie jame dalyvavo ankstesniais metais. Gimnazistą domina įvairios jaunimo galimybės. Ir nors dažnai galima išgirsti, kad jaunuoliams Lietuvoje nėra ką veikti, pradėjus ieškoti, galima rasti nemažai progų įsitraukti ir išbandyti save.
Norėdamas patekti į projektą, Emilis turėjo aprašyti savo veiklą, pasirinkti labiausiai dominančią ministeriją ir parašyti apie vieną jaunimo problemą Lietuvoje. Moksleivis pasirinko jaunų žmonių nenorą grįžti į mažesnius miestus – pats būdamas iš mažesnio miesto šią problemą mato iš arti.
Atranką įveikusį gimnazistą ypač nudžiugino žinia, kad jis pateko į SAM – būtent ją buvo pasirinkęs kaip prioritetinę. Medicina ir sveikatos mokslai jį domina nuo vaikystės: dar darželyje svajojo tapti gydytoju, o šiam susidomėjimui įtakos turi ir mamos darbas ligoninėje.
„Darželyje yra vaizdo įrašas, kuriame sakau, kad noriu būti gydytojas ir užaugęs gydysiu žmones. Karjeros specialistai pabrėžia, kad verta siekti to, ko norėjai vaikystėje, nes tada dar negalvoji, kad kas nors gali būti neįmanoma. Vėliau aplinkybės ar abejonės kartais pradeda riboti mūsų pasirinkimus“, – sakė E. Kračus.
Savaitė, kupina naujų pažinčių
Projekto dalyviai kartu praleido beveik savaitę – nuo sekmadienio iki penktadienio. Pirma diena buvo skirta susipažinti, vėliau laukė ekskursija po Vyriausybę, diskusijos apie tai, kaip jauni žmonės gauna informaciją ir kokius žiniasklaidos šaltinius renkasi.
E. Kračus pastebėjo, kad projekto dalyviai naujienas dažniausiai seka iš skirtingų šaltinių – vieni skaito naujienų portalus, kiti klausosi radijo, tačiau prie vienos žiniasklaidos priemonės dauguma nėra prisirišę.
Labiausiai gimnazistą nustebino ne projekto programa, o žmonės, kuriuos jis sutiko. Jis tikėjosi, kad į tokį projektą susirinkę jaunuoliai bus rimti ir uždari, tačiau greitai pamatė, kad visi yra atviri ir šilti.
„Labai smagu pamatyti bendraminčių iš visos Lietuvos – jaunimo, kuris domisi politika, Lietuva, ministerijomis. Dažniau sutinki žmones, kuriems niekas neįdomu, todėl įdomu pabendrauti su tais, kurie kuo nors domisi ir tuo džiaugiasi“, – šypsojosi E. Kračus.
Galėjo kalbėti ir jautriomis temomis
Projekto metu Emiliui teko bendrauti su sveikatos apsaugos ministru, dviem viceministrais, Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus bei žmogiškųjų išteklių darbuotojais. Jaunuolį nustebino ir tai, kad valstybės institucijų darbuotojai pasirodė kur kas paprastesni ir šiltesni, nei jis įsivaizdavo.
Kalbėta ne tik apie darbą ar politiką – dalyviai domėjosi ir pašnekovų gyvenimu, pomėgiais.
Baigiamajame susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi aptartas ir Lietuvos santykių su Kinija bei Taivaniečių atstovybės Vilniuje klausimas.
„Galėjome klausti absoliučiai visko. Net ir jautresnėmis temomis buvo galima kalbėti, o atsakymai buvo gana aiškūs. Man visa ši patirtis buvo įspūdinga – net negaliu išskirti vieno konkretaus pokalbio ar momento“, – tikino E. Kračus.
Sveikatos sistema prasideda dar prieš ligoninę
Viešėdamas SAM Emilis suprato, kad sveikatos sistema yra gerokai didesnė nei ligoninės ir poliklinikos. Daug dėmesio skiriama prevencijai – savižudybių ir žalingų įpročių prevencijai, sveikesnei mitybai ir kitoms priemonėms, kuriomis siekiama padėti žmogui išvengti ligos dar prieš jam patenkant į gydymo įstaigą.
Gimnazistas iš arčiau susipažino ir su ministrų bei viceministrų darbu. Ministerijoje kiekvienas viceministras atsakingas už savo sritį, o ministras formuoja pagrindines kryptis ir atstovauja visai ministerijai. E. Kračus pastebėjo, kad šis darbas reikalauja daug laiko ir atsakomybės – jie pasakojo neretai dirbantys iki vėlyvo vakaro, todėl svarbu nepamiršti ir poilsio bei savo pomėgių.
„Supratau, kad sveikatos ministerijos darbas prasideda ne ligoninėje. Jie stengiasi padaryti taip, kad žmogui tos ligoninės apskritai neprireiktų – daug dėmesio skiriama prevencijai, žalingiems įpročiams, mitybai. Man tai buvo vienas įdomesnių dalykų, kuriuos sužinojau“, – pasakojo gimnazistas.
Atrado ir mažiau matomas profesijas
Mažeikiškis susipažino ir su Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus darbu. Nedidelė komanda rūpinasi humanitarine pagalba bei įvairių krizių atvejais organizuoja žmonių grąžinimą į Lietuvą ar pagalbos siuntimą į nelaimių paveiktas šalis.
E. Kračus, pats savanoriaujantis Regioninėje Mažeikių ligoninėje, atkreipė dėmesį į sveikatos sistemoje reikalingų specialistų įvairovę. Jo teigimu, ateityje vis svarbesni taps ir dirbtinio intelekto (DI) specialistai – šią technologiją siekiama daugiau taikyti valstybės valdyme ir sveikatos apsaugoje, kad būtų galima paspartinti procesus, sumažinti biurokratiją ir iš dalies kompensuoti darbuotojų trūkumą.
Vis dėlto Emilis į DI žvelgia atsargiai. Lankydamasis ligoninėje jis pastebėjo, kad medikams kartais tenka aiškinti pacientams, kodėl internete ar DI pateikta informacija nebūtinai yra teisinga.
„Medikai yra specialistai, kurie mokosi daugybę metų ir tikrai išmano savo sritį. DI gali būti naudingas, bet svarbu mokėti juo naudotis ir suprasti, kad jis ne visada atsako teisingai. Todėl geriau klausyti specialistų“, – patarė E. Kračus.
Ligoninėje iš arčiau pamatė gydytojų darbą
SAM Emilis ir kiti projekto dalyviai praleido pusdienį. Vėliau jie išvyko į VUL, kur likusią dienos dalį susipažino su ligoninės darbu. Čia moksleiviai galėjo stebėti operacijas, susipažinti su chirurginiais instrumentais ir pamatyti, kaip dirba priėmimo skyrius.
„Pamatyti, kaip viskas atrodo didelėje universitetinėje ligoninėje, tikrai įspūdinga – ten labai daug personalo, nemažai jaunų darbuotojų“, – pasakojo E. Kračus.
Apsilankymas priėmimo skyriuje jo neatbaidė ir nuo anksčiau svarstytos minties ateityje jame dirbti. Pasak E. Kračaus, VUL priimamasis modernizuotas, todėl darbo aplinka gerokai skiriasi nuo tos, kurią jis mato Mažeikiuose.
Gimnazisto akimis, didžiausias skirtumas tarp ligoninių – ne pats priėmimo skyriaus darbas, o infrastruktūros atnaujinimas. VUL nuolat vyksta remontai, renovacijos ir plėtros darbai, o Mažeikių ligoninėje modernizavimas vyksta rečiau. Vis dėlto, jo teigimu, tai nereiškia, kad Mažeikių ligoninės priėmimo skyrius savo darbu atsilieka.
Jaunimui trūksta informacijos apie pagalbą
Viena iš temų, kurią projekto metu E. Kračus aptarė su specialistais, buvo jaunimo psichologinė savijauta. Pasak gimnazisto, jauni žmonės neretai jaučiasi vieniši, neturi su kuo pasikalbėti, tačiau ne visi žino, kur galėtų kreiptis pagalbos. Jis atkreipė dėmesį ir į visuomenės sveikatos biurų teikiamas paslaugas – daliai jaunų žmonių trūksta informacijos net apie galimybę gauti nemokamas psichologo konsultacijas.
E. Kračaus manymu, apie tokias galimybes jaunuolius geriausia informuoti ten, kur jie kasdien praleidžia daugiausia laiko, – socialiniuose tinkluose.
„Jauni žmonės norėtų psichologo paslaugų, bet tiesiog nežino, kad tokia pagalba priklauso. Reikėtų apie tai daugiau kalbėti socialiniuose tinkluose – ne labai oficialiai, o jaunatviškai, gyvai ir energingai“, – įsitikinęs E. Kračus.
Kalbėdamas apie jaunimo savijautą, gimnazistas išskyrė ir užimtumo svarbą. Jo teigimu, įvairūs būreliai ir veiklos gali padėti ne tik įgyti naujų įgūdžių, bet ir susirasti bendraminčių, todėl vienišumo problema galėtų būti sprendžiama tiesiog įsitraukiant į veiklą.
Pamatė ir tai, ko visuomenė nemato
Projekto metu E. Kračus aplankė ne tik SAM ar ligoninę. Jis taip pat lankėsi Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, kur susipažino su ligų sukėlėjų, maisto ir kosmetikos produktų tyrimais bei sužinojo apie naujų psichoaktyviųjų medžiagų atsiradimą. Laboratorijos specialistai pasakojo, kad tokių medžiagų nuolat sukuriama naujų, todėl jas aptikti ir nustatyti nėra paprasta. Moksleiviams buvo parodyta ir laboratorija, kurioje pirmą kartą Lietuvoje buvo nustatytas koronavirusas.
Gimnazistą nustebino tai, kad už modernių laboratorinių prietaisų slypi ne visada tokia pat moderni infrastruktūra – pastatui trūksta finansavimo, nors pati įranga yra nauja. E. Kračus taip pat lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnyboje, prokuratūroje ir Nacionaliniame krizių valdymo centre.
Pastarajame jis iš arčiau pamatė, kiek daug įvykių kasdien stebima valstybėje ir kodėl ne visa turima informacija iškart pasiekia visuomenę.
„Nacionaliniame krizių valdymo centre sužinojau, kad jie tikrai ne viską skelbia žiniasklaidai. Jeigu kiekvieną dalyką, kuris vyksta Lietuvoje, iškart skelbtų, būtų galima išprotėti – įvykių yra labai daug. Kartais informacijos neskelbia todėl, kad nenori be reikalo kelti panikos“, – teigė E. Kračus.
Karolina GUDAUSKAITĖ
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Loading ...
