Su klimato kaita susiję ekstremalūs reiškiniai – tiek karščio bangos, tiek audros, tiek staigūs atšilimai ir atšalimai – tampa vis dažnesni ir intensyvesni, o jų daroma žala seniems daugiabučiams yra daug didesnė nei modernizuotiems. Kuo vėliau bus imtasi priemonių, tuo brangiau tai kainuos. Todėl dabar pats metas pagalvoti apie renovaciją.
„Temperatūros svyravimai turi didelę įtaką senų pastatų konstrukcijų būklei. Kai aplinkos temperatūra krenta, betonas, plytos traukiasi, o kai kyla – plečiasi. Šie nuolatiniai pokyčiai sukelia įtrūkimus. Žiemą drėgmė patenka į jų vidų, sušąla ir vėl plečiasi taip dar labiau ardydama konstrukcijas. Langų rėmai, durys deformuojasi, o stogo danga praranda elastingumą ir ima trupėti. Temperatūros svyravimai grunte sukelia ir pastato pamatų judėjimą“, – sako įmonės, rengiančios daugiabučių namų renovacijos investicijų planus, vadovė Aušra Jarmoškienė. Renovacijos metu įgyvendinamos priemonės padeda šių problemų išvengti.
Svarbu ne tik apšiltinti, bet ir gerai vėdinti
Vilniaus TECH universiteto docentas dr. Arnoldas Šneideris pasakoja, jog kiekvienas daugiabutis plokščiu stogu projektuojamas taip, kad galėtų atlaikyti tokią liūtį, kurios vandens kiekis nuo stogo per vidinį surinkimą pasišalintų per keturias valandas. Kai lietaus vandens surinkimo sistemos yra blogai prižiūrimos, vanduo gali kauptis prie parapetų ir per jų konstrukcijas patekti į sienas ir denginį. Esant užšalimo galimybei, įmirkusi sienos konstrukcija tampa labai jautri.
„Labai dažnai stebime mūrinių parapetų irimą. Senos statybos daugiabučiai nėra sandarūs dėl konstrukcinių sienos sprendinių. Stiprėjant vėjams jie tampa lengviau „perpučiami“, nukenčia šildymas“, – teigia ekspertas.
Klimato kaitos perspektyvoje, kai ateityje sulauksime vis didesnių karščių, dr. A. Šneideris rekomenduoja renovuojant daugiabutį daugiau dėmesio skirti vėdinimo sistemoms. Jos leidžia užtikrinti, kad net ir senos sienų konstrukcijos išliktų sausos ir „šiltos“.
Reikšmingą vaidmenį atlieka žaliosios erdvės
Klimatologo Justo Kažio tvirtinimu, šylant klimatui, namai, apsupti nepralaidžiais paviršiais, tokiais kaip betoninės, asfaltinės dangos ar plytelės, nėra geriausias sprendimas, nes liūčių metu ant jų kaupiasi vanduo, o jei kanalizacijos sistema nesugeba greitai jo surinkti, kyla grėsmė, kad bus apsemti rūsiai ir pirmieji aukštai. Vasarą šie paviršiai sugeria saulės spindulius paversdami juos papildoma šiluma.
„Svarbu užtikrinti, kad aplink pastatus būtų kuo daugiau žaliųjų erdvių. Tai ne tik medžiai, bet ir pievelės ar krūmokšniai, kurie puikiai sugeria lietaus vandenį ir padeda išvengti potvynių. Žaliosios erdvės aplink pastatus ne tik gerina gyvenimo kokybę, bet ir prisideda prie pastatų ilgaamžiškumo, mažindamos pastato pamatų apkrovas ir užtikrindamos jo stabilumą“, – kalba J. Kažys.
Primename, kad šiuo metu Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas daugiabučių renovacijai siekiant B ir aukštesnės energinio naudingumo klasės. Jas galima teikti iki spalio 1 dienos.
Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Ieva VIDŪNAITĖ
Loading ...
