
Žymus lenkų šachmatininkas Zigbertas Tarašas kažkada labai gražiai apibūdino šachmatus: „Šachmatai, kaip ir muzika ar bet koks kitas menas, gali padaryti žmogų laimingą.“
Telšiškių Limontų šeimos ilgametė patirtis šachmatų karuselėje suformavo bendrą šeimos charakterį, mokėjimą kartu džiaugtis, kantriai išgyventi nesėkmių kartėlį, gyvenime pritaikyti šachmatų taisykles.
Šachmatų pomėgis gimė vaikystėje
Mano bendraamžis kilimo iš Luokės 73 metų telšiškis Henrikas Limontas su šachmatais susidraugavo jau tėvų namuose. Jo tėtis Pranciškus Limontas kolūkyje dirbo sandėlininku, vėliau stalių brigadininku ir buvo, kaip sakoma, visų galų meistras: persisiūdavo kelnes, pindavo krepšius, darydavo medpadžius, kirpdavo plaukus, išdroždavo vaikams švilpynes. Kaimo žmonės daugiau mėgo pažaisti šaškėmis, šachmatai nebuvo tokie populiarūs. Nusipirkti ar kitaip juos įsigyti po karo buvo didelė problema. Vieną komplektą turėjo kolūkio „Naujas gyvenimas“ pirmininkas savo kabinete, pasikviesdavo pažaisti pavaldinius. Šachmatai sudomino ir šeimos galvą Pranciškų.
Kai paaugo vyresnieji Henriko broliai Adolfas ir Romualdas, jie irgi panoro išmokti. Tėtis neskubėjo ieškoti šachmatų, o sugalvojo išdrožti iš medžio pats. Baltąsias figūras paliko medžio spalvos, o juodąsias nudažė nigrozinu. Tai buvo juodi organiniai dažai, jais namų meistras dažydavo medpadžius, nes tikrų dažų prekyboje nelabai ir buvo. Stebėdamas, kaip žaidžia broliai, jaunėlis Henrikas išmoko ir pats pagrindinius ėjimus, sužinojo, ko vertos visos figūros ir prieš jas išrikiuoti pėstininkai. Vyresnėse klasėse per fizinio lavinimo pamokas patreniruodavo mokyklos direktorius Jonas Savickas, kartu su juo luokiškiai ir pažaisdavo.

Henrikas – Luokės vidurinės mokyklos 1968 metų XIII laidos abiturientas. Po mokyklos baigimo išvyko studijuoti į Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institutą, pasirinko mašinų gamybos pramonės ekonomikos studijas, retsykiais prisėsdavo ir prie šachmatų lentos su bendrakursiais. Su savo išsirinktąja Liuba susipažino per sporto šventę Tryškiuose. Abu buvo bendraamžiai, 1976 metais sumainė aukso žiedus ir liko kartu iki šių dienų. Henrikas dirbo komunalinio ūkio sistemoje, susidomėjo buhalterija, vadovavo IĮ „Aktyvas“, konsultuodavo interesantus, plėtė akiratį informacinių technologijų srityje ir, aišku, kartu su vaikais tobulino savo įgūdžius prie 64 langelių lentos.
Stalo žaidimus mėgo ir Liuba Limontienė, gerai žaidė šaškėmis, buvo linkusi į tiksliuosius mokslus, tapo kvalifikuota matematikos mokytoja. Telšių „Džiugo“ gimnazijos mokytoja metodininkė L. Limontienė nemažai prisidėjo savo veikla tiksliųjų mokslų metodinėje grupėje, domėjosi mokomuoju dalyku, gilino žinias kursuose ir seminaruose. Visi trys H. ir L. Limontų vaikai baigė šią mokymo įstaigą, gynė kolektyvo garbę rajono ir šalies pirmenybėse, dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose.
Šachmatai Limontų šeimoje visuomet buvo pagrindinė pokalbių tema šalia gyvenimiškų mokslo ir sveikatos klausimų.
Senjoras Henrikas ir šiandien nestokoja energijos prie šachmatų lentos. Kartu su kitais Telšių šachmatų klubo „Žaibas“ veteranais, buvusiais vaikų treneriais Juliumi Armaliu ir Vytautu Gembutu dalyvauja Žemaitijos krašto turnyruose, tradiciniame šachmatų turnyre „Kombinacija-7“, sporto ir meno šventėse Ryškėnuose, Telšių rajono šachmatų pirmenybėse. Senelis Henrikas stengiasi, kad vaikų varžybose dalyvautų ir jo anūkai Sofija bei Nikolajus. Sofija jau yra pasiekusi ne vieną įsimintiną pergalę vaikų varžybose, 2019 m. dalyvavo Europos čempionate Bratislavoje. Mažasis Nikolajus vis labiau linksta į krepšinį, žaisti krepšinį pamėgo ir Sofija.
Šachmatai atveria ir praturtina protą
Vyriausias Limontų sūnus Sigitas šachmatų treniruotes Telšių sporto mokykloje pradėjo lankyti pradinėse klasėse. Jis ne kartą gynė rajono garbę Žemaitijos zonos komandinėse varžybose, Lietuvos vaikų pirmenybėse. 1988 m. ir 1991 m. finalinėse vaikų pirmenybėse telšiškis liko ketvirtas, o juk taip norėjosi to bronzos medalio. Nuo devintos klasės berniukas pamėgo informacines technologijas, Kaune baigė Vytauto Didžiojo universitetą, įgijo programuotojo profesiją, aktyviai dalyvavo studentų programuotojų kūrybinėje veikloje. Prieš 14 metų kartu su broliu Martynu ir seserimi Simona drauge kūrė programėlę „Android“ ir „iPhone“ telefonams pavadinimu „Pietų ieškiklis“. Programėlės paskirtis buvo padėti rasti geriausią vietą pavalgyti besisvečiuojantiems Vilniuje. Dabar 45 metų programavimo specialisto S. Limonto darbinė veikla susijusi su kompiuteriais ir programine įranga bei konsultacijų paslaugomis verslui, Sigitas yra UAB „Novitas“ vadovas.
Sigito sūnūs Benas (13 m.) ir Aras (11 m.) taip pat mėgsta pažaisti šachmatais, kartu su tėčiu dalyvauja mėgėjų turnyruose. Beną domina matematika, jis tapo Kauno miesto jaunųjų matematikų 2024 m. olimpiados prizininku. Sigitas ir jo žmona Birutė – aktyvūs petankės žaidimo Lietuvoje propaguotojai. Sigitas šiuo metu yra Lietuvos petankės asociacijos prezidentas, Lietuvos komanda dalyvavo Europos petankės čempionate.
Penkeriais metais už Sigitą jaunesnis brolis Martynas šachmatais žaidžia nuo šešerių metų. Mokykliniu laikotarpiu perspektyvų šachmatininką treniravo J. Armalis. Martynas Lietuvos vaikų, jaunučių, jaunių ir jaunimo pirmenybėse iškovojo du aukso ir du bronzos medalius, su Lietuvos rinktine dalyvavo pasaulio jaunių pirmenybėse Prancūzijoje ir Europos jaunių komandiniame čempionate. Tiek mokyklos, tiek studijų metais Martynas aktyviai dalyvavo Telšių rajono pirmenybėse, Žemaitijos taurės turnyruose ir kt., ne kartą tapo nugalėtoju bei prizininku asmeninėse varžybose ir su draugais. Baigęs gimnaziją Martynas studijavo Vilniaus universitete, tapo Vilniaus šachmatų klubo nariu, daugelyje vietinių ir tarptautinių turnyrų pelnydavo aukštas vietas. 2006 m. šachmatininkui suteiktas FIDE meistro titulas. Po studijų Martynas su didžiule aistra pasinėrė į šachmatų uždavinių sprendimą, tapusį pagrindiniu jo gyvenimo užsiėmimu.
Šachmatininkas greitai tapo šachmatų uždavinių sprendimo lyderiu mūsų šalyje. Nuo 2009 m. M. Limontas Lietuvos čempionatuose iškovojo šešis aukso ir septynis sidabro medalius. 2012 m. atvirame pasaulio šachmatų uždavinių sprendimo turnyre Japonijoje buvo pelnytas komandinis sidabro medalis, o 2016 m. Belgrade Lietuvos rinktinė taip pat užėmė antrąją vietą. 2017 m. pasaulio šachmatų kompozicijų sprendimo čempionate Dresdene Martynas laimėjo antrosios vietos apdovanojimą, asmeninėje įskaitoje nusileidęs daugkartiniam pasaulio čempionui lenkui Kacperui Piorunui. 2014 m. M. Limontui pirmajam Lietuvoje suteiktas kompozicijų sprendimo tarptautinio didmeistrio titulas (WFCC didmeistris). Europos čempionatuose Lietuvos uždavinių sprendėjų pasiekimai buvo kuklesni, tačiau 2022 m. Rygoje pirmą kartą nuo 2005 m. iškovota antroji vieta, o 2023 m. Bratislavoje vėl pelnyti sidabro medaliai. Sėkmingiausiai iš Lietuvos atstovų šachmatų kompozicijas sprendė M. Limontas (2014 m. – 4 v., 2015 m. – 7 v., 2016 m. – 4 v., 2017 m. – 5 v., 2022 m. – 6 v.). Šiais metais 17-ajame Europos čempionate lietuviai liko treti, o Martynas sprendė geriausiai iš lietuvių ir pateko į dešimtuką.
Likęs širdimi telšiškis šachmatų kompozicijos didmeistris įkūrė savo vardu pavadintą Martyno Limonto mokyklą. Tai vienintelė profesionali kompozicinių uždavinių sprendimo mokykla Europoje.

Negęstanti šachmatininkės Simonos žvaigždė
Pirmąsias treniruotes, dar nesulaukus penkerių, Simonai surengė tėtis, vieną kitą partiją mergaitė sužaisdavo ir su broliais, tačiau jiems dažnai pritrūkdavo kantrybės.
Simonai kartu su pirma klase plačiai atsivėrė Telšių vaikų ir jaunių sporto mokyklos (VJSM) durys, kur jos laukė pripažinimą kaip geras šachmatininkas ir treneris pelnęs V. Gembutas. 1994 m. septynerių metų mergaičiukė vyko į Vilnių, kur žurnalas „Šeima“ organizavo naujametinį šachmatų turnyrą. Kiek buvo džiaugsmo Simonai ir jos artimiesiems, kai jai atiteko trečiosios vietos apdovanojimas. Taip prasidėjo talentingos ir darbščios šachmatininkės karjera, trunkanti jau 30 metų. Į turnyrus, kurie dažniausiai vykdavo Vilniuje, Simona važiuodavo kartu su broliu Martynu. Sostinėje abu telšiškiai patekdavo į tėčio sesers Sigitos globą. Teta labai mylėjo jaunuosius šachmatininkus.
Ne visuomet tų medalių, ypač auksinių, ir pavykdavo laimėti, tačiau tetos Sigitos ir jos vyro Zenono akyse abu vis tiek būdavo čempionai. Telšių VJSM jaunosios šachmatininkės pasiekė gražių laimėjimų Lietuvos vaikų ir jaunių čempionatuose tiek asmeninėse, tiek komandinėse varžybose. Sėkmingai kartu su Simona žaidė seserys Dovilė ir Agnė Bačionytės, Monika Zeniauskaitė, Kristina Puidokaitė, Edita Stončiutė ir Lilijana Norvaišaitė. Simona kartu su draugėmis komandinėse varžybose iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos apdovanojimus. Asmeninėje įskaitoje pelnyti vienas bronzos ir penki sidabro medaliai įvairiose amžiaus grupėse. Mokykliniais metais Simona dalyvavo ir keturiuose Lietuvos moterų šachmatų čempionatuose (2002, 2003, 2004 ir 2005 m.). 2003 m. iškovotas bronzos medalis, o 2004 m. telšiškė laimėjo pirmąjį aukso medalį moterų žaibo čempionate.
2005-ieji – septyniolikmetės merginos iš Telšių triumfo metai. Kovo 16–26 dienomis Vilniuje trenerio V. Gembuto auklėtinė Simona tapo nugalėtoja Lietuvos moterų šachmatų čempionate. Po mokyklos baigimo ji studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete vadybą. Simonos naujuoju treneriu tapo Lietuvoje garsus treneris ir šachmatininkas Vaidas Sakalauskas, treniravęs prieš svarbias varžybas pačią Viktoriją Čmilytę. Nuo 2006 m. Lietuvos moterų šachmatų karalienės karūną ilgam laikui užsidėjo Simonos giminaitė Deimantė Daulytė. Studentė Simona 2006 m. čempionate liko penkta, užtat moterų žaibo čempionate iškovojo auksą, o greitųjų šachmatų pirmenybėse pelnė bronzą.
2007 m. sezone abiejuose turnyruose buvo iškovoti aukso medaliai. Sėkmė žaibiškai mąstančios šachmatininkės reputaciją turinčią Simoną vėl lydėjo 2008 m. – jos medalių kolekcija pasipildė dar dviem aukso medaliais. 2008 m. S. Limontaitė pelnė ir tarptautinį pripažinimą, jai buvo suteiktas moterų tarptautinis meistrės titulas (WIM). 2009 m. Lietuvos moterų klasikinių šachmatų čempionate iškovotas antras bronzos medalis, o 2010 m. pelnyta bronza ir greitųjų šachmatų pirmenybėse. Simona dalyvavo pasaulio moterų šachmatų olimpiadose 2008 ir 2010 m.
Po studijų Simona sukūrė šeimą, gimė dukrytė Sofija, o po dvejų metų pasaulį išvydo sūnelis Nikolajus. Jauna mama sėkmingai dalyvaudavo turnyruose Žemaitijoje, kol vėl sušvito moterų šachmatų padangėje laimėjusi 2016 m. greitųjų šachmatų ir 2017 m. žaibo čempionatus. Ir štai po dvylikos metų pertraukos 2017-ųjų vasario 15–kovo 3 dienomis Vilniuje vykusiame 70-ajame jubiliejiniame Lietuvos moterų klasikinių šachmatų čempionate Simona antrą kartą tapo šalies čempione, o 2019 m. pelnė jau šeštąjį moterų žaibo čempionatų medalį. Simona vėl grįžo į mėgėjų sportą ir daugiau laiko skyrė vaikams, kurį laiką dirbo šachmatų trenere. 2018 ir 2019 metais ji kartu su Telšių komanda Lietuvos seniūnijų žaidynėse iškovojo nugalėtojų taurę. 2023 m. Alytuje „Žalgirio“ draugijos žaidynėse Simona komanda užėmė antrąją vietą, o asmeninėje moterų įskaitoje tapo nugalėtoja.
2024-ųjų gegužės 26-oji vėl tapo įsimintina diena Simonai, jos šeimai, artimiesiems ir visai Telšių rajono šachmatininkų bendruomenei. Viena iš ryškiausių Lietuvos šachmatų žvaigždžių S. Limontaitė jau trečią kartą tapo Lietuvos moterų šachmatų čempionato nugalėtoja. Moterų klasikinių, greitųjų ir žaibo šalies čempionatuose Simona 2003–2024 m. iškovojo 10 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos medalius.
Jonas GAURYLIUS