Regiono švietimo politika: daugiau teisių mokyklai ir savivaldybei

Vasario 28 d. „Atžalyno“ progimnazijoje vyko švietimo bendruomenės susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku akademiku Eugenijumi Jovaiša.
Susitikime dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas, šio departamento Regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė, Telšių r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Žebrauskas, Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė bei dar dešimties savivaldybių atstovai, švietimo padalinių ir mokyklų vadovai bei profesinių sąjungų atstovai. Diskusiją moderavo Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Susitikimo metu aptarti švietimui aktualūs klausimai, numatomos naujovės. Užsiminta apie aukštojo mokslo pertvarką, orientuojantis į kolegijas kaip svarbiausią jungtį tarp profesinio mokymo ir universitetinių studijų. Akademiko nuomone, turėtų ankstėti priešmokyklinis ir pradinis ugdymas. Tikėtini pokyčiai brandos egzaminuose, naujovės mokyklos baigimo, stojimo į aukštąsias mokyklas sistemoje. Siūloma išvesti kelerių metų pažymių vidurkį ir jį susieti su egzamino rezultatu; didinti privalomų brandos egzaminų skaičių iki trijų ar keturių. Tai turėtų būti lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir galbūt užsienio kalbos egzaminai. Brandos atestate turėtų būti nurodyti ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir visos kitos mokinio veiklos, pvz., dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, neformaliojo švietimo veiklose ir pan.
Daug diskusijų jau anksčiau būta dėl mokyklų vadovų kadencijų įvedimo (šiame susitikime tik patikinta, kad tai bus padaryta greičiausiai nuo 2018 m. liepos 1 d.). Prezidentūros pateiktos Švietimo įstatymo pataisos dar tebesvarstomos.
D. Mažeikienė teigė, jog vadovų veiklos vertinimo instrumentų turima pakankamai, kad būtų galima pasakyti, kuris vadovas dirba gerai, o kam ir kokioje srityje reikėtų pasitempti: „Kadencijos – jokia bėda. Tik, mano nuomone, nebūtina jų taip griežtai riboti, jei direktorius dirba gerai. Be to, negalima atleisti visų per dešimt metų stažą turinčių direktorių vienu metu (lyg jie būtų visi kuo nusikaltę), nes tikrai nerasime kuo pakeisti. Įgyvendinant šią naujovę, reikia numatyti socialiai teisingas procedūras, kad žmogus turėtų laiko susirasti kitą darbą, kad Lietuvoje šimtais nepadidėtų bedarbių su aukštuoju išsilavinimu gretos.“
Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį pristatęs A. Aldakauskas suskaičiavo, kad tam reikėtų papildomų 90 mln. eurų.
Iš esmės turėtų keistis mokytojų rengimo sistema. Kalbėta apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programų perdavimą aukštosioms mokykloms, mokytojų persikvalifikavimą, modulines studijas, dvigubas specialybes ir t. t. Bus priimtas Pedagogų etikos kodeksas, jame būtina numatyti ne tik mokytojų pareigas, bet ir teises. Akademikas E. Jovaiša paminėjo, kad apskritai daugiau teisių turi turėti mokykla ir savivaldybė, spręsdama regiono švietimo politikos reikalus.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.