Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Ramūnas Šileika po įtemptos darbo dienos policijoje sielos ramybę atranda muzikoje. Pareigūnas – puikus muzikantas, įvaldęs ne vieną muzikos instrumentą, aktyviai dalyvaujantis ansamblio „Spigėns“ veikloje. Patriotiškų jausmų vedamas yra ilgametis Šaulių sąjungos narys.
Dieną – darbas policijoje, vakarai ir savaitgaliai paskirti muzikavimui. Ramūnas šmaikštauja, jog negroja tik tada, kai dirba.
Aurelija SERVIENĖ
Šeima
Janapoliškis R. Šileika, paprašytas papasakoti apie savo vaikystę, žodžio kišenėje neieško: „Vaikystė mano buvo tokia, kaip ir visų to meto vaikų – be interneto, bet su dviračiu, slidėmis ir futbolo kamuoliu.“
Ypač Ramūnas didžiuojasi savo tėveliais ir mielai apie juos pasakoja. Tėtis Juozas Šileika kilęs iš Varnių. Iki pat pensijos ėjo įvairias pareigas, susijusias su žemės ūkiu. Mama Janina Šileikienė – janapoliškė, ilgus metus dirbo Janapolės mokykloje: mokytoja, direktoriaus pavaduotoja, direktore. Šiuo metu ji pensijoje.
Nuo geografijos iki teisės studijų
Baigęs Janapolės vidurinę mokyklą, R. Šileika pasirinko geografijos studijas Klaipėdos universitete. Studijuodamas užbaigė ir jaunesniųjų karininkų vadų kursus, todėl kartu su geografijos bakalauro diplomu gavo pėstininkų būrio vado kvalifikaciją ir leitenanto laipsnį.
Po mokslų turėjo planų stoti į profesinę karo tarnybą, bet taip atsitiko, kad tuo metu buvo sustabdytas priėmimas, todėl teko ieškotis darbo kitoje srityje. Įsidarbino tuometinėje Varnių paslaugų verslo mokykloje (dabar – VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras) jaunųjų šaulių būrelio vadovu. Kadangi tuo laiku buvo glaudus ryšys tarp Žemaitijos šaulių rinktinės ir Telšių rajono policijos komisariato, taip po truputį jis įsitraukė ir į policijos veiklą. 2006 m. įstojo į policijos rėmėjus, o 2007 m. baigęs įvadinius kursus ir gavęs policininko kvalifikaciją tapo policijos pareigūnu.
„Darbą policijoje pradėjau apylinkės inspektoriumi. Aptarnavau gerai man pažįstamą Varnių seniūniją. Paskui teko ir teisės mokslų pakrimsti – 2017 m. baigiau viešosios teisės magistrantūrą“, – apie savo nueitą kelią pasakojo pašnekovas.
Laisvalaikis atiduotas kultūrinei veiklai
Aktyvus kultūrinis gyvenimas R. Šileikai prasidėjo 2008 metais, dirbant apylinkės inspektoriumi. Varnių kultūros centre jis sutiko tuometinį meno vadovą Bronislovą Šedvilą.
„Įsišnekėjome. Pasigyriau, kad septintoje klasėje auklėtojas išmokė akordeonu sugroti „Plaukė žąselė“. Tad buvau paragintas prisijungti prie kultūros centro muzikantų“, – kalbėjo Ramūnas, tikindamas, jog iki šiol yra dėkingas gerbiamam B. Šedvilui už įtraukimą į kultūrinę veiklą.
Kiek vėliau muzikantas prisijungė prie Varnių regioninio parko folkloro ansamblio „Druja“, kur teko pakeisti instrumentą ir pereiti prie armonikos. Už armonikos pamokas ir kantrybę dėkoja Linui Šedvilui, nes grojimas akordeonu ir armonika šiek tiek skiriasi. Su ansambliu „Druja“ janapoliškiui teko dalyvauti Pasaulio lietuvių dainų šventėje 2014 metais.
Įvaldžius armoniką muzikantui kilo noras išmokti groti gitara: „Taigi tiek gražių dainų galima su ja atlikti.“ Už gitaros pagrindus ačiū taria mokytojui Adolfui Lukošiui.
Viename iš naujametinių koncertų – sutinkant 2015-uosius metus – likimas R. Šileiką suvedė su Diana Bomblauskiene. „O tada ir prasidėjo!“ – juokėsi muzikantas. Jis buvo pakviestas prisijungti prie kolektyvo „Spigėns“. Per šį laiką kolektyve kartu su Arvydu Bomblausku, armonika ir gitara sugrota ne vienoje šventėje Telšiuose, Žemaitijoje ir Lietuvoje. Didžiausią įspūdį Ramūnui paliko 2018 m. vykęs kolektyvo pasirodymas Turkijos Vezirkepriu miesto šventėje ir 2019 m. vykę koncertai Austrijoje ir Sakartvele – Batumio miesto folkloro muzikos festivalyje.
„Kultūrinei veiklai skiriu beveik visą savo laisvalaikį, nes tai mano pomėgis“, – teigė R. Šileika.
Žemaičius išjudinti nesunku
Ramūno tėvelis Juozas Šileika – žinomas poetas, tačiau sūnus sakė šio talento nepaveldėjęs. Šmaikštavo, kad jo mūza, matyt, esanti kitokia.
Muzikantas tvirtino neturintis savo kokių nors išskirtinai mėgstamų melodijų. Ką groja, priklauso nuo nuotaikos: „Su ansambliu „Spigėns“ grojame ir folklorą, ir kitas liaudiškas dainas, kartais ir estradą – įvairiai…. Kiekvienam koncertui repertuarą parenka vadovė Diana.“
Paklaustas, ar nėra sunku koncertuose išjudinti žemaičius, Ramūnas juokėsi: „Jei Turkijoje pavyko išjudinti turkų žiūrovus, tai žemaičius išjudinti nesunku.“
Patriotiniai jausmai
R. Šileika jau nemažai metų yra Šaulių sąjungos narys. Jo narystė sąjungoje apsiriboja tik Žemaitijos šaulių rinktinės atstovavimu šaudymo varžybose, vykstančiose tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. 2018 m. kartu su Žemaitijos šaulių rinktinės vadu Juliumi Svirušiu ir dar dviem broliais šauliais tarp 28 komandų iš 10 Europos šalių iškovojo antrąją vietą. Daugiau prisidėti prie šaulių veiklos Ramūnas neturi galimybių, nes, be tiesioginio darbo policijoje ir kultūrinės veiklos, dar tarnauja Krašto apsaugos savanorių pajėgų 6-osios rinktinės 604-ojoje (Telšių) kuopoje kariu savanoriu.
Patriotinius jausmus R. Šileika sakė išsiugdęs per įvairią veiklą – trejus metus lankyti jaunesniųjų karininkų vadų kursai, kurių metu įgytos karybos žinios, vadovavimo įgūdžiai, pagarba valstybės vėliavai, kas rytą prieš pradedant mokymus giedamas valstybės himnas, kuriuos sutvirtino priimta karininko priesaika.
Darbas policijoje
R. Šileika policijoje dirba nuo 2007 metų. Per tą laiką ne kartą keitėsi jo pareigos. Šiuo metu jis yra Telšių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, vykdantis pavedimų funkciją. Aptarnaujamoje teritorijoje – sektoriuje, kuris apima Tryškių, Degaičių, Nevarėnų ir Gadūnavo seniūnijas, vykdo teismo, prokuratūros, kitų teisėsaugos institucijų pavedimus ir reaguoja į iškvietimus. Anot pašnekovo, darbas policijoje jam sekasi puikiai: „Diegiamos informacinių technologijų naujovės darbą ne tik palengvina, bet kartu kelia ir nemažai iššūkių.“
Negroja tik tada, kai dirba
Po darbo dienos policijoje Ramūnas stačia galva neria į kultūrinį gyvenimą. Yra įsitikinęs, jog šie iš pažiūros du skirtingi dalykai vienas kitam tikrai netrukdo. Kai užgroja, janapoliškis atsipalaiduoja ir apie darbą niekada negalvoja.
Aukštaūgis
Ramūną minioje nesunku pastebėti dėl jo išskirtinai aukšto ūgio – 2 m 10 cm. Paklaustas, kodėl nesiekė karjeros kaip krepšininkas, prisipažino, jog didesnę meilę jaučiantis futbolui, o krepšinį pažaidžia tik savo malonumui.
„Vidurinėje mokykloje palankiu oru futbolą žaisdavome per kiekvieną ilgąją pertrauką. Žiemą – stalo tenisą. Šios sporto šakos labiau patinka nei krepšinis. 10–12 klasėje turėjau galimybę ir dvejus su puse metų lankiau krepšinio treniruotes Telšių sporto mokykloje, bet kažkaip man „neprilipo“, – pasakojo pašnekovas.
Aukštaūgis juokavo, jog ūgis jam gyvenime trukdo tik tada, kai parduotuvėje reikia rinktis batus, o daugiau tai tik vieni privalumai.