Darbas – dažnam vienas svarbiausių savęs įprasminimo įrankių. Tai liečia ne tik darbingus ir sveikus žmones. Įvairiomis gyvenimo aplinkybėmis darbingumą praradę asmenys lieka tarsi nuošalyje. Dvylika metų teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos padeda neįgaliesiems pasijusti reikalingiems visuomenei.
Galimybė savivertei
Neretai patys neįgalieji save nuvertina, nepasitiki savo galimybėmis, nesugeba savęs motyvuoti dirbti, sukuria tam tikrus barjerus, užkertančius kelią gyventi savarankiškai, nepriklausant nuo kitų materialios ar nematerialios pagalbos.
Profesinė reabilitacija – tai specializuota priemonė negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius. Dirbantis neįgalusis ne tik išreiškia save, įgyja pasitikėjimą savimi, tačiau gaudamas pajamas ir turėdamas galimybę pats save išlaikyti, visuomenės akimis tampa lygiateisiu jos nariu.
Profesinė reabilitacija neįgaliam asmeniui suteikia ne vien profesines žinias ir įgūdžius, neįgalus žmogus čia gauna ir tiek pat svarbią psichosocialinę pagalbą, dalyvavimas programoje padeda sugrįžti į aktyvią profesinę veiklą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, dalyvavusių profesinėje reabilitacijoje asmenų skaičius kasmet didėja: 2015 m. profesinėje reabilitacijoje dalyvavo 711 asmenų, 2016 m. – 778, o šiais metais jau dalyvavo 1 007 asmenys. Profesinėje reabilitacijoje dalyvaujančių asmenų augimo rodiklis patvirtina neįgaliesiems teikiamos paslaugos naudingumą, prieinamumą, pagrįstą vis aktyvesniu negalią turinčių asmenų dalyvavimu ir nuoseklia specialistų pagalba visu profesinės reabilitacijos laikotarpiu.
„Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis didėja ir tai džiugina. Profesinė reabilitacija padeda neįgaliam žmogui susiorientuoti, suprasti, ką jis gali profesinėje veikloje, ko turėtų mokytis, kad po to galėtų sėkmingai realizuoti save“, – teigia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius Manfredas Žymantas.
Ypatingas požiūris
Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos 16 profesinės reabilitacijos centrų ir jų filialų, veikiančių visoje Lietuvos teritorijoje. Čia suburta gausi specialistų komanda: atvejo vadybininkai, profesijos mokytojai, gydytojas, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, įdarbinimo vadybininkai ir kiti.
Šioje veikloje ypač svarbus glaudus įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, bendras požiūris į siekiamybę darbingumą praradusį žmogų sugrąžinti naujam gyvenimui, prasmingam ir jam pačiam, ir aplinkiniams. Tačiau svarbiausia – pačių neįgaliųjų įsitraukimas į programą, aktyvus dalyvavimas, pasiryžimas ir atsakomybė.
Naujas žvilgsnis
Ilgametė profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo patirtis parodė, kad efektyvus paslaugų teikimas neįmanomas be visų suinteresuotų šalių: darbingumą praradusių žmonių, profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjų, darbdavių, neįgaliųjų organizacijų, glaudaus bendradarbiavimo siekiant kuo geresnių šios programos rezultatų.
„Profesinės reabilitacijos programos efektyvumas yra įrodytas. Ne mažiau svarbu šviesti darbdavius, sugriauti mitą, kad neįgalieji yra kažkuo prastesni už kitus, į pirmą planą iškeliant jų kompetencijas, motyvaciją ir lojalumą“, – programos pasiekimus vertino socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis.
Užimtumas užtikrina negalią turintiems asmenims ne tik didesnį finansinį saugumą, bet ir nepriklausomybę bei socialinę integraciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus specialistai pastebi, kad neįgaliesiems vis dar nelengva konkuruoti darbo rinkoje, bandydami įsidarbinti, jie susiduria su gana aukštais darbdavių reikalavimais.
Valakupių profesinės reabilitacijos metodinio centro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad nemaža dalis į profesinę reabilitaciją siunčiamų asmenų yra vyresni nei 50 m. Prioritetas turėtų būti jauni, negalią turintys asmenys, ypač turintys sunkią negalią. Taip pat turėtų būti sudaryta galimybė sunkią negalią turintiems asmenims pratęsti profesinio mokymo programos trukmę.
Būtinas platesnis bendradarbiavimas
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Jų teikiamų paslaugų kokybė ženkliai nusveria paslaugos įkainius, kurie šiandien yra per maži ir nebeatitinka rinkos kainų. Profesinės reabilitacijos programoje neįgaliesiems teikiamos paslaugos pagal sudarytą individualią programą, atsižvelgus į asmens poreikius ir situaciją. Tik labai aiškiai iškristalizavus su neįgaliuoju jo lūkesčius bei kartu su specialistų pagalba įvertinus realias galimybes, galima pasiekti puikių rezultatų.
A. Kandratavičienės nuomone, būtina planuoti naujų, darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą, atsižvelgiant į darbdavių poreikius, didinti paklausių, naujausias technologijas taikančių profesijų pasiūlą. „Neabejotinai turime ir daugiau dirbti su darbdaviais, keisti jų požiūrį į žmogų su negalia. Darbdaviai turėtų vertinti ne tik finansinę naudą, bet prisiimti ir socialinę atsakomybę, neįgalius darbuotojus priimant kaip lygiaverčius mūsų visuomenės narius“, – kalbėjo ji.
Parengė VšĮ „Vilties žiedas“ profesinės reabilitacijos metodinis centras
Loading ...
