Pra­šy­mas įam­žin­ti E. Pleš­ky­tės at­mi­ni­mą pen­ke­rius me­tus dul­ka Sa­vi­val­dy­bės stal­čiuo­se

Praė­ju­sių me­tų gruo­džio 30 die­ną buvo lygiai pen­ke­ri me­tai, kai Lie­tu­vos teat­ro, Ki­ne­ma­tog­ra­fi­nin­kų są­jun­gų ir Ki­no cent­ro va­do­vai kar­tu su ži­no­mais tel­šiš­kiais krei­pė­si į Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę su pra­šy­mu įam­žin­ti kraš­tie­tės, teat­ro ir ki­no ak­to­rės, svar­bių ap­do­va­no­ji­mų lau­rea­tės Eu­ge­ni­jos Pleš­ky­tės (1938–2012) at­mi­ni­mą. Liūd­na, ta­čiau iki pat šiol ne­su­lauk­ta jo­kio at­gar­sio.

Sau­sio 6 die­ną ak­to­rei E. Pleškytei būtų sukakę 87-eri metai.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pra­šy­mas

2019 m. į Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę bu­vo iš­siųs­tas pra­šy­mas: „Šie me­tai – Že­mai­ti­jos me­tai – yra svar­būs ne tik že­mai­čiams, bet ir vi­sai Lie­tu­vai. Rem­da­mie­si šia su­kak­ti­mi, pra­šy­tu­me ap­svars­ty­ti ga­li­my­bę pa­gerb­ti ki­no ir teat­ro ak­to­rę, svar­bių ap­do­va­no­ji­mų lau­rea­tę Eu­ge­ni­ją Pleš­ky­tę. No­rė­tu­me, kad E. Pleš­ky­tei bū­tų skir­ta at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo vie­ta Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je Tel­šiuo­se.“

Ne­su­lau­kė at­gar­sio

Bu­vęs tel­šiš­kis Ed­mun­das Žal­pys, taip pat pri­si­dė­jęs prie mi­nė­to pra­šy­mo, ap­gai­les­tau­ja, jog per pen­ke­rius me­tus taip ir ne­su­lau­kė iš Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės jo­kio at­gar­sio.
Ed­mun­das dar ne­pra­ra­do vil­ties ir ti­ki­si, jog Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba per 2025 me­tus iš­spręs šį klau­si­mą.

„Mus jau pa­sie­kė ne­links­mos nau­jie­nos – per tą lau­ki­mo lai­ką mi­rė Eu­ge­ni­jos bro­lis An­ta­nas, mums pa­li­kęs sa­vo au­tog­ra­fą…“ – sa­kė E. Žal­pys.

Klau­si­mas bus įtrauk­tas į dar­bot­var­kę

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės ir ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas An­ta­nas Nek­ra­šius pa­ti­ki­no, jog Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos po­sė­džiuo­se ne kar­tą bu­vo svars­ty­tas E. Pleš­ky­tės at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mas. Ši teat­ro ir ki­no ak­to­rė, pel­niu­si reikš­min­gų ap­do­va­no­ji­mų, bu­vo glau­džiai su­si­ju­si su Tel­šiais, kur pra­lei­do vai­kys­tę. Bu­vo siū­ly­ta jos at­mi­ni­mą įam­žin­ti Tur­gaus aikš­tės na­me, ku­ria­me ji gy­ve­no, ar­ba Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je, ku­rią bai­gė. Taip pat svars­ty­ta įpras­min­ti E. Pleš­ky­tės bro­lio Jo­no Pleš­kio at­mi­ni­mą – jo gy­ve­ni­mo epi­zo­dai įkvė­pė Ho­li­vu­do fil­mą „Rau­do­no­jo spa­lio me­džiok­lė“.

Ta­ry­bo­je bu­vo ap­tar­tos įvai­rios įam­ži­ni­mo idė­jos – nuo pa­mink­lų ir at­mi­ni­mo len­te­lių iki kū­ry­bi­nių spren­di­mų, ta­čiau ga­lu­ti­niai spren­di­mai ne­bu­vo priim­ti.

„Pas­ku­ti­nį kar­tą E. Pleš­ky­tės at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mo klau­si­mas svars­ty­tas 2021 m. lapk­ri­tį, ta­čiau vė­liau pro­ce­sas bu­vo su­stab­dy­tas. Kokios tiks­lios prie­žas­tys, ko­dėl ini­cia­ty­va ne­bu­vo tę­sia­ma, at­sa­ky­ti ne­ga­li­me, nes tuo me­tu Kul­tū­ros ir tu­riz­mo sky­riu­je dir­bę dar­buo­to­jai da­bar jau ne­be­dir­ba“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo A. Nek­ra­šius ir in­for­ma­vo, kad dėl šios ini­cia­ty­vos at­nau­ji­ni­mo spren­di­mą priims Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba. Klau­si­mą pla­nuo­ja­ma įtrauk­ti į ar­ti­miau­sią Ta­ry­bos dar­bot­var­kę.

Apie Eu­ge­ni­ją Pleš­ky­tę

E. Pleš­ky­tė gi­mė 1938 m. sau­sio 6 d. Gi­lio­gi­ry­je, Plun­gės ra­jo­ne. Lie­tu­vių teat­ro ir ki­no ak­to­rė – tik­ra že­mai­tė, tė­viš­ke visuomet va­di­no sa­vo tė­vų gim­tuo­sius Ža­rė­nus. Vai­kys­tė kraš­tie­tės džiaugs­mu ir ne­rū­pes­tin­gu­mu ne­le­pi­no. Gy­ve­ni­mas mo­te­rį nuo­lat grū­di­no stre­sais. Anks­ty­vo­jo­je jau­nys­tė­je iš­gy­ven­ta tė­vų trem­tis į Si­bi­rą, bro­lio emig­ra­ci­ja į Ame­ri­ką, po Lie­tu­vą iš­blaš­ky­ti ir kar­tu aug­ti ga­li­my­bės ne­tu­rė­ję du Eu­ge­ni­jos bro­liai ir dvi se­se­rys tel­šiš­kę iš­mo­kė vaikš­čio­ti pei­lio aš­me­ni­mis ir ne­su­si­žeis­ti.

Nuo vai­kys­tės E. Pleš­ky­tė mė­go dva­si­nę sa­viug­dą. Daug skai­tė, mo­kė­si. Jau mo­kyk­los lai­kais ra­ga­vo ak­to­rės duo­nos. Že­mai­tė ak­to­rys­tės me­no ži­nių sėmėsi tuo­me­tė­je LTSR vals­ty­bi­nė­je kon­ser­va­to­ri­jo­je. Bai­gu­si teat­ro stu­di­jas, dir­bo Kau­no dra­mos, Vals­ty­bi­nia­me aka­de­mi­nia­me dra­mos ir Jau­ni­mo teat­ruo­se. Per sa­vo kar­je­rą mo­te­riai dar­bo ki­ne ir teat­re tik­rai ne­trū­ko.

Už­ge­sus sce­nos švie­soms, E. Pleš­ky­tė nu­spren­dė emig­ruo­ti į Ame­ri­ką. 2008 m. kraš­tie­tė grį­žo į Lie­tu­vą.

2009 m. E. Pleš­ky­tei ki­no ir te­le­vi­zi­jos fil­mų ap­do­va­no­ji­mų „Si­dab­ri­nė ger­vė“ ren­gi­ny­je buvo įteik­tas pa­dė­kos pri­zas – „Auk­si­nė ger­vė“ už nuo­pel­nus na­cio­na­li­niam ki­nui.