![](https://tzinios.lt/wp-content/uploads/2023/11/mok-1-e1699871045503.jpeg)
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pirmoji šalyje katalikiškoji mokykla Telšiuose, dabar – Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazija, vėl gali tapti pirmąja, tik blogąja prasme. Politikų sprendimas nulems, ar gimnazija bus pirmoji, kurioje klasių skaičius mažinamas ne dėl mokinių stygiaus, o dėl to, kad rajono valdžia nepajėgi surasti jiems vietos.
Aistas MENDEIKA
Spalio viduryje Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos bendruomenė išgirdo naujieną, jog rajono vadovai svarsto galimybę perpus sumažinti šios mokymo įstaigos pradinių klasių komplektų skaičių, iš šiuo metu esančių aštuonių palikti tik keturis. Dabar gimnazijoje yra po dvi pirmokų, antrokų, trečiokų ir ketvirtokų klases.
Tokios politikų išsakytos idėjos gimnazijos bendruomenę labai nustebino, o dar labiau papiktino. Todėl netruko viešojoje erdvėje pasirodyti peticija ir kvietimas jai pritarti.
„Mes, mokyklos tarybos nariai ir mokyklos atstovai (vaikų tėvai), matome poreikį išsaugoti visus Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos pradinių klasių komplektus, todėl kviečiame pasirašyti peticiją, skirtą Telšių rajono savivaldybės merui, Tarybos nariams, Telšių vyskupijai, Nacionalinei katalikiškųjų mokyklų asociacijai, Lietuvos gimnazijų asociacijai, dėl galimybės išsaugoti visus aštuonis klasių komplektus ir surasti galimybes pritaikyti pradinukams patalpas mieste, nenutolstant daugiau kaip 2 km nuo pagrindinio Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos pastato (įskaitant galimybę pastatyti priestatą)“, – teigiama gimnazijos bendruomenės peticijoje.
Pirmoji Lietuvoje katalikiškoji vidurinė mokykla įsteigta 1990-ųjų spalio 17-ąją Telšiuose. Vėliau ji tapo Vincento Borisevičiaus gimnazija. Mokymo įstaiga įsikūrė kažkada buvusios mokyklos-internato patalpose Džiugo g. 8, kuriose gyvuoja iki šiol.
Mokyklai per 33 gyvavimo metus teko išgyventi ir sudėtingą laikotarpį, kai smarkiai sumažėjo norinčių mokytis katalikiškas vertybes puoselėjančioje mokykloje. Pasak mokytojų, teko kalbinti draugus, pažįstamus, prašyti, kad jie savo atžalas leistų mokytis į katalikiškąją mokyklą.
Tačiau dabar toks sunkmetis jau praeityje, tik ilgiau dirbančių pedagogų atmintyje. Šiandien gimnazija, net ir turėdama aštuonis pradinių klasių komplektus, ne visada pajėgi priimti visus norinčius joje mokytis. Pavyzdžiui, šiemet Rugsėjo 1-ąją „už durų“ liko apie keturiasdešimt pirmokėlių, kuriems į pirmąją klasę teko kulniuoti kiton mokyklon.
Pastate, kuriame mokykla šventė įkurtuves, visi mokiniai jau seniai nesutelpa. Todėl šešis pradinių klasių komplektus 1991-aisiais teko perkelti į anuomet buvusias tuščias lopšelio-darželio „Berželis“ patalpas, kuriose dalis gimnazijos pradinukų mokosi ir šiandien. Nors kažkada teigta, jog taip bus laikinai…
Tas „laikinai“ tęsiasi jau tris dešimtmečius. Tačiau dabar ir lopšelyje-darželyje „Berželis“ gimnazijos pradinukams nelieka vietos. Mat rajono politikai nusprendė renovuoti darželį ir jame įsteigti dar šešias ikimokyklinukų grupes. Projekto „Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ plėtra, Kalno g. 20, Telšiai“ įgyvendinimas kainuos per milijoną eurų, didžioji dalis lėšų atkeliaus iš Europos Sąjungos.
Suprantama, gausėjant mažųjų telšiškių būriui atsisakyti steigti naujas darželinukų grupes ir nepasinaudoti europinėmis lėšomis būtų lyg ir nelogiška. Tačiau atsiranda problema – kur padėti Vincento Borisevičiaus gimnazijos pradinukus?
Katalikiškosios gimnazijos pradinukų problemą rajono valdžia sprendžia irgi daug metų, bet niekaip neišsprendžia. Iki šių dienų gimnazijos bendruomenė vylėsi, kad po metų ar dvejų pradinės klasės bus perkeltos į dabartinės Meno mokyklos patalpas J. Staugaičio take, kai pastaroji išsikraustys į naujas patalpas Respublikos gatvėje. Deja, tokios viltys jau pradėjo blėsti.
Pastatas J. Staugaičio tak. 2, kuriame dabar įsikūrusi Meno mokykla, priklauso VĮ Turto bankui. Juo Telšių rajono savivaldybė naudojosi pagal panaudos sutartį, kurios galiojimo terminas baigiasi 2025-aisiais.
Pernai Savivaldybės taryba buvo pritarusi siūlymui prašyti Turto banko, kad pastatas J. Staugaičio take būtų perduotas Savivaldybės nuosavybėn. Tačiau šios idėjos įgyvendinimas įstrigo.
Pasak tuometinio Savivaldybės mero Kęstučio Gusarovo, buvusioji valdžia konkrečių veiksmų nesiėmė, o šiemet esą paaiškėjo, kad perėmusi pastatą savo žinion Savivaldybė susidurtų su didelėmis problemomis, iš kurių didžiausia – pinigų stygius. Mat pastato remontas ir pritaikymas švietimo reikmėms labai brangiai kainuotų.
Beje, dėl panašios priežasties Savivaldybė neįstengė perimti iš Turto banko ir buvusio Kultūros mokyklos pastato Kalno gatvėje, kuris neseniai buvo parduotas. Privatininkui kažkodėl jo remontas, nors pastatas yra kultūros paveldo objektas, nepasirodė itin brangus.
Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės, buvusios Vincento Borisevičiaus gimnazijos direktorės Janinos Bucevičės nuomone, siūlymas naikinti keturis gimnazijos pradinių klasių komplektus tik todėl, kad nesurandama, kur juos perkelti, yra labai keistas, netikslingas.
„Esu labai prieš naikinimą. Mokykla yra populiari. Taip, darželį reikia remontuoti. Tačiau galima rasti ir kitokių variantų. Pavyzdžiui, kad ir pastatyti priestatą, galbūt modulinį. Arba netrukus muziejus „Alka“ išsikraustys iš buvusios Suaugusiųjų mokyklos patalpų S. Daukanto gatvėje. Kodėl į jas neperkėlus Savivaldybės įstaigų iš „Masčio“ darželio, o vietoj jų įkėlus gimnazijos pradinukus? Manau, bet kokiu atveju pradinių klasių komplektai turi išlikti visi“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė J. Bucevičė.
Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos bendruomenė taip pat įsitikinusi, kad įmanoma surasti geresnę išeitį, nemažinti pradinių klasių komplektų skaičiaus. Vienas iš variantų, galbūt pats geriausias, būtų gimnazijos pradinėms klasėms suteikti patalpas „Germanto“ progimnazijos pastate.
„Pradinukai galėtų mokytis visi kartu. Be to, klasės būtų visai šalia pagrindinės mokyklos“, – teigė gimnazijos bendruomenės atstovai.
Pasak gimnazijos direktoriaus Roberto Ežerskio, pradinukams perkelti labiausiai tiktų dalis „Germanto“ progimnazijos patalpų.
„Progimnazijai tektų tik šiek tiek „pasispausti“. Kartu su politikais apžiūrėjau patalpas. Suprantama, jose kažkas yra, kažkas sudėta, esą kažkokios laboratorijos. Tačiau klausimas, ar jos būtinos. Mokyklos vadovai neprieštarauja, kad mūsų pradinukai būtų išskirstyti į progimnazijos pradines klases ir taptų šios mokyklos mokiniais. Tačiau yra prieš tai, kad dalis jų užimamų patalpų būtų skirta mūsų mokyklai kaip atskirai įstaigai“, – kalbėjo R. Ežerskis.
„Gimnazijos pradinukų klasės visada būna pilnos. Tuo pasigirti kitos mokyklos negali. Manau, svarbiausia priežastis yra ta, kad mūsų gimnazijoje ne tik mokoma pagal bendrojo ugdymo programą, bet ir puoselėjamos būtent katalikiškosios vertybės. Mūsų mokykla tuo yra išskirtinė. Ji ne tik pirmoji Lietuvoje katalikiškoji mokykla, bet ir kol kas vienintelė tokia Telšių vyskupijoje, teikianti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, auginanti fiziškai ir dvasiškai stiprias, pilietiškas asmenybes. Pastaraisiais metais mokytis pirmoje klasėje į vieną vietą pretenduoja mažiausiai du mokiniai“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė mokyklos bendruomenės atstovė Donata Kazlauskienė.
Žinia, kad kažkas iš rajono valdžios atstovų siūlo mažinti Vincento Borisevičiaus gimnazijos pradinių klasių komplektų skaičių, Seimo narį Valentiną Bukauską irgi nustebino.
„Apie patalpų trūkumą Vincento Borisevičiaus gimnazijai kalbama jau seniai. Vadinasi, problemos sprendimo vis dar nėra, jei atsiranda tokių pasiūlymų. Net valstybės biudžete gimnazijai finansuoti skirta atskira eilutė. Tokie pasiūlymai ar jų svarstymai yra blogas ženklas ne tik gimnazijos bendruomenei, bet ir visai visuomenei. Mūsų Darbo partijos komanda Savivaldybės taryboje tam nepritaria. Negi mieste nėra patalpų, į kurias būtų galima perkelti klases, o ne jas naikinti? Juk turime kurti tai, ko neturi kaimynai, bet ne naikinti“, – „Telšių ŽINIOMS“ sakė V. Bukauskas.
Savo laiku tai buvo katalikišką mokyklą, kai dar buvo Raudienė direktorė ir Kauneckas kapelionu. Paskui nuosekliai katalikiskumas mažėjo. Paziurekit kiek tos gimnazijos mokinių mokytojų ir tėvų eina sekmadieniais į bažnyčią? Anksčiau , kai įsikūrė mokykla , 10 val mišiose būdavo pilnutele katedra. Dabar vienas kitas jaunas žmogus (ir tai atvaromi tie 8-okai kur turi susitvarkyti), 1-2 mokytojos ateina ir viskas. Na dar kelios šeimos, kurias pastoviai galima sutikti ir viskas. Tai mokyklai skirta mažėti ir sunykti.
Ką Katalikų Bažnyčios pastatų vizitavimas turi bendo su mokyklos populiarumu ir joje gaunamu geru išsilavinimu?
tai ne šiap vizitavimas, gerbiamasis. tai malda. maldos nebebuvimas, tikėjimo nebepraktikavimas tą mokyklą padarė niekuo neišsiskiriančią iš kitų rajono mokyklų.
Mielaširdingoji, Jūs linkite šiai mokyklai „mažėti ir sunykti”, kai ji klesti ir jau dešimtmečiais nesutalpina visų norinčių. Ar tikrai perskaitėte visą straipsnį? O gal tik antraštę?
Paprastas klausimas p. Irenai: ar buvote praėjusį sekmadienį Telšių katedros 10 val. mišiose? Aš buvau, o Jūs – akivaizdu, kad ne, todėl raskite vietą ir laiką kalboms. Bažnyčioje buvo daug tikinčiųjų ir labai nemaža dalis jų būtent Borisevičiaus gimnazijos bendruomenės narių. p.s. teisingas komentaras apie bažnyčios pastatų lankymą, vertybes, kokybišką mokslą ir maldą. Pastatykite mokinį iš kitos mokyklos ir Borisevičiaus gimnazistą: tiesiog pasikalbėkite apie tikėjimą ir maldą. Sužinosite, ko nežinojusi, net jei jis pastaruosius du sekmadienius nebuvo šv. Mišiose.