Kai žvelgiame į nuotraukas, kuriose prieškario gimnazistai fotografavosi su mokytojais, fone atpažįstame tas pačias gimnazijos fojė sienas, koridorių posūkius, ant sienos kabantį prezidento A. Smetonos portretą, pievelę su nuolydžiais mokyklos sodelyje. Mokykloje iki šių dienų išlikęs tas pats ąžuolinis parketas, menantis daugybės buvusių kartų žingsnius. Ir Vytauto Mačernio. Antrame aukšte yra jo klasė. Memorialinė lenta skelbia, jog Vytautas čia mokėsi 1935–1939 metais.
Vytautas Mačernis buvo pasirinkęs tiksliųjų mokslų profilį, tačiau jo asmenybės formavimąsi itin veikė humanitarinė mokyklos dvasia. Gimnazijoje savo veiklą plėtojo literatų ir kalbininkų būreliai, kuriuos globojo mokytojas F. Kudirka. „Jis buvo kietas, labai daug reikalavo iš mokinių, daug raudono rašalo liejo į mūsų paprastus, juodus ir sutrintus sąsiuvinius…“, – toks mokytojo portretas išlikęs gimnazisto, Vytauto draugo Pauliaus Jurkaus prisiminimuose. Gauti vienetą ar dvejetą už rašybą buvo didžiulė gėda, mokiniai bijojo įgyti „vištagalvio“ vardą (toks epitetas tada buvo populiarus). Kadangi lietuvių kalba atskirai nebuvo dėstoma, tik literatūra, gimnazistai patys savarankiškai mokėsi taisyklingos rašybos ir skyrybos. Mokytojo F. Kudirkos literatūros pamokos mokinius užburdavo, jie susikaupę atidžiai sekė dėstomą dalyką. Literatūra brandino jų asmenybes, formavo vertybių pasaulį, buvo sielos atgaiva. Šalia literatūros mokytasi tikybos, vokiečių, anglų, lotynų kalbų, filosofijos, istorijos, fizikos, algebros, gamtos mokslų, higienos, piešimo, darbų, kūno kultūros. Pažymiais buvo vertinamas ir mokinių elgesys – stropumas, paklusnumas.
Žmogui bręstant formuojasi ir esminiai būdo bruožai, ir moralinių vertybių sistema, pasaulėžiūra. Gimnazijos įtaka V. Mačernio asmenybei buvo didžiulė. Daugelis amžininkų kalbėjo apie Vytauto uždarumą, vienišumą, atsiribojimą, tačiau jo veikla liudija ką kita. Jis buvo aktyvus jaunuolis – vadovavo literatams, rengė literatūrinius vakarus, skaitė pranešimus, dalyvavo diskusijose, literatų išvykose, su kitais gimnazistais leido mokyklos laikraštį „Šešios žaros“, dainavo chore, vaidino mokykliniame spektaklyje, buvo ateitininkas, publikavo savo pirmuosius kūrinius.
Lietuvių kalbos mokytoja Dalia PABRĖŽIENĖ