Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pataisas, sušvelninsiančias didelių žuvų žvejybos draudimą ir ribosiančias sonarų naudojimą kai kuriuose vandens telkiniuose.
Projekte siūloma leisti sužvejoti ne daugiau kaip po vieną didelę lydeką (didesnę nei 80 cm) ir sterką (didesnį nei 65 cm). 2024 m. šios taisyklės buvo pakeistos ir uždrausta paimti sugautas didesnes nei 80 cm lydekas ir didesnius nei 65 cm sterkus, įteisinta prievolė paleisti visus sugautus marguosius upėtakius. Tačiau tokio sprendimo dėl ribojimų kaip neefektyvaus nepalaikė dalis meškeriotojų, Mėgėjų žvejybos taryba ir daugelis žuvų išteklių tyrimus Lietuvoje atliekančių mokslininkų.
Nauji tyrimai ežeruose, kuriuose jau anksčiau taikytos analogiškos reglamentavimo priemonės, parodė, kad žuvų išteklių būklė panaši arba net geresnė vandens telkiniuose, kuriuose papildomi ribojimai netaikomi. Siekiant kompromisinio reglamentavimo, projekte numatoma leisti sužvejoti po 1 didelę žuvį. Taip pat liktų galioti bendras 5 kg žuvų sugavimo limitas. Panaši tvarka galioja Latvijoje: ten taip pat leidžiama paimti ne daugiau kaip po vieną didelę lydeką ir sterką, tačiau bendras leidžiamų sužvejoti žuvų skaičius didesnis – leidžiama per žvejybą sugauti 5 lydekas ir sterkus, o bendras ribojamų žuvų svoris yra 10 kg. Tokio griežto ribojimo, koks šiuo metu galioja Lietuvoje, kai nustatytas ir minimalus ir maksimalus leidžiamų paimti lydekų ir sterkų dydis visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, nėra kitose Europos šalyse. Todėl siūloma atsisakyti neproporcingo suvaržymo ir numatoma leisti patiems žvejams apsispręsti, ar paimti sugautą didelę žuvį.
Lietuvos vandens telkiniuose, kurių ekologinę būklę siekiama pagerinti, taikomos biomanipuliacijos priemonės, nustatytos šių taisyklių 7 priede. Atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, planuojama išplėsti tokių vandens telkinių sąrašą įrašant 12 naujų vandens telkinių (iš viso jų būtų 27). Šiuose vandens telkiniuose drausti sonarų naudojimą žvejojant iš vandens transporto priemonių, neriboti sugaunamų karpinių žuvų (išskyrus lynus) kiekio, taikyti minimalų 65 cm leidžiamų sužvejoti lydekų ir sterkų dydį, atsisakyti viršutinio lydekų ir sterkų dydžio ribojimo.
Pataisose siūloma Kauno mariose neriboti sugaunamų sidabrinių karosų, karpių, kuojų, plakių kiekio, nes žuvų išteklių tyrimas atskleidžia, kad didžiąją dalį marių žuvų išteklių sudaro karpinės žuvys, 2013 m. uždraudus Kauno mariose verslinę žvejybą, ypač padaugėjo kuojų.
Taip pat projekte numatyta tikslinti žvejybos sporto varžybų reglamentavimą, sudarant geresnes sąlygas aukštojo meistriškumo sporto varžyboms. Siūloma, kad tokių varžybų metu laikinai bus leidžiama pagauti tuo metu draudžiamas sužvejoti žuvis, kurios po varžybų privalės būti paleistos. Žvejoti aukštojo meistriškumo sporto varžybų vietoje būtų galima tik tų varžybų dalyviams.
AM inf.
Loading ...
