Balandžio 11 d. Aleksandro Stulginskio universitete buvo sušauktas pirmasis Lietuvos kaimo parlamentas. Jį rengė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga, Vietos veiklos grupių tinklas, Aleksandro Stulginskio universitetas. Dalyvavo po 3 delegatus iš kiekvieno rajono. Telšiams atstovavo Ryškėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Kazys Lečkauskas, Luokės bendruomenės pirmininkė Marytė Beleckienė, Nerimdaičių bendruomenės pirmininkas Vytautas Rakickas ir Vietos veiklos grupės valdybos narė Birutė Pocienė.
Kaimo parlamentą sudaro 150 narių iš 43 šalies rajonų – Lietuvos kaimo visuomeninių organizacijų, verslo, savivaldos atstovai.
Deleguoti atstovai išsakė savo rajono kaimo žmonių valią ir pasiūlė sprendimus, kur link reikėtų kreipti iniciatyvą ir darbą, kad Lietuvos kaime gyvenimas taptų geresnis ir aktyvesnis.
Pagrindinė Lietuvos kaimo parlamento mintis: centrinė valdžia, savivaldos institucijos, vietos bendruomenės daugiau dėmesio privalo skirti Lietuvos kaimo demografinei būklei, kaimo žmogaus socialinei raidai, viešajai infrastruktūrai kurti.
Kaip tai padaryti, diskutavo į Lietuvos kaimo parlamentą susirinkę visos Lietuvos kaimo visuomeninių organizacijų, verslo, savivaldos atstovai.
Pagal darbo grupėse išsakytas mintis ir pasiūlymus priimtoje Rezoliucijoje suformuluota pačių kaimo žmonių matoma kaimo vizija ir pasiūlymai, kaip pasiekti, kad kaimas būtų patrauklus gyventi ir dirbti, jame vystytųsi smulkieji verslai, paslaugų sektorius, formuotųsi pozityvus kaimo paveikslas. Rezoliucija skirta LR Prezidentei, LR Seimui, LR Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms.
„Lietuvos kaimo parlamentą subūrėme siekdami inicijuoti aktyvesnį kaimo problemų sprendimą, atkreipti vietos valdžios, Lietuvos Valstybės, Europos Sąjungos valdžios institucijų dėmesį į gilėjančias kaimo ekonomines, infrastruktūros ir iš to kylančias socialines problemas ir pasitelkus bendradarbiauti kaimo žmones imtis realių darbų“, – sako Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė.
Lietuvos kaimo aktyvūs žmonės ne reikalauja, o kviečia toliau kryptingai bendradarbiauti valdžios bei Europos Sąjungos institucijas, siekiant Lietuvos kaimo klestėjimo. Kaimo bendruomenės – visuomeninės organizacijos, tačiau jų veikla akivaizdi – su kaimo žmonių pagalba yra daug nuveikta atnaujinant infrastruktūrą, gerinant visuomenines paslaugas, skatinant verslumą. Šie žmonės – savanoriai, neatlygintinai dirbantys Lietuvos kaimo labui.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Loading ...
