Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pradžioje mūsų rajone buvo registruota 2 014 bedarbių. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, registruotų bedarbių skaičius sumažėjo 21,2 proc.
Vertinant bendrojo nedarbo duomenis, per metus nedarbas Telšių rajone sumažėjo 2,7 procento.
Monika GIRDVAINĖ
Nedarbo situacija Telšiuose
Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento (ŠKAD) Telšių skyriaus duomenimis, šių metų sausio 1-ąją Telšių rajone bedarbio statusu buvo registruota 2 014 asmenų. Registruoti bedarbiai sudarė 8,3 proc. Telšių rajono darbingo amžiaus gyventojų. Tai yra 0,6 proc. punktais mažiau už šalies vidurkį ir lygiai tiek pat – 0,6 proc. punktais mažiau nei Telšių apskrityje.
„Jei lygintumėme bendrojo nedarbo duomenis su analogišku laikotarpiu prieš metus, registruotas nedarbas Telšių rajone yra 2,7 proc. punktais mažesnis. Prieš metus Telšių klientų aptarnavimo skyriuje buvo registruoti 2 557 bedarbiai – 543 arba 21,2 proc. daugiau nei šių metų sausio pirmąją“ , – informavo Užimtumo tarnybos ŠKAD Telšių skyriaus vedėja Diana Abelkienė.
Vedėja pažymėjo, kad sausio pradžioje Telšių rajone buvo registruota 910 darbo ieškančių vyrų ir 1 104 – moterys. Lyginant su praėjusių metų pabaiga registruotas moterų nedarbas sumažėjo 2,8 proc. punktais, vyrų – 2,7 proc. punktais.
Kalbant apie jaunų žmonių nedarbą, prieš metus Telšių klientų aptarnavimo skyriuje buvo registruoti 452 darbo neturintys jaunuoliai iki 29 m. Jie sudarė 13,7 proc. nuo visų savivaldybės darbingo amžiaus jaunuolių. Šių metų pradžioje skyriuje registruoti 398 jaunuoliai iki 29 m., o registruotas jaunimo nedarbas sumažėjo iki 9,3 proc. Jaunimo iki 29 m. nedarbas Telšių apskrityje ir šalyje siekia 7 proc.
Sausio 1 d. Telšių rajone buvo registruoti 267 ilgalaikiai bedarbiai (asmenys iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė daugiau kaip 6 mėn., ir nuo 25 m. amžiaus, kurių nedarbo trukmė viršija 12 mėn.). Ilgalaikiai bedarbiai Telšiuose sudarė 13,3 proc. (prieš metus – 36,9 proc.) visų darbo ieškančiųjų. Ilgalaikių bedarbių dalis Telšių apskrityje – 13,5 proc., šalyje – 17,5 proc.
Didžiausias nedarbas – šaltuoju metų laiku
Praėjusių metų sausį Telšių rajone fiksuotas aukščiausias nedarbas – jis siekė 11,3 proc. Darbo neturėjo 2 607 rajono gyventojai. Anot D. Abelkienės, aukštą nedarbo lygį praėjusių metų pirmus tris mėnesius lėmė keletas priežasčių.
„Darbo rinką veikia sezoniškumas, įprastai šaltuoju metų laiku visuomet jaučiamos darbo rinkos lėtėjimo tendencijos. Žiemą darbuotojų paklausa tradiciškai būna mažesnė statybos, žemės ūkio, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose. Darbdaviai pateikia mažiau darbo pasiūlymų, mažiau asmenų įsidarbina ar pradeda dalyvauti remiamo įdarbinimo priemonėse. Aukštam nedarbo lygiui praėjusių metų pradžioje taip pat įtakos galėjo turėti darbdaviams ir verslui taikomi pandemijos suvaržymai“, – komentavo Telšių skyriaus vedėja.
Žemiausias nedarbo lygis praėjusiais metais buvo fiksuotas rugsėjo mėnesį. Tuomet Telšių klientų aptarnavimo skyriuje buvo registruoti 1 532 darbo ieškantys asmenys, o tai sudarė 6,3 proc. visų savivaldybės darbingo amžiaus gyventojų. Lapkričio ir gruodžio mėnesiais nedarbas augo.
Šį augimą, anot pašnekovės, vėlgi galima sieti su darbo rinkos sezoniškumu.
Daugiau pasiūlymų – kvalifikuotiems darbininkams
Tarp praėjusiais metais Telšiuose įregistruotų bedarbių 18,8 proc. turėjo aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą, 38,7 proc. – profesinę klasifikaciją ir net 42,4 proc. buvo nekvalifikuoti – neturėjo įgiję jokios profesijos.
„Darbo jėgos paklausos struktūroje vyrauja pasiūlymai kvalifikuotiems darbininkams, o nekvalifikuotam darbui registruojama vis mažiau. Profesijos neturėjimas – viena iš priežasčių, kodėl nekvalifikuotiems asmenims įsidarbinti vis sunkiau. Praėjusiais metais daugiausia darbo netekusių asmenų dirbo nekvalifikuotus darbus“, – situaciją komentavo D. Abelkienė.
Pateiktais duomenimis, 2022 metais darbdaviai Telšių rajone registravo 2 836 laisvas darbo vietas. Daugiausia darbo pasiūlymų buvo registruota: statybininkams, parduotuvių pardavėjams, vandentiekininkams ir vamzdynų montuotojams, miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojams, dailidėms ir staliams, virėjams, elektrikams, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojams. Vidutiniškai per mėnesį darbo ieškantys galėjo rinktis iš 300 darbo pasiūlymų.
Pranešama, kad ne vienerius metus Telšių rajone stebimas šių profesijų atstovų trūkumas: įvairių sričių inžinierių (ypač statybos, chemijos inžinierių), statybininkų, stalių, specialiųjų poreikių pedagogų, psichologų, virėjų, tarptautinių reisų vairuotojų, šaltkalvių.
Įdarbinti 147 ukrainiečiai
Praėjusių metų vasario pabaigoje prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, į Lietuvą atvykę karo pabėgėliai šiek tiek pakoregavo nedarbo statistiką. Iš viso per 2022-uosius Telšių skyriuje registravosi 204 Ukrainos gyventojai. Bendradarbiaujant su darbdaviais pavyko įdarbinti 147 arba 72 proc. nuo visų užsiregistravusių. Daugiausia ukrainiečių įsidarbino pakuotojais, pagalbiniais darbininkais, virėjais, valytojais, siuvėjais, darželių auklėtojų padėjėjais, konditeriais, suvirintojais. Yra įsidarbinusių ir mokytojais, bendrosios praktikos slaugytojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, slaugytojo padėjėjais.
„Didelės įtakos ukrainiečių įdarbinimas bendrai skyriaus įdarbinimo statistikai neturėjo. Praėjusiais metais bendradarbiaujant su darbdaviais Telšių skyriaus darbuotojams pavyko įdarbinti 2 378 asmenis, ukrainiečių įdarbinimas sudaro apie 6 procentus“, – informavo Telšių skyriaus vedėja.
sumažėjo, meta lauk ir tiek, štai ir sumažina jų skaičių, jokia naujiena, užt tik tuo ir suinteresuota
niekam nereikalinga įstaiga, konsultantėms tie bedarbiai tik trukdo kavą gerti, bendravimo ir kultūros lygis- nulis, jokios elementarios pagarbos, ir kokį darbą užt padeda surasti? jie juk nekuria darbo vietų, internete ir taip skelbimus galima susirasti…