• Pagrindinis
  • Kontaktai
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Balsavimų archyvas
  • Pranešk naujieną
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video
No Result
View All Result
Telšių žinios - Telšių apskrities laikraštis
No Result
View All Result

„Al­fa 4, em­fo­go, di­re­to no flan­co es­quer­do“

(„Al­fa 4, tie­sio­jo­je, į kai­rį gais­ro flan­gą“ – po­rtu­ga­liš­kai)

Telšių žinių redakcija
7 vasario, 2023
Tvari kultūra Žemaitijoje, Žmonės ir Nuomonės, Pirmas puslapis, Teminiai puslapiai, Pirmas puslapis
2

Arū­nui Klo­vai, bu­vu­siam Tel­šių ae­rok­lu­bo vir­ši­nin­kui, 2001 m. pa­va­sa­rio pra­džio­je ne­ti­kė­tai pa­skam­bi­no drau­gas ir pa­sa­kė, kad kvie­čia pa­dir­bė­ti avia­ci­jos inst­ruk­to­riu­mi sau­lė­to­je Por­tu­ga­li­jo­je! Po mė­ne­sio jis pri­si­sta­tė ša­lia Evo­ros mies­to (50 tūkst. gy­ven­to­jų) ae­rod­ro­mo esan­čio­je pri­va­čio­je sklan­dy­mo mo­kyk­lo­je, ku­ri įsi­kū­ru­si 100 km į ry­tus nuo Por­tu­ga­li­jos sos­ti­nės Li­sa­bo­nos.

Hidrolėktuvas „Fire Boss“.

Po sėk­min­go 3 me­tų dar­bo mo­kyk­los sa­vi­nin­kas ta­po avia­ci­jos ins­pek­to­riu­mi ir ją už­da­rė.

Arū­nui rei­kė­jo spręs­ti di­le­mą: ar čia vėl su­si­ras­ti ki­tą dar­bą, ar tie­siu tai­ky­mu grįž­ti į Lie­tu­vą? Vi­di­nio bal­so ska­ti­na­mas A. Klo­va pra­vė­rė ta­me pa­čia­me ae­rod­ro­me esan­čio gre­ti­mo an­ga­ro du­ris (ten dar­buo­to­jai už­siim­da­vo trą­šų bars­ty­mu virš pa­sė­lių iš lėk­tu­vo) ir pa­siū­lė sa­vo, kaip la­kū­no, pa­slau­gas.

Fir­mos sa­vi­nin­kas at­vy­kė­lį nu­žvel­gė nuo gal­vos iki ko­jų ir nie­ko ne­ža­dė­da­mas kaž­ką nu­my­kė. Stai­ga ša­lia sto­vin­tis skrai­dy­mų di­rek­to­rius paė­mė jį už ran­kos, nu­si­ve­dė į šo­ną ir be užuo­lan­kų už­si­mi­nė, kad ki­tais me­tais jiems rei­kės 4 pi­lo­tų, ku­rie tu­rės su vien­mo­to­riais lėk­tu­vais „Dro­ma­der“ ge­sin­ti gais­rus. Arū­nas tru­pu­tį su­mi­šo, nes jam ne­bu­vo te­kę to da­ry­ti, bet di­rek­to­rius nu­ra­mi­no sa­ky­da­mas, kad tai – ne pro­ble­ma, grei­tai iš­moks, nes kal­ba po­rtu­ga­liš­kai. Dar pri­dū­rė: „O da­bar ga­li va­žiuo­ti na­mo!“ Arū­no že­mai­tiš­kas pro­tas su­fle­ra­vo, kad jei­gu jis iš­va­žiuos, ga­li jo čia ir ne­bep­ri­si­min­ti, to­dėl nu­spren­dė me­tus nu­si­sam­dy­ti me­cha­ni­ku-pa­dė­jė­ju. Vi­si li­ko pa­ten­kin­ti.

Grei­tai pra­bė­go me­tai ir atė­jo bir­že­lis. Ka­dan­gi lėk­tu­vai, su ku­riais tu­rė­jo ge­sin­ti gais­rus, bu­vo nuo­mo­ti iš Len­ki­jos, Arū­nui ten rei­kė­jo įsi­gy­ti ir skrai­dy­mo li­cen­ci­ją. Stai­ga jis ta­po la­bai rei­ka­lin­gas – fir­ma net su­mo­kė­jo už kur­sus Len­ki­jo­je ir 2004 m. va­sa­ros vi­du­ry­je su­tvar­kė vi­sus for­ma­lu­mus!

Arū­nas pa­si­rai­to­jo ran­ko­ves ir pa­si­ruo­šė dirb­ti. Por­tu­ga­li­jo­je nuo bir­že­lio vi­du­rio iki spa­lio mė­ne­sio ne­ly­ja ir vy­rau­ja saus­ra, to­dėl kiek­vie­nais me­tais gais­rų ap­stu. Pats in­ten­sy­viau­sias lai­ko­tar­pis yra rugp­jū­tis ir rug­sė­jis, ta­da dau­giau­siai lieps­no­ja miš­kai.

Dir­ba­ma po­ro­je: prie­ky­je skren­da pa­ty­ręs pi­lo­tas, o nau­jo­kas, steng­da­ma­sis jo ne­pa­mes­ti iš aki­ra­čio, se­ka iš pa­skos. Nau­jo­kas su ant­ru pi­lo­tu skrai­do ne trum­piau kaip tre­jus me­tus ir tu­ri tu­rė­ti ne ma­žes­nį kaip 1 000 val. skrai­dy­mo sta­žą.

Prieš pra­dė­da­mi ge­si­ni­mo dar­bus maž­daug 200–300 m aukš­ty­je ap­žvel­gia gais­ro vie­tą, nu­sta­to vė­jo kryp­tį, nu­spren­džia, nuo ku­rios vie­tos ge­riau­siai pra­dė­ti, ir kt.
Lėk­tu­ve „Dro­ma­der“ tel­pa 2 to­nos van­dens, ja­me įdė­tas ru­siš­ko lėk­tu­vo An-2 („ku­ku­rūz­ni­ko“) va­rik­lis, ku­rio ga­lin­gu­mas sie­kia 1000 AJ. Skren­dant virš gais­ra­vie­tės, sten­gia­ma­si kiek įma­no­ma ne­lįs­ti į dū­mus, nes ne­ži­nai, kas ten tū­no (an­te­na, aukš­tes­nis me­dis ar kt.).

„Di­džiau­sią iš­gąs­tį įva­rė vie­nas at­ve­jis. Vė­jas bu­vo silp­nas, už­skri­dau virš de­gan­čios vie­to­vės ir iš­lie­jau dvi to­nas van­dens. Nes­pė­jau su­rea­guo­ti, kaip ma­ne ap­gau­bė di­de­lis, tirš­tas dū­mų ka­muo­lys, ir stai­ga vis­kas nu­ti­lo – pa­ki­bau ant dir­žų! Pa­si­ro­do, dėl de­guo­nies sty­giaus už­ge­so va­rik­lis, ta­čiau, lai­mei, kai lėk­tu­vas iš­lin­do, pa­ts už­si­ve­dė. Tai tru­ko ko­kią se­kun­dę, bet spė­jo iš­pil­ti šal­tas pra­kai­tas“, – pri­si­mi­nė Arū­nas.

Jis ne tik sėk­min­gai ge­si­no gais­rus, bet ir dir­bo že­mės ūkio la­bui – bars­tė trą­šas. Vie­ną anks­tų ry­tą, kai py­lė į lėk­tu­vą de­ga­lus, pa­ste­bė­jo, kad jo te­le­fo­ne „ka­bo is­pa­niš­ki“ skam­bu­čiai. Su­si­sie­kus paaiš­kė­jo, kad Is­pa­ni­jos avia­ci­jos fir­ma įsi­gi­jo ame­ri­kie­čių ga­my­bos gais­rų ge­si­ni­mo tur­bos­raig­ti­nių lėk­tu­vų ir ieš­ko pi­lo­tų. Ir po trum­pos pau­zės jie pri­si­pa­ži­no, kad skam­bi­na pa­ska­tin­ti jį re­ko­men­da­vu­sių žmo­nių, ku­rie nea­be­jo­jan­tys jo kom­pe­ten­ci­ja ir neuž­mir­šę pri­min­ti, kad jis kal­ba po­rtu­ga­liš­kai.

A. Klo­va tuo­met tru­pu­tį su­mi­šo ir pri­si­pa­ži­no, kad „su tur­bi­na“ dar ne­skrai­dęs (tas pra­keik­tas lie­tu­viš­kas kuk­lu­mas!)… Bet is­pa­nai, pa­na­šiai kaip ir po­rtu­ga­lai, nu­ra­mi­no sa­ky­da­mi, kad iš­mo­kys, ir pa­gal­vo­ti da­vė dvi sa­vai­tes. Ta­da Arū­nas su­vo­kė, kad jau­tį rei­kia grieb­ti už ra­gų, ir pa­sa­kė, kad jau ap­si­spren­dė! Pas­kiau jis sa­kė, kad skam­bu­tis bu­vo lyg gel­bė­ji­mo­si ra­tas, nes įmo­nė, ku­rio­je anks­čiau dir­bo, po pus­me­čio bank­ru­ta­vo.

Buvęs Telšių aeroklubo viršininkas A. Klova prie šturvalo.

Už­te­ko Arū­nui „su tur­bi­na“ pa­si­mo­ky­ti 2–3 sa­vai­tes ir pa­si­ra­šė kont­rak­tą. Prieš pa­de­dant pa­ra­šą, kom­pa­ni­jos la­kū­nai pa­ta­rė, kad dėl ma­žes­nio nei jų at­ly­gio ne­si­leis­ti į kal­bas. Jie gy­nė sa­ve, nes, jei jis su­tik­tų dirb­ti už ma­žes­nę al­gą, ta­da bo­sas bū­tų suin­te­re­suo­tas ieš­ko­ti ki­tų pi­lo­tų, ku­rie su­tik­tų su dar ma­žes­niu at­ly­gi­ni­mu. Ka­dan­gi Arū­nas is­pa­niš­kai kal­bė­jo dar ne­pa­kan­ka­mai, to­dėl gais­rus ge­si­no… Por­tu­ga­li­jo­je!

Hid­ro­lėk­tu­vas, su ku­riuo ge­si­no gais­rus, pa­ga­min­tas Ame­ri­ko­je ir va­di­no­si „Fi­re Boss“ (maž­daug – „Ug­nies tram­dy­to­jas“). Jis – be ra­tų, tu­ri du plū­du­rus, su ku­riais ga­lė­tų nu­si­leis­ti ant van­dens. Skris­da­mas ne di­des­niu 110 km per val. grei­čiu pa­lie­čia van­dens pa­vir­šių, iš­ki­ša vamz­de­lius, ku­rie iki 3 t pri­pil­do van­dens re­zer­vua­rus. Ka­dan­gi jū­ro­je sū­rus van­duo la­biau tan­kes­nis ne­gu gė­las, to­dėl plū­du­rai ma­žiau pa­ny­ra ir leng­viau at­si­plė­šia nuo van­dens pa­vir­šiaus. Va­rik­lis iš­vys­to 1700 AG, „val­go“ kaip ir reak­ty­vi­niai lėk­tu­vai – ži­ba­lą. Krei­se­ri­nis grei­tis sie­kia 180 km per val., mak­si­ma­li de­ga­lų tal­pa 1400 l. Kai lie­ka 400 l, rei­kia grįž­ti į ae­rod­ro­mą ir iš nau­jo pri­si­pil­ti de­ga­lų.

Pap­ras­tai virš gais­ra­vie­tės 50 m aukš­ty­je iš­pi­la­mas maž­daug 120 m il­gio ir 20 m plo­čio van­dens šlei­fas. Že­mė­je, ša­lia ug­nies ži­di­nio, vi­sa­da bu­di gais­ri­nin­kai, ku­rie per ra­di­ją la­kū­nus ko­re­guo­ja, sa­ky­da­mi, pvz.: „Al­fa 4, tie­sio­jo­je, į kai­rį gais­ro flan­gą“, ar­ba de­ši­niau, van­duo nu­kri­to į pe­le­nus ir t. t. Ry­šys tarp lėk­tu­vo ir gais­ri­nin­kų vyks­ta tos ša­lies kal­ba, o tarp lėk­tu­vų ir ae­rod­ro­mo – ang­lų kal­ba. Kiek­vie­nas van­dens iš­me­ti­mas yra ver­ti­na­mas. Jei­gu nu­sta­to, kad pi­lo­tas pik­ty­biš­kai ne­pa­tai­kė, ga­li pa­keis­ti ki­tu.

Pa­sem­to van­dens kie­kį fik­suo­ja elekt­ro­ni­ka, bet pi­lo­tams už­ten­ka vi­zua­laus ste­bė­ji­mo. Jei eže­ras trum­pas ir sun­ku pa­kil­ti, van­duo ne­del­siant iš­pi­la­mas, ta­da „lėk­tu­vas šo­ka į vir­šų kaip ark­lys!“ Bū­na at­ve­jų, kai pi­lo­tai leis­da­mie­si už­mirš­ta iš­leis­ti ra­tu­kus, tuo­met ant tū­pi­mo ta­kų, pa­deng­tų as­fal­tu, lėk­tu­vai čiuo­žia ant plū­du­rų. Ta­čiau di­džiau­sia bė­da, kai pi­lo­tas, tūp­da­mas ant van­dens, neįt­rau­kia ra­tu­kų. Tuo­met lėk­tu­vas be „per­spė­ji­mo“ ap­si­vo­žia ir ka­bi­na, ku­ri yra aukš­čiau­siai, at­si­du­ria gi­liau­sio­je vie­to­je. La­kū­nui, sė­dint gal­va že­myn, ten­ka maž­daug 1,5 min. lauk­ti, kol ji pri­si­pil­do van­de­niu ir slė­gis iš­ly­gi­na su išo­re. Ta­da iš­stu­mia­mos du­rys, at­si­lais­vi­na­ma nuo ver­žian­čių dir­žų ir pi­lo­tas iš­ne­ria į van­dens pa­vir­šių. Bet bai­siau­sias da­ly­kas, kai po van­de­niu api­ma pa­ni­ka, ta­da ir pa­tys iš­tver­min­giau­si neišt­ve­ria ir nu­skęs­ta. Vi­sa­dos skrai­do ant krū­ti­nės „pa­si­da­bi­nę“ su­spaus­to oro ba­lio­nė­liu ir vil­ki ne­skęs­tan­čią lie­me­nę.

Kar­tą ir Arū­nui ne­pa­si­se­kė, o gal, prie­šin­gai, pa­vy­ko!? Nusk­ri­do pa­gal duo­tas koor­di­na­tes į gais­ra­vie­tę, virš ku­rios tie­sė­si dvi ly­giag­re­čios aukš­tos įtam­pos li­ni­jos. Vie­nos lai­dai bu­vo pa­žy­mė­ti bur­bu­lais, o ki­tos – ne. Lo­giš­kai mąs­tant, li­ni­ja, pa­žy­mė­ta su bur­bu­lais, sto­vi aukš­čiau, bet, de­ja, bu­vo at­virkš­čiai. Skris­da­mas ko­kius 4–5 met­rus virš pa­žy­mė­tų lai­dų pra­dė­jo pil­ti ant ug­nies van­de­nį, o kai po ke­lių se­kun­džių pa­sie­kė ant­rą­ją elekt­ros li­ni­ją, ku­ri pa­gal jo skai­čia­vi­mus tu­rė­jo bū­ti že­miau, pa­ju­to, kaip su plū­du­ru už­ka­bi­no vir­šu­ti­nį lai­dą, lėk­tu­vą pri­stab­dė, su­pur­tė ir lai­das nu­trū­ko. Nut­rū­ko tai nu­trū­ko, tuo­met mąs­tė sa­ve ra­min­da­mas A. Klo­va ir nu­si­tai­kė į ne­to­lie­se esan­tį ne­di­de­lį ku­ku­rū­zų lau­ką. Spė­jo per­spė­ti iš pa­skos skren­dan­tį ko­le­gą, bet jis at­sa­kė, kad vis­ką ma­tė, ir tro­są, ku­ris kris­da­mas su­kė­lė žie­žir­bų. Bet va­rik­lis ne­ge­so, vai­rai vei­kė, ri­zi­kuo­da­mas pa­trau­kė į ar­ti­miau­sią ae­rod­ro­mą ir sėk­min­gai nu­tū­pė. Pas­kui pa­skam­bi­no skrai­dy­mo da­lies di­rek­to­riui ir vis­ką pa­pa­sa­ko­jo. Pra­džio­je jis ne­pa­ti­kė­jo, nes va­kar ki­tas ko­le­ga ir­gi nu­trau­kė lai­dus. Pa­ga­liau po ko­kių 10 se­kun­džių pa­svars­tęs pri­si­pa­ži­no ti­kįs ir pa­svei­ki­no įsto­jus į „klu­bą“, bet „kaip ge­rais so­vie­ti­niais lai­kais“ ne­bu­vo jo­kio psi­cho­lo­gi­nio spau­di­mo ar gė­di­ni­mo.

„Jei po įvy­kio il­gai ne­skrai­dai, at­si­ran­da bai­mė, to­dėl, kad taip neat­si­tik­tų, ki­tą die­ną vėl virš siau­čian­čios ug­nies lie­jau van­de­nį, tie­sa, jau su ki­tu lėk­tu­vu“,– už­bai­gė pa­sa­ko­ji­mą Arū­nas ir už­si­rū­kė.

To­je ša­ly­je kai ku­rie žmo­nės, ne­ži­no­da­mi, kad pi­lo­tų at­ly­gi­ni­mas ne­prik­lau­so nuo už­ge­sin­tų gais­rų skai­čiaus, daž­nai lin­kę ma­ny­ti, kad pa­tys ge­sin­to­jai gais­rą „įpu­čia“! Mat kiek­vie­nais me­tais ne tik Por­tu­ga­li­jo­je, bet ir Vi­dur­že­mio jū­ros ba­sei­no šiau­ri­nė­je pu­sė­je (Is­pa­ni­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Grai­ki­jo­je, Ita­li­jo­je ir kt.) dau­giau ar ma­žiau sau­suo­ju me­tų lai­ku už­si­de­ga iš­džiū­vu­si žo­lė, krū­my­nai, de­ga miš­kai, ku­rie su­si­jun­gia į bend­rą gais­rą!

Praei­tą va­sa­rą is­pa­nų įmo­nė lai­mė­jo gais­rų ge­si­ni­mo kon­kur­są Grai­ki­jo­je ir mi­si­ją pa­ti­kė­jo ke­tu­riems la­biau­siai pa­ty­ru­siems pi­lo­tams, tarp ku­rių bu­vo ir Arū­no pa­var­dė! Ro­do sa­los ae­rod­ro­me bu­vo at­ra­mi­nis punk­tas, ap­lin­kui ply­tė­jo vien jū­ros, o ša­lia stūk­so­jo Tur­ki­jos sie­na. Gais­rams ge­sin­ti sem­da­vo van­de­nį iš jū­ros, ku­rio­je daž­nai bū­da­vo aukš­tos ban­gos, bet pri­ty­ru­siems pi­lo­tams tai bu­vo nė mo­tais.

Arū­nui, jau dir­ban­čiam dau­giau nei 20 me­tų, ten ta­po ant­ri na­mai. Nors vi­sam lai­kui pa­si­lik­ti Is­pa­ni­jo­je ar Por­tu­ga­li­jo­je ne­pla­nuo­ja, bet ža­da dirb­ti, kol svei­ka­ta leis! Ten – jis vie­nin­te­lis lie­tu­vis. Be lie­tu­vių kal­bos, dar kal­ba že­mai­tiš­kai, ru­siš­kai, po­rtu­ga­liš­kai, ang­liš­kai, su­pran­ta is­pa­niš­kai ir su­si­kal­ba len­kiš­kai.

„Mes gy­ve­na­me at­si­sky­rė­lių gy­ve­ni­mą, to­dėl ir „ko­vi­das“ mū­sų ne­pa­lie­tė!“ – šyp­te­lė­jo A. Klo­va.

Jur­gis STA­NAI­TIS

Žymės: aviacija, hidrolektuvas, portugalija, gaisrai
Kitas įrašas

Rin­ki­mai į Telšių rajono sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bą: 25 vie­tos –227 kan­di­da­tai

Comments 2

  1. Ciao says:
    2 mėnesiai ago

    Perego mi porte scura della bira

    Atsakyti Report comment
  2. Anonimas says:
    2 mėnesiai ago

    Kaip įdomu! Jei ne toks straipsnis tai nieko nežinotumėm, kad turim tokį lietuvaitį gelbėtoją!

    Atsakyti Report comment

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

Video rekomendacijos:

Taip pat skaitykite:

Pirmas puslapis

Keliaukite nevaržomai: šventiniu Velykų laikotarpiu – net per elektrifikaciją – kursuos visi traukiniai
Komediją „ KAIMYNAI BE RYŠIO”!
R. Bru­žas: „Gy­ven­to­jų no­rai ir lū­kes­čiai vi­sa­da bū­na di­des­ni nei tu­ri­mos lė­šos“
Rung­ty­nia­vo Tel­šių fut­bo­lo ve­te­ra­nai
Justo Tertelio dainos – it spektakliai
Įvardijo, kiek šiemet brangs techninė apžiūra

Žemaičių kultūra

Ire­nos vir­šu­kal­nė: nau­jos kny­gos ir gy­vas že­mai­tiš­kas žo­dis
Pedagogės iš Židikų gimnazijos įsitikinusios: galimybės priklauso nuo mūsų norų
Kūrybinis išbandymas – padirbėti Česlovo Kontrimo stiliumi arba surasti savąjį
Ąžuolai Viekšniuose primins du prezidentus
Danutė Komovienė: „Gera daryti gera“
Filmo kūrėjai gimnazistai tikisi mūsų dėmesio ir palaikymo

Laisvalaikis

Komediją „ KAIMYNAI BE RYŠIO”!
Rung­ty­nia­vo Tel­šių fut­bo­lo ve­te­ra­nai
Justo Tertelio dainos – it spektakliai
„Sapnai ir kaktusai”
Domantas Razauskas: „Šis turas – proga prisiminti žmones. O prisiminti juos geriausia per dainas.“
At­vi­ros Tel­šių ra­jo­no vy­rų krep­ši­nio pir­me­ny­bės bai­gė­si

Sveikata

Kaip pri­si­re­gist­ruo­ti pas gy­dy­to­ją spe­cia­lis­tą?
Reguliari sveikatos profilaktika – kodėl svarbu tikrintis?
Ryšys tarp streso ir odos ligų – supraskite jį
Tel­šių li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos sky­riu­je – daug nau­jie­nų ir atei­ties pla­nų
Kovos su vėžiu dieną  veiklą pradeda POLA pacientų gidai  einantiems onkologinės ligos keliu
Var­to­ja­me per daug vais­tų. Vaistinėse stin­ga an­ti­bio­ti­kų
No Result
View All Result

Laikraštis

Srotas24.lt – Dalys internetu

Zuza.lt – Marketplace

Apklausa

Kaip švenčiate Velykas?

Rezultatai

Loading ... Loading ...
  • Archyvas

Orai

Orai Telšiuose
Orai
Orai Telšiuose 2 savaitėms
  • Naujienos
  • Teminiai puslapiai
  • Teisėsauga
  • Laisvalaikis
  • Archyvas
  • Prenumeratos kaina
  • Reklama
  • Kontaktai

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pirmas Puslapis
  • Aktualijos
    • Žinios iš Savivaldybės
    • Politika
    • Švietimas
    • Socialiniai reikalai
    • Verslas, Finansai
    • Kitos aktualijos
  • Partnerių informacija
  • Teisėsauga
    • Suvestinės
    • Gaisrai
    • Nelaimės
  • Teminiai puslapiai
    • Žemaičių kultūra
    • Raktas į Žemaitiją – kultūra, tradicijos, žmonės
    • Tvari kultūra Žemaitijoje
    • Pilietiškumo žingsniai
  • Laisvalaikis
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
    • Receptai
  • Sveikata
  • Žmonės ir Nuomonės
  • Video

Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt