Patriotiškumas, ryžtas, drąsa – vertybės, vienijančios karius savanorius

Parašė:  2021-02-16

Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) – pirmasis Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalinys, įkurtas 1991 metų pradžioje, liepsnojant laisvės laužams Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos prieigose. Kaip teigia patys kariai savanoriai – nuo pat pirmų dienų juos vienijo drąsa, ryžtas ir siekis išvyti okupantus iš savo krašto. Tai žmonės, kurie nesiekdami sau naudos, galvodami apie kitų gerovę tęsia garbingas valstybingumo tradicijas ir savanoriškai ruošiasi gimtojo krašto gynybai.
Telšiuose veikiančios karių savanorių kuopos valdymo grupė džiaugiasi, kad jų pastangos profesionaliai ruoštis ginti savo šalį buvo įvertintos – praėjusiais metais Telšių kuopa pripažinta geriausia tarp 62 karių savanorių kuopų visoje Lietuvoje.
Minint valstybinę šventę, Vasario 16-ąją, svečiuojamės Telšių karių savanorių kuopoje.
Monika GIRDVAINĖ
Kuopos susikūrimo istorija
Telšių karių savanorių kuopa buvo įkurta 1991 metų gegužės 18 dieną. Pirmasis jos vadas buvo atsargos kapitonas Petras Milkintas. Iš pradžių Telšių kuopa priklausė Šiaulių rinktinei, vėliau, įsikūrus Žemaičių 10-ajai rinktinei, buvo pavaldi jai. Vėliau kuopa priklausė Klaipėdos rinktinei, o atsikūrus Šiaulių rinktinei tapo jos dalimi. 2008 metais susikūrus Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-ajai rinktinei Telšių kariai savanoriai gavo 604-osios pėstininkų kuopos vardą.


„Nors pavaldumas, priskyrimas ir keitėsi, tačiau Telšių kuopos patriotiška dvasia niekur nedingo. Daug kas Telšių kuopoje įžvelgia žemaitišką mentalitetą, kariai savanoriai turi savitą charakterį ir tuo išsiskiria iš kitų. Jei reikia, jie susikaupia, nerodydami streso, nepanikuodami, tiesiog ima ir padaro, kas būtina, o kai yra tam tinkamas metas, leidžia sau atsipalaiduoti. Turbūt ne veltui žemaičiai ir istoriškai žiūrint visada buvo stiprūs – ant žemaičio „skūros“ daug kas pasimokė“, – taip Telšių kuopą šypsodamasis pristatė kuopininkas Andrius Žemaitis.
Kuopą sudaro 100 savanorių ir trys profesinės karo tarnybos kariai – tai kuopos vadas, kapitonas Tomas Bagvilas, kuopininkas, štabo seržantas Andrius Žemaitis ir intendantas, vyriausiasis seržantas Mindaugas Sušinskas.
T. Bagvilas kuopai vadovauja nuo 2018-ųjų rugpjūčio, o karo tarnyboje dirba daugiau kaip 20 metų.
Pripažinti geriausiais
KASP turi tradiciją kasmet reitinguoti visas kuopas, kurių Lietuvoje yra 62.
2020 metų geriausia kuopa visoje šalyje tapo Telšių kuopa. Sausio 17-ąją, minint Krašto apsaugos savanorių pajėgų 30-ąsias įkūrimo metines, ji buvo tradiciškai apdovanota. Jos atstovams – 604-osios kuopos valdymo grupei – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įteikė pereinamąjį apdovanojimą: atkurtą istorinį XIV amžiaus kalaviją ir specialų pirmosios vietos laimėjimą pažymintį ženklą.
„Mūsų kuopa yra kaip viena šeima, kaip vienas kumštis. Žemaitijoje tas patriotiškumas išlikęs labai giliai širdyse ir dvasiose. Kiekvienos kuopos garbės reikalas yra tobulėti. Mes irgi to siekėme, ir šis įvertinimas nėra vienerių metų tikslas. Tai penkerių metų darbas, nes mes jau penketą metų iš eilės tarp dešimties rinktinės kuopų esame geriausi“, – kalbėjo kpt. T. Bagvilas.

Jam pritardamas kuopos vado padėjėjas, vyresnysis leitenantas Julius Svirušis pridūrė, kad aukštų rezultatų pasiekta dėl palankios atmosferos kuopoje.
„Kuo geresnė atmosfera kuopoje, tuo daugiau pritraukiama žmonių. Pas mus gera atmosfera, kuopa nuolat atnaujinama, vis ateina naujų karių savanorių, iš lūpų į lūpas išgirdusių apie gerą patirtį.
Žemaičio charakteris ir tas faktas, kad visi mano, jog mes užsispyrę, dar labiau motyvuoja ir skatina siekti tikslų“, – sakė J. Svirušis.
Renkant geriausią kuopą telšiškių pasiekti rezultatai buvo vertinami remiantis kovinio rengimo, lankomumo, bendradarbiavimo su visuomene, kariuomenės vertybių puoselėjimo, kolektyvinės dvasios savitumo ir kitais kriterijais.
Priėmimo tvarka
Karys savanoris – tai paprastą civilinį gyvenimą gyvenantis žmogus, nuolatos pasirengęs stoti ginti savo krašto. Į savanorių karo tarnybą priimami asmenys nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Priėmimą organizuoja Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
„Prieš pradėdami tarnauti, kariai savanoriai pereina atitikties medicinos reikalavimams kontrolę. Vėliau laukia trijų savaičių baziniai kario savanorio įgūdžių kursai. Juose suteikiami pirmieji individualaus kario įgūdžiai: supažindinama su rikiuote, ginklais, bendra tarnavimo tvarka, laipsniais ir kitais su kariuomene susijusiais dalykais. Tik baigęs tuos kursus asmuo tampa pilnaverčiu kariu savanoriu. Kursus asmuo turi išklausyti per šešis mėnesius nuo užsiregistravimo“, – pasakojo kuopos vadas.
Savanorių karo tarnyba dažniausiai atliekama savaitgaliais. Jų metu kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus. Atlikus nustatytus įsipareigojimus, gaunami privalumai.
Už tarnybos dienas kariui savanoriui mokamas atlyginimas. Be to, tarnybos metu suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos.
Pasiekę aukščiausią parengties lygį kariai savanoriai gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba dalyvauti tarptautinėse operacijose.

Kariams savanoriams, pajėgose ištarnavusiems ne mažiau kaip ketverius metus ir įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, tarnyba yra prilyginama nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai.
„Jeigu aš sulaukiu aštuoniolikmečio klausimo, ką daryti baigus mokyklą, tai patariu atsižvelgti į savo norus. Jeigu jaunuolis nori toliau mokytis, studijuoti, siūlau jam eiti tarnauti į savanoriškąją karo tarnybą ir kartu mokytis. Jeigu nebūna sugalvojęs, ką nori veikti, visada siūlau atlikti privalomąją karo tarnybą. Per tuos devynis mėnesius daug kas susidėlioja“, – kalbėjo št. srž. A. Žemaitis.
Kuopa – kaip šeima
Kpt. T. Bagvilas informavo, kad Telšių kuopa šiuo metu yra užpildyta maksimaliai. Turima 100 savanorių, tarp kurių – 19 merginų. Šiuo metu yra šeši eilėje laukiantys tarnauti norintys asmenys.
„Nerūšiuojame žmonių, priimame visus, o paskui žiūrime, randame bendrą kalbą ar ne. Kariuomenėje nėra sąvokos „mergina“ ar „vaikinas“, čia kiekvienas yra karys, tad visiems be išimčių skiriamos tos pačios užduotys. <…> Kuopoje kuriame tokią atmosferą, kad esame kaip šeima. Atėjus jaunam savanoriui, vyresniesiems yra užduotis jam padėti prisitaikyti, įsitraukti į bendruomenę, kad būtų kuo mažesnis šokas pradėjus naują veiklą. Šeimos principu stipriai auginame bendruomenę“, – teigė pašnekovai.
Telšių kuopoje tarnaujančių civilių amžius ir išsilavinimas įvairus. Jauniausiam savanoriui yra 18 metų, vyriausiam – 48. Kuopos savanorių amžiaus vidurkis – 25–28 metai.
Kuopoje yra keturi kariai, kurie tarnauja jau daugiau kaip 20 metų. Dar daugiau tarnaujančių apie 15 metų.
Šiemet 23 metus kuopoje tarnaujančiam vyr. srž. Dainiui Butikiui įteiktas Garbės savanorio ženklas. Pernai šiuo ženklu apdovanotas nuo 1994-ųjų kuopoje tarnaujantis gr. Gediminas Vilniškaitis.
Kariais savanoriais tampa įvairių specialybių atstovai. Telšiškių savanorių specialybių spektras labai platus: nuo moksleivių, studentų, paprastų darbininkų iki medicinos darbuotojais dirbančių, vadovų pareigas einančių asmenų.
„Nuolat vyksta kaita. Vieni kariai išeina į profesionaliąją tarnybą, kiti stoja į Karo akademiją, kiti išeina tiesiog pabandę šios veiklos ir supratę, kad tai ne jiems. Per metus išleidžiame ir priimame apie 20 naujų karių“, – dėstė kuopininkas.

Ateina vedami patriotiškumo
Kuopos vadovai teigia, kad į karių savanorių gretas civiliai ateina vedami patriotiškumo, noro išbandyti save, pamatyti kariuomenės gyvenimą iš arti ir, žinoma, turėti bazinių žinių, kaip elgtis karo metu. Būna ir tokių, kurie atlikę privalomąją karo tarnybą ateina sakydami, kad jiems kariuomenėje patiko ir nori tęsti veiklą.
Dažnai tapti kariu savanoriu civiliai ryžtasi iš tarnaujančių artimųjų, pažįstamų, draugų išgirdę gerų rekomendacijų – informacija sklinda iš lūpų į lūpas.
„Manome, kad žmonės pas mus ateina iš patriotiškų paskatų – tai jų stiprybė. Aišku, daug kas priklauso ir nuo vertybių, įskiepytų šeimoje: jei tarnavo tėvas, tarnaus ir vaikai.
Prisižiūrėję filmų kiti galvoja, kad atėję į kariuomenę iš karto eis šaudyti. Bet taip tikrai nėra – norint paimti ginklą reikia žinoti daug techninių dalykų apie jo valdymą. Tai nėra lazda. Karius savanorius ruošiame gynybai, o ne žudymui. Mes ruošiamės, planuojame ir dirbame, kad esant reikalui galėtume apginti savo šalį, savo žemę, miestą, šeimą“, – apie karius vienijančias vertybes kalbėjo vyrai.
Kuopininkas pridūrė, kad, istoriškai žvelgiant, per karinius nesutarimus daugiausia nukenčia civiliai. Tad pagrindinis profesinės karo tarnybos karių tikslas yra suteikti civiliams kuo daugiau žinių, kad karo atveju jie nesutriktų, žinotų, kaip elgtis, ir galėtų išgyventi.
„1991 metų įvykiai parodė, koks svarbus kiekvienas žmogus kovoje. Mūsų šalies laisvę iškovojo civiliai žmonės. Tada žuvo tie, dėl kurių mes esame laisvi ir gyvename. Pagarba jiems. Todėl patriotiškumo ugdymas valstybės mastu yra labai svarbus“, – įsitikinęs št. srž. A. Žemaitis.
Per 30 metų – akivaizdūs pokyčiai
Šiandien Krašto apsaugos savanorių pajėgos – neatskiriama moderniai organizuojamos Lietuvos kariuomenės dalis. Civiliai, tapę kariais savanoriais, teritorinei krašto gynybai ruošiami jau 30 metų. Telšių kuopos vado teigimu, per tuos metus įvyko kardinalių pokyčių tiek kalbant apie infrastruktūrą, profesinės karo tarnybos karių darbo sąlygas, tiek ir apie karių savanorių aprūpinimą tarnybai bei teikiamas garantijas.
„Pradžioje tarnybos būdavo taip: kas kepurės negavęs, kam batai ar uniforma per dideli, o dabar vos tik atėjęs ir pasirašęs sutartį savanoris yra išmatuojamas, jam užsakoma apranga. Kariai savanoriai aprūpinami visapusiškai kaip ir profesionalios kariuomenės kariai. Turima ginkluotė irgi tokia pat kaip reguliariojoje kariuomenėje“, – pasakojo kuopininkas.

Kuopos vadas pridūrė, kad seniau kariai savanoriai nevykdavo į pratybas užsienyje, o dabar tai – tarnybos dalis. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį trys Telšių kuopos savanoriai grįžo iš misijos Malyje. Šiemet buvo planuotos tarptautinės pratybos Vokietijoje, bet dėl pandemijos šiuos planus, kaip ir daugelį kitų organizuojant pratybas, teko pakeisti.
„Kai tik pradėjo kurtis savanorių pajėgos, į būrelius žmonės rinkosi iš patriotiškų paskatų. Vėliau savanoriai augo ir profesionalėjo, tad šiuo metu mes esame kariuomenės sausumos pajėgų dalis ir karys savanoris yra lygiavertis profesionaliam kariui. Niekam dėl to abejonių nekyla.
Pavyzdžiui, pernai KASP organizuotose geriausio sausumos pajėgų skyriaus varžybose pirmas tris vietas pelnė karių savanorių komandos, tarp kurių buvo ir Telšių kuopa, o ne kariai profesionalai ar tarnaujantys privalomojoje karo tarnyboje. Tokie pasiekimai parodo mūsų karių profesionalumą. Pastebėtina, kad kariai savanoriai netgi turi didesnę motyvaciją, nes jie tarnauti ateina savo noru“, – teigė št. srž. A. Žemaitis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


*

  1. Julius parašė:

    Karinis laipsnis vyresnysis leitenantas…

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Vartotojas sutinka, kad Svetainė neribotą laiką saugotų jo IP adresą ir pareikalavus atskleistų jį įgaliotoms institucijoms. Tzinios.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Griežtai draudžiama tzinios.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
Taip pat skaitykite:
- Peržiūrėti visą naujienų archyvą -

Apklausa

Ar džiugina žiema?

Loading ... Loading ...
Archyvas
Visos teisės saugomos © 2021 tzinios.lt