Norint mieste gyventi patogiau ir kokybiškiau, neužtenka vien tik renovuoti senus daugiabučius ar viešosios paskirties pastatus. Gerų rezultatų savivaldybėms pavyks pasiekti tik imantis kvartalinės renovacijos, kuri padės sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, užtikrins žmonių gyvenimo kokybę bei prisidės prie mažesnės aplinkos taršos. Kas yra kvartalinė renovacija ir kodėl ji svarbi gyventojams bei savivaldybėms, komentuoja ekspertas.
Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto politikos grupės atstovas, energetikos ir termoinžinerijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautas pasakoja, kad dauguma resursų iki šiol Lietuvoje buvo nukreipti neefektyviai – į pavienių daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimą. Dabar galima matyti, kad toks kelias neišsprendžia esminių miesto problemų, taigi tam, kad resursai būtų panaudoti kryptingai, valstybės institucijos siekia telkti daugiau išteklių į kvartalinę renovaciją.
„Miestas yra vientisas mechanizmas. Namas be inžinerinių tinklų funkcionuoti negali. Jei akivaizdžiai matome, kad mūsų pastatai apšepę, apgriuvę, sudėvėti ir jiems būtinas kapitalinis remontas (renovacija), tai ir inžinieriniai tinklai, aptarnaujantys šį namą, taip pat jau yra susidėvėję, juos irgi būtinai reikia atnaujinti. Pastatas ir miesto inžineriniai tinklai turi atitikti vienas kitą, kaip du dviračio ratai, nes jei dviračiui vieną ratą atnaujinsim, sumontuosim naują padangą, sutepsim guolius, o kitas ratas liks su kiaura padanga ir išlupinėtais stipinais, tokiu dviračiu toli nenuvažiuosim“, – teigia R. Gatautis.
Atnaujinus pastatus, kitas etapas – inžineriniai tinklai
Kvartalinės renovacijos procesas turėtų būti sistemiškas. Jį pradėti reikėtų nuo pastatų atnaujinimo – daugiabučių, mokyklų, poliklinikų ir kitų privačios ar viešos paskirties pastatų. Vėliau seka kvartalo požeminių inžinerinių tinklų modernizavimas ir tik atnaujinus juos galima būtų imtis kvartalo aplinkos –apšvietimo, takų, automobilio stovėjimo vietų, želdinių ir suolelių, vaikų žaidimo aikštelių.
„Geriausias pavyzdys – centralizuotas pastatų aprūpinimas šiluma. Ne paslaptis, kad seni, sovietų okupacijos metais statyti pastatai, yra energetiškai neefektyvūs. Tvarkingai atnaujinus ir apšiltinus daugiabutį, jo šilumos suvartojimas sumažėja maždaug perpus. Štai todėl būtina keisti namo šildymo sistemą nauja, kuri atitiktų naują pastato šildymo poreikį“, – sako Statybos ir būsto politikos grupės atstovas.
Nemenkas iššūkis
Norint kokybiškai ir tvariai atlikti kvartalinę renovaciją, reikėtų atskirai įvertinti kiekvieno kvartalo inžinerines ir ekonomines aplinkybes ir galimybes. Suderinti visų inžinierinių tinklų atnaujinimo bei plėtros planus ir techninius sprendimus – nemenkas iššūkis, tačiau siekiant tvarių, ilgalaikių sprendimų, tai yra vienintelis kelias.
Pašnekovas pažymi, kad siekiant įgyvendinti geriausią rezultatą, svarbu sutvarkyti miesto vandens tiekimo, buitinių ir lietaus nuotekų sistemas bei elektros tiekimo sistemas, kurios yra susidėvėjusios. Skirtingai nuo šilumos tiekimo ir vartojimo, elektros energijos poreikis pastatuose tik auga.
Kvartalinei renovacijai reikia tinkamai pasiruošti
R.Gatautis teigia, kad techniškai ir ekonomiškai racionaliausia yra atnaujinti visas miesto sistemas remiantis kvartalinės renovacijos principais. Vis dėlto tokiems žingsniams reikia tinkamai pasiruošti – tiek gyventojams, tiek savivaldybėms.
„Miestų atnaujinimas kvartalais – didžiulis iššūkis savivaldai. Tai pareikalaus daug laiko, lėšų, organizacinių pastangų, daugelio institucijų specialistų atsidavimo, gyventojų kantrybės ir geranoriškumo. Siekiant išmokti, ir sumažinti klaidų skaičių, daromi pilotiniai projektai. Kai kurie Lietuvos miestai jau turi patirties vykdant pirmuosius miestų atnaujinimo kvartalais pavyzdžius, iš kurių ateityje visi galėsime pasimokyti“, – teigia R. Gatautis.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė
Loading ...
