Kasmet tūkstančiai Lietuvos gyventojų praranda milijonus eurų dėl sukčių. Vieni patiki tariamais banko ar „Sodros“ darbuotojais, kiti spaudžia fiktyvias siuntų nuorodas, o treti – net nesuprasdami atskleidžia slaptažodžius. Dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau internetinių apgavysčių spąstai kasdien tyko kiekvieno iš mūsų, net ir vaikų.
Kaip atpažinti, kad skambina Sodros, mokesčių inspekcijos ar banko darbuotojai, o ne sukčiai? Ar siunta iš tiesų atkeliavo jums, ar tik tai tik būdas išvilioti asmeninius duomenis? Kaip padėti vaikui, kuris jau patyrė seksualinį priekabiavimą, bet net bijo prisipažinti? Kaip elgtis tokiose situacijose, atpažinti „fišingą“ (anglų.k. – phishing)?
Interneto grėsmės tampa realistiškesnės
Kas tas „fišingas“? Tai sukčiavimas interneto erdvėje, kai sukčiai siekia kuo plačiau užmesti kabliukus ir pagauti laimikį sms žinutėmis ar laiškais, išvilioti pinigus bei asmeninius duomenis. Tai, kad žmonės pasimauna ant tokių kabliukų, kaltas ne tik patiklumas, bet ir žinių, kaip atpažinti sukčius, trūkumas.
Sukčiai situacijas pritaiko pagal aktualijas. Pavyzdžiui, teiraujasi dėl pensijos kaupimo, apsimeta Sodros, Mokesčių inspekcijos, banko, policijos darbuotojais.
Sukčiai šiandien pasitelkia vis modernesnius metodus, įskaitant pokalbių robotus ir dirbtinį intelektą. Apgavystės tampa kokybiškesnės ir realistiškesnės.
Todėl žmonės turi būti budrūs, neatiduoti prisijungimo kodų, slaptažodžių ar asmeninių duomenų – jokia institucija jų niekada neprašys. Kodų, prisijungimų, slaptažodžių nesaugoti piniginėje, prie banko kortelių. Asmeniniai duomenys gali būti panaudoti ir skubioms paskoloms, greitiesiems kreditams paimti.
Ekspertai pastebi, kad finansinio raštingumo trūksta daugeliui vyresnių žmonių. Jie patikliai padiktuoja savo banko prisijungimus ir taip užvaldoma jų elektroninė bankininkystė ir įsilaužiama į banko sąskaitą.
Turbūt nėra žmogaus, kurio nebūtų palietęs telefoninis sukčius. Blokuokime jų telefonų numerius ir nesileiskime į kalbas.
Slaptažodžių kūrimas galėtų būti kaip atminties lavinimas, kuo ilgesnis – tuo saugesnis. Rekomenduojama naudoti specialius simbolius, skaičius, mažąsias ir didžiąsias raides, mėginti užkoduoti slaptažodžius taip, kad tik jis pats ir suprastų.
Daugėja apgavysčių ir iš netikrų elektroninių parduotuvių. Kaip atskirti netikras elektronines parduotuves?
Viskas atrodo labai pigu ir reikalinga ir tiksi laikrodukas, kad kainos galioja tik tam tikrą laiką. Naršant svetainėje būtina pažiūrėti, ar ji saugi, ar nėra viršuje šauktuko, ieškoti google atsiliepimų, kontaktų.
Būtina kalbėtis su paaugliais nepatogiomis temomis
Ekspertai pateikia šokiruojančią statistiką – vos 5 metų vaikas apie save internete turi jau apie 1 500 vaizdų. Jie gali patekti į nusikaltėlių rankas.
Rekomenduojama išvalyti savo skaitmeninį kiemą. Būtina pakeisti nustatymus, kad nuotraukas matytų tik draugai, sumažinti jų ratą, kuo daugiau nuotraukų ir video ištrinti, kad jie netaptų nusikaltėlių grobiu.
Pasaulyje nukenčia virš 300 milijonų vaikų socialinėje erdvėje.
Tėvai ir mokytojai raginami edukuotis patys, kalbėtis su vaikais, paaugliais nepatogiomis temomis, juos išklausyti, ugdyti kritinį jų mąstymą, kad galėtų atpažinti ir apsisaugoti nuo seksualinių priekabiautojų bei viliotojų.
Nusikaltėliai susikuria netikrą profilį, pelno vaiko draugystę, pasitikėjimą per žaidimus. Tuomet nieko blogo neįtariančiam jaunuoliui pasiūlo nusirengti megztinį, o vėliau paprašo parodyti intymią vietą. Kai tik išviliojama pirmoji nuogo kūno nuotrauka, prasideda šantažas.
Svarbu išaiškinti vaikams, kad pakliuvę į sukčių pinkles, jie niekuo nenusikalto, bet tapo nusikaltimo aukomis. Jie neturi bijoti ir drąsiai kreiptųsi pagalbos į tėvus, mokytojus, kitus patikimus suaugusiuosius, išsaugotų įkalčius, kad būtų galima kreiptis į policiją ir identifikuoti nusikaltėlį.
Šiuolaikiniame pasaulyje būtina kalbėtis su paaugliais šeimoje ir mokykloje apie seksualinį priekabiavimą, nuogybių siuntimą bei elektronines patyčias, nes tylėjimas – lygu problemos ignoravimui ir palikimui jaunuoliams vieniems kovoti su šiais pavojais.
Parengta pagal Telšių apskr. VPK inf.
