Pa­sė­lių drau­di­mas – pa­ti­ki­ma ga­ran­ti­ja ūki­nin­kams

Ka­ras Uk­rai­no­je ga­li tap­ti ir pa­sau­li­nės hu­ma­ni­ta­ri­nės kri­zės prie­žas­ti­mi: Uk­rai­na ir Ru­si­ja eks­por­tuo­da­vo di­de­lę da­lį šio­se vals­ty­bė­se užau­gi­na­mų grū­dų, ta­čiau da­bar vie­nos ša­lies pa­sė­lius nio­ko­ja tan­kai, o ki­tos – san­kci­jos. Ma­ža to, trą­šų kai­nos mu­ša vis nau­jus re­kor­dus, o de­ga­lų kai­nas pro­gno­zuo­ti su­dė­tin­ga. Eks­per­tai vie­nin­gi: vi­sų ki­tų pa­sau­lio vals­ty­bių ūki­nin­kams teks pa­si­temp­ti ir pri­siim­ti di­des­nę ri­zi­ką sie­kiant ap­sau­go­ti pa­sau­lį nuo ne­pri­tek­liaus.
Di­de­lės są­nau­dos ir at­sa­ko­my­bė
Trą­šų kai­nos dar iki sė­jos pra­džios smar­kiai išau­go: kar­ba­mi­das pa­bran­go iki 1 400 eu­rų už to­ną, kai per­nai pa­na­šiu me­tu jis kai­na­vo net 4 kar­tus pi­giau, o jau tuo­met trą­šos bu­vo kur kas bran­ges­nės ly­gi­nant su 2020 me­tų kai­nų ly­giu. Ir tai nė­ra uni­ka­li Lie­tu­vos ar re­gio­ni­nė pro­ble­ma dėl Bal­ta­ru­si­jos izo­lia­ci­jos: trą­šos brangs­ta vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ste­bi­mas ir de­ga­lų kai­nų di­dė­ji­mas nuo ka­ro Uk­rai­no­je pra­džios.
Pa­di­dė­ju­sios są­nau­dų kai­nos ir su­ma­žė­jęs grū­dų tie­ki­mas iš Ru­si­jos bei Uk­rai­nos – vals­ty­bių, pa­ten­kan­čių į di­džiau­sių pa­sau­ly­je grū­di­nių kul­tū­rų eks­por­tuo­to­jų pen­ke­tu­ką – be jo­kios abe­jo­nės, lems ir di­de­les grū­dų su­pir­ki­mo kai­nas, ir mais­to trū­ku­mą. Tad gre­ta išau­gu­sių są­nau­dų ūki­nin­kams teks ir di­des­nė at­sa­ko­my­bė iš­mai­tin­ti pa­sau­lį.
Ki­ta ver­tus, eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, jog dėl są­nau­dų au­gi­mo ūki­nin­kai šį pa­va­sa­rį rink­sis sė­ti to­kius au­ga­lus, ku­riems rei­kia ma­žiau trą­šų ir ku­rių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­jos yra pi­ges­nės. To­dėl ti­kė­ti­na, kad ma­žės ir pa­sė­lių įvai­ro­vė.
„Vie­na ver­tus, geo­po­li­ti­nė si­tua­ci­ja yra prie­žas­tis, dėl ku­rios ūki­nin­kai bus pri­vers­ti di­des­nius plo­tus skir­ti pa­grin­di­nėms mais­ti­nėms kul­tū­roms. Su­ma­žė­ju­si pa­sė­lių di­ver­si­fi­ka­ci­ja di­di­na ne­tek­čių ri­zi­ką. Ki­ta ver­tus, pro­gno­zuo­ja­mos re­kor­diš­kai di­de­lės ūki­nės veik­los są­nau­dos išau­gins ri­zi­kos kai­ną“, – sa­ko drau­di­mo bend­ro­vės BTA pa­sė­lių drau­di­mo ri­zi­kos ver­tin­to­jas Dei­vi­das Juo­dis.
Vals­ty­bės pa­gal­ba pa­sė­lių drau­di­mui
Pa­sė­lių drau­di­mas – jau dau­ge­lį me­tų Lie­tu­vos ūki­nin­kams siū­lo­ma prie­mo­nė ap­si­sau­go­ti nuo įvai­rių ap­lin­kos veiks­nių, dėl ku­rių reikš­min­gai nu­ken­čia jų der­lius. Siek­da­ma pa­ska­tin­ti ūki­nės veik­los ak­ty­vu­mą ir už­tik­rin­tu­mą dėl atei­ties, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja jau ne vie­ne­rius me­tus siū­lo pa­gal­bą be­si­drau­džian­tiems sa­vo pa­sė­lius: ji kom­pen­suo­ja iki 50 pro­c. pa­sė­lių drau­di­mo įmo­kos pa­va­sa­rį sė­ja­moms kul­tū­roms. Pa­pil­do­mai, Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis kom­pen­suo­ja­ma 70 pro­c. drau­di­mo įmo­kos už žie­mi­nius pa­sė­lius.
Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ja taip pat pa­skel­bė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mą, jog sie­kiant pa­di­din­ti pa­sė­lių plo­tus šiais me­tais išim­ties tvar­ka ūki­nin­kai ga­lės au­gin­ti der­lių pū­dy­me, ne­pra­ras­da­mi ža­li­ni­mo iš­mo­kų. Toks žings­nis tu­rė­tų pa­dė­ti ge­riau iš­nau­do­ti pa­pil­do­mą že­mės ūkio ga­my­bos po­ten­cia­lą.
„Tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai, kri­tu­liai, ekst­re­ma­lūs oro ir kli­ma­to reiš­ki­niai kas­met dau­giau ar ma­žiau pa­ken­kia der­liui ir ge­ro­kai su­ma­ži­na pro­gno­zuo­ja­mą eko­no­mi­nę nau­dą ūki­nin­kams. Šie­met ūki­nin­kai ska­ti­na­mi ap­sė­ti kuo di­des­nius plo­tus, o dėl išau­gu­sių są­nau­dų į der­liaus au­gi­ni­mą bus in­ves­tuo­ja­mos ge­ro­kai di­des­nės su­mos nei bet ku­riais anks­tes­niais me­tais, tad jiems itin svar­bu už­si­tik­rin­ti, kad me­tai ne­bū­tų nuo­sto­lin­gi“, – aiš­ki­na D. Juo­dis.
Įmo­nė siū­lo kvie­čius, rap­sus, ru­gius, mie­žius, kviet­ru­gius, avi­žas, ankš­ti­nius au­ga­lus, gri­kius, ku­ku­rū­zus draus­ti nuo to­kių ža­lą ke­lian­čių veiks­nių kaip kru­ša, liū­tis, aud­ra, žai­ba­vi­mas, ug­nis ar der­liaus va­gys­tė.
Be­sid­rau­džian­čių dau­gė­ja, iš­mo­kos au­ga
Kli­ma­to kai­tos ke­lia­mi iš­šū­kiai jau ne vie­ne­rius me­tus kre­čia iš­dai­gas ūki­nin­kams be­snie­gė­mis žie­mo­mis, il­ga­lai­kė­mis kait­ro­mis ir saus­ro­mis. Lau­kus vis daž­niau nio­ko­ja ir liū­tys, ir vėt­ros. Ūki­nin­kai, pui­kiai su­pras­da­mi, kad dėl me­teo­ro­lo­gi­nių są­ly­gų vi­sas jų dar­bas ga­li nuei­ti šu­niui ant uo­de­gos, sa­vo vers­lui ap­sau­go­ti grę­žia­si į drau­di­kus.
„Au­ga­li­nin­kys­tė yra lai­ko­ma vie­na ri­zi­kin­giau­sių ūki­nės veik­los ša­kų. Praė­ju­siais me­tais vien per pa­va­sa­rio sė­ją su­da­rė­me apie 20 pro­c. dau­giau pa­sė­lių drau­di­mo su­tar­čių nei per vi­sus anks­tes­nius me­tus. O ūki­nin­kams skir­tos drau­di­mo iš­mo­kos anks­tes­niais me­tais iš­mo­kė­tą su­mą vir­ši­jo be­veik pen­kis kar­tus. Au­gan­čią iš­mo­kų su­mą le­mia ne tik di­dė­jan­tys drau­džia­mų pa­sė­lių plo­tai, bet ir gau­siai pa­ti­ria­mos ža­los“, – kal­ba pa­sė­lių drau­di­mo ri­zi­kos eks­per­tas.
Drau­di­mo eks­per­to tvir­ti­ni­mu, jau da­bar ga­li­ma už­tik­rin­tai teig­ti, kad ir šie­met pa­sė­lių drau­di­mo su­tar­čių bus su­da­ro­ma kur kas dau­giau nei anks­tes­niais me­tais, nes, ke­lis kar­tus išau­gus par­da­vi­mo pa­ja­moms, tiek pat išau­ga ir ri­zi­ka pra­ras­ti bū­si­mą der­lių bei in­ves­ti­ci­jas į jį. Po­rei­kį draus­tis di­di­na ir pa­ja­mų iš hek­ta­ro au­gi­mo ten­den­ci­ja: šian­dien vi­du­ti­nis der­lius su­tei­kia ga­li­my­bę gau­ti tiek pa­ja­mų, kiek prieš ke­le­tą me­tų bu­vo ga­li­ma už­dirb­ti sėk­min­gai vyk­dant in­ten­sy­vų ūki­nin­ka­vi­mą.