Pareigūnai dirba už save ir vaiko teisių specialistus

Telšių vaiko teisių sergėtojams užvėrus kabinetų duris, darbo dienomis po 17 val. ir savaitgaliais, policijos pareigūnams tenka sukti galvą, ką daryti su mažamečiais vaikais, kartais net kelių mėnesių kūdikiais, kurie atsiduria smurto artimoje aplinkoje įkaitais. Vaiko teisių specialistai teisinasi, jog dirba pasyviai, tai yra atsiliepia telefonu. Tiesa, už tai juos Telšių rajono savivaldybės administracija pamalonino papildomu darbo užmokesčiu, tačiau iš šeimų paimamiems vaikams nuo to nė kiek geriau.
Apie tai, kad policininkai tampa auklėmis, kalbamės su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) viršininku Remigijumi Rudminu, jo pavaduotoju Robertu Jagminu ir Reagavimo skyriaus viršininke Aurelija Kontrimiene.
Giedra AKAVICKIENĖ
Liūdnų istorijų netrūksta
Kaip tvirtino Telšių apskr. VPK viršininkas R. Rudminas, policija rūpinasi, kad būtų kokybiška paslauga jaunajai kartai, kuri kenčia nuo smurto artimoje aplinkoje, kada tėvai tarpusavyje nesutaria. Dažniausios konfliktų priežastys – alkoholis arba socialinių įgūdžių neturėjimas.
Pasak R. Rudmino, svarbiausia, kad tokiais atvejais vaikai sulauktų kokybiškos paslaugos. Visų pirma, kad būtų užtikrinta jų saugi aplinka, kada reikia spręsti susidariusią situaciją, tai yra pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Kai policijos pareigūnai atvyksta į šeimas, kuriose yra mažų vaikų, tramdyti smurtautojo, kai kuriais atvejais nukentėjusieji adekvačiai nesupranta situacijos, nes abi konflikto pusės – neblaivios, tuomet reikia vaikus paimti iš šeimos, nes su girta mama neįmanoma palikti, o smurtaujantį tėvą ar patėvį reikia išvežti.
Tada iškyla problema, kas turi pasirūpinti tais vaikais. Kaip minėjo R. Rudminas, pastaruoju metu paprastomis dienomis po 17 val. ir savaitgaliais vaiko teisių apsaugos specialistams bent jau pavyksta prisiskambinti.
Tačiau netrūksta šių metų liūdnų pavyzdžių. Naktį į psichiatrinę ligoninę reikėjo atvežti sunkios būklės nepilnametį ligonį, paimtą iš namų. Policijos pareigūnai nuvežė jį į Šiaulių ligoninę, kur buvo pareikalauta vaiko teisių darbuotojo. Prieš tai pareigūnai nesėkmingai bandė prisiskambinti vaiko teisių specialistams. Tada pareigūnai susisiekė su vaikų globos namais, kurių socialinis darbuotojas sutiko padėti.
Tą pačią naktį nepilnametis išvežtas į Klaipėdos ligoninę, jau lydimas globos namų socialinio darbuotojo. Ten vėl buvo paklausta: o kur vaiko teisių specialistas? Po derybų nepilnametis pacientas pagaliau buvo priimtas.
Tą naktį, galima sakyti, Klaipėdos medikai pasigailėjo tiek paciento, kuris prieš tai pabuvojo ir Šiauliuose, tiek jam pagalbos ieškančių policijos pareigūnų.
Kiek nuvažiuota kilometrų į Šiaulius ir Klaipėdą, kiek sugaišta laiko vien dėl to, kad naktį neįmanoma prisišaukti vaiko teisių specialisto. Tokiais atvejais privalo dalyvauti vaiko teisių specialistas, kuris pagal įstatymą turi užtikrinti vaiko teises.
Priminė vaiko teisių specialistų pareigą
Pavasarį Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas surengė pasitarimą dėl vaiko teisių užtikrinimo smurto artimoje aplinkoje atvejais. Komisariato viršininkas R. Rudminas pasidžiaugė, kad po to kai kur situacija pagerėjo. Štai Kelmės, Akmenės rajonų vaiko teisių specialistai nuolat budi ir reikalui esant atvyksta į įvykius.
„Vaiko teisių užtikrinimo pagalba reikalinga čia ir dabar. Pareigūnai pagloboti vaiką patiki jo artimiesiems, kaimynams, tačiau kas toliau turi pasirūpinti vaiko grįžimu į šeimą? Kas turi išsiaiškinti situaciją, ar vaikui aplinka saugi, kad jis galėtų būti grąžinamas į šeimą?“ – kalbėjo R. Rudminas. Pasak jo, tai vaiko teisių specialistų pareiga išsiaiškinti.
Neužtenka to, kad rytą mama ar tėvas išblaivėjo, svarbu išsiaiškinti, ar tėvai jau pasiruošę priimti vaiką į šeimą, ar mažylis bus saugus.
„Žiūrint į ateitį, turi būti dirbama su tokiais tėvais, kad vaikas nepatektų į aklavietę, kad grįžęs namo vėl matys girtaujančius tėvus, kol kas nors apie šeimoje vykstančias negeroves teiksis pranešti policijai“, – įsitikinęs komisariato viršininkas R. Rudminas.
Jo teigimu, policijos tikslas, kad vaiko teisių apsaugos darbuotojai būtų pasiekiami ištisą parą, sureaguotų laiku į pranešimą, atvyktų į vietą, pamatytų realiai situaciją, imtųsi priemonių, kad vaikai saugiai išgyventų tą naktį ir artimiausią laikotarpį.
Įvestas pasyvus vaiko teisių darbuotojų budėjimas
Telšių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Alma Tomkevičienė „Telšių ŽINIAS“ informavo, kad nuo š. m. pradžios, tai yra po įvykių Kėdainiuose (kur mamos ir patėvio žiauriai sumuštas berniukas neišgyveno – autorės pastaba), Telšių vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos telefonas yra įjungtas visą parą.
Pasak A. Tomkevičienės, su policijos pareigūnais, įvykus įvykiui, kuris susijęs su nepilnamečiais vaikais, dalijamasi informacija ir priimami sprendimai bet kuriuo paros metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-02 įsakymu Nr. P1-340 iki 2017-12-31 yra patvirtintas pasyvaus budėjimo namuose grafikas.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui ir centralizavus vaiko teisių apsaugą, numatoma įvesti naujus etatus vaiko teisių apsaugos skyriuose budėjimui po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių dienomis.
Telšių rajono vaiko teisių apsaugos skyriuje šiuo metu yra vedėjos etatas ir 4 etatai vyriausiųjų specialistų, kurie vykdo daugiau kaip 40 pareigybės aprašyme numatytų funkcijų.
Telšių apskr. VPK viršininkas R. Rudminas pabrėžė, kad nepakanka to, kad vaiko teisių specialistas pakels ragelį. Pasak viršininko, reikia jo dalyvavimo vietoje, situacijos įvertinimo, kad būtų tiesiogiai pasirūpinta vaikais, be to, reikia psichologo pagalbos.
„Įsivaizduokime situaciją vaiko akimis: policininkas iš namų išveža šeimos narį, vaikas nevertina, kad tėvas ar mama girta, jam tai didelė netektis, todėl reikia psichologo pagalbos. Tokiose situacijose policijos pareigūnai dirba ir už save, ir už vaiko teisių specialistus“, – aiškino R. Rudminas.
Pareigūnai tampa auklėmis
Telšių apskr. VPK viršininko pavaduotojas R. Jagminas minėjo, jog Reagavimo skyriaus budintiems darbuotojams paskambinus vaiko teisių darbuotojams išgirstama ta pati frazė: „Jeigu yra blaivių artimųjų, jiems perduokite vaiką, o jeigu nėra – vaikų globos namams.“ Anot pareigūno, vaikui pasakius: renkis, važiuosime į globos namus, būna didelė šokinė reakcija. Ar tokiu momentu su vaiku turi dirbti policijos pareigūnas?
Be to, paimant iš namų vaiką, jis prisimena, kad reikės dantų šepetėlio, pižamos, šlepečių, kompiuterio ir pan. Kaip turi elgtis policininkas? Ar skubinti, kad nėra laiko, nes ant žemės kitame kambaryje suraitytas smurtavęs šeimos galva ir reikia spręsti teisinius dalykus, ar palaukti, kol vaikas susidės savo daiktus?
Tokiose situacijose pareigūnams tenka vadovautis ne tik šaltu protu, bet ir emocijomis, juk dirbama su vaikais. Taip išeina, kad uniformuoti policijos pareigūnai tampa auklėmis.
Telšių apskr. VPK Reagavimo skyriaus viršininkė A. Kontrimienė teigė, kad vaikas kitiems asmenims perduodamas pasirašant perdavimo aktą. Pareigūnė prisiminė smurto artimoje aplinkoje atvejį, kai mažametis buvo perduotas šeimynai iš Tryškių miestelio, kuri geranoriškai atvyko pati pasiimti vaikelio.
„Vaiko teisių apsaugos institucija turi užtikrinti vaiko teisių apsaugą, tam ji ir sukurta. Tačiau šiuo metu ji atsakomybę perkelia policijos pareigūnams ir socialiniams darbuotojams, nes jeigu patys negali atvykti į įvykio vietą, ieško socialinių darbuotojų, kurie paimtų vaiką“, – nuomonę išdėstė Reagavimo skyriaus viršininkė A. Kontrimienė.