Pa­dė­ki­me ser­gan­čia­jam de­men­ci­ja iš­lai­ky­ti sa­va­ran­kiš­ku­mą

De­men­ci­ja yra vie­na daž­niau­sių vy­res­nių žmo­nių ne­ga­lios prie­žas­čių. Tai lė­ti­nis pa­ži­ni­mo funk­ci­jų su­tri­ki­mas, ku­ris pa­vei­kia kas­die­nę žmo­gaus veik­lą, bui­ti­nį, pro­fe­si­nį ir so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą. Li­ga daž­niau­siai pa­ste­bi­ma at­si­ra­dus kog­ni­ty­vi­nių funk­ci­jų – at­min­ties, kal­bos, dė­me­sio, pla­na­vi­mo, spren­di­mų priė­mi­mo ir kt. – su­tri­ki­mams.

Cent­ro po­lik­li­ni­kos gy­dy­to­jos Eg­lės Ig­na­ta­vi­čie­nės tei­gi­mu, de­men­ci­jos prie­žas­tys nė­ra iki ga­lo aiš­kios, ta­čiau yra ke­le­tas ri­zi­kos veiks­nių, ku­riuos eli­mi­nuo­jant ga­li­ma su­ma­žin­ti su­si­rgi­mo ri­zi­ką.

Sun­kiai pa­ste­bi­mi pir­mi po­žy­miai

Nors kas­met pa­sau­ly­je už­re­gist­ruo­ja­ma ko­ne 10 mi­li­jo­nų nau­jų li­gos at­ve­jų, ši li­ga vys­ty­mo­si pra­džio­je gan sun­kiai pa­ste­bi­ma.

„Ka­dan­gi de­men­ci­ja pro­gre­suo­ja lė­tai, pa­ts pa­cien­tas at­si­ran­dan­čiais sun­ku­mais taip pat stai­ga ne­si­skun­džia, nes jų tie­siog ne­jau­čia. Vė­les­nė­se sta­di­jo­se, kai su­tri­ki­mai ima truk­dy­ti kas­die­nei veik­lai, li­gos po­žy­miai la­biau at­krei­pia dė­me­sį. Daž­nai dar prieš for­muo­jan­tis pa­ste­bi­miems kog­ni­ty­vi­niams su­tri­ki­mams, ga­li pra­si­dė­ti nuo­tai­kos svy­ra­vi­mai, ne­mi­ga, bū­ti jau­čia­mas ne­sau­gu­mo ir neuž­tik­rin­tu­mo jaus­mas“, – pa­sa­ko­jo E. Ig­na­ta­vi­čie­nė.

Anot gy­dy­to­jos, pir­mie­ji li­gos simp­to­mai pa­pras­tai pa­si­reiš­kia nuo 60 me­tų, ta­čiau su­si­rgti ga­li ir jau­nes­ni as­me­nys. Spe­cia­lis­tė pa­brė­žė, jog di­des­nę ri­zi­ką su­si­rgti tu­ri tie, ku­rių šei­mo­je bu­vo de­men­ci­jos at­ve­jų, taip pat ser­gan­tie­ji cuk­ri­niu dia­be­tu, šir­dies krau­ja­gys­lių li­go­mis ir pa­ty­rę gal­vos sme­ge­nų trau­mų.

„Grei­čiau­siai pa­ste­bi­ma, kai silps­ta trum­pa­lai­kė at­min­tis, da­ro­si sun­ku pri­si­min­ti ne­se­niai bu­vu­sius įvy­kius, da­tas, daik­tų pa­va­di­ni­mus, pa­si­me­ta­ma lai­ke ir vie­to­je. Tam­pa sun­ku pla­nuo­ti ar spręs­ti pro­ble­mas, ku­rios anks­čiau ne­kė­lė sun­ku­mų, pa­vyz­džiui, ap­mo­kant są­skai­tas, nu­vyks­tant į par­duo­tu­vę ar vai­ruo­jant. Žmo­gui, ser­gan­čiam de­men­ci­ja, da­ro­si su­dė­tin­ga ko­mu­ni­kuo­ti, reikš­ti min­tis, at­si­ran­da nuo­tai­kos svy­ra­vi­mų, ga­li at­si­ras­ti el­ge­sio su­tri­ki­mų, klie­de­siai ar ha­liu­ci­na­ci­jos. Vis dėl­to kiek­vie­nas at­ve­jis yra uni­ka­lus ir de­men­ci­jos simp­to­mai bei būk­lės pro­gre­sa­vi­mas va­ri­juo­ja itin in­di­vi­dua­liai“, – kal­bė­jo ji.

Ar­ti­mų­jų pa­stan­gos pa­lai­kant sa­va­ran­kiš­ku­mą

De­men­ci­jos sun­ku­mo lyg­me­nys skirs­to­mi pa­gal simp­to­mų stip­ru­mą ir jų įta­ką kas­die­niam funk­cio­na­vi­mui. Nuo to taip pat pri­klau­so ser­gan­čio­jo sa­va­ran­kiš­ku­mas.

„Li­gos pra­džio­je as­muo ga­li bū­ti vi­siš­kai sa­va­ran­kiš­kas, ta­čiau pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai būk­lė kar­di­na­liai pa­si­kei­čia per ke­le­tą mė­ne­sių. Svar­bu pa­dė­ti ser­gan­čia­jam pri­si­tai­ky­ti prie kin­tan­čios svei­ka­tos būk­lės ir už­tik­rin­ti gy­ve­ni­mą sau­gio­je ap­lin­ko­je. Kuo il­giau bus iš­lai­ko­mas ser­gan­čio as­mens sa­va­ran­kiš­ku­mas, tuo ar­ti­mie­siems bus leng­viau juo rū­pin­tis. Bū­ti­na pa­lai­ky­ti fi­zi­nį ir pro­ti­nį ak­ty­vu­mą: re­gu­lia­riai mankš­tin­tis, žais­ti įvai­rius lo­gi­nius žai­di­mus, pa­vyz­džiui, šach­ma­tais, spręs­ti kry­žia­žo­džius, gal­vo­sū­kius, min­ti­nai skai­čiuo­ti, įsi­min­ti pir­ki­nių są­ra­šą ar mo­ky­tis už­sie­nio kal­bos.

Nors kol kas ne­tu­ri­me vais­tų, ku­rie su­stab­dy­tų li­gos pro­gre­sa­vi­mą, ta­čiau yra ski­ria­mi vais­tai, ku­rie pa­leng­vi­na simp­to­mus, taip pa­dė­da­mi il­giau iš­lai­ky­ti žmo­gaus adap­ta­ci­ją. La­bai svar­bu kont­ro­liuo­ti lė­ti­nes li­gas, re­gu­lia­riai at­lik­ti ty­ri­mus, ste­bė­ti bū­se­ną ir var­to­ti pa­skir­tus me­di­ka­men­tus.

Anks­ty­vo­se li­gos sta­di­jo­se dau­ge­lis de­men­ci­ja ser­gan­čių­jų ga­li gy­ven­ti ga­na įpras­tą gy­ve­ni­mą, ta­čiau li­gai pro­gre­suo­jant ima rei­kė­ti vis dau­giau pa­gal­bos kas­die­nė­se už­duo­ty­se“, – dės­tė gy­dy­to­ja.

E. Ig­na­ta­vi­čie­nė ak­cen­ta­vo, kad sa­va­ran­kiš­ku­mas neat­si­ran­da sa­vai­me. Tu­rė­tų bū­ti sten­gia­ma­si ser­gan­tį­jį so­cia­li­zuo­ti, įtrauk­ti į pa­pras­tas, kas­die­nes veik­las ir leis­ti jo­mis už­siim­ti.
„Pa­dė­ki­te žmo­gui su­sio­rien­tuo­ti na­muo­se, sten­ki­tės iš­lai­ky­ti ru­ti­ną, da­ry­ti są­ra­šus, ka­len­do­riu­je žy­mė­ti svar­bius įvy­kius ir da­tas, pla­nuo­ti veik­las, ku­rias mėgs­ta pa­cien­tas, ir da­ry­ti jas kas­dien tuo pa­čiu me­tu. Pras­tė­jant ge­bė­ji­mams, pri­va­lu steng­tis pri­tai­ky­ti ap­lin­ką, sie­kiant kuo il­giau iš­lai­ky­ti sa­va­ran­kiš­ku­mą – nau­do­ti leng­vai ap­si­vel­ka­mus rū­bus, ba­tus, nau­do­ti du­šo kė­du­tę. Duo­ki­te už­tek­ti­nai lai­ko už­duo­tims at­lik­ti. Iš­li­ki­te kant­rūs ir pa­gar­būs“, – pa­ta­rė spe­cia­lis­tė.

Bū­ti­na ne­pa­mirš­ti sa­vęs

Gy­dy­to­jos tei­gi­mu, kiek­vie­nas de­men­ci­jos at­ve­jis yra in­di­vi­dua­lus ir žmo­nės li­gą iš­gy­ve­na skir­tin­gai ir su­si­tvar­ko sa­vi­tais bū­dais.

„De­men­ci­ja su­ke­lia ne­ma­žai sun­ku­mų pa­cien­tui ir jo ar­ti­mie­siems. Di­de­lis iš­šū­kis yra ste­bė­ti, kaip li­gai pro­gre­suo­jant kei­čia­si ar­ti­mo žmo­gaus as­me­ny­bė, kaip jis pa­ma­žu pra­ran­da ge­bė­ji­mus, ne­be­su­ge­ba sa­vi­mi pa­si­rū­pin­ti, ne­beat­pa­žįs­ta ar­ti­mų­jų. Ga­li kil­ti ne­ri­mas, ne­ži­no­my­bė, be­vil­tiš­ku­mas, tad svar­bu rū­pi­nan­tis ar­ti­muo­ju, ser­gan­čiu de­men­ci­ja, ne­pa­mirš­ti pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi ir sa­vo po­rei­kiais, ne­per­varg­ti, steng­tis ar­ti­mo ser­gan­čio prie­žiū­ra su kuo nors pa­si­da­ly­ti, ieš­ko­ti pa­gal­bos. Ras­ti lai­ko su­si­grą­žin­ti sa­vo jė­goms“, – sa­kė ji.
Re­ko­men­duo­ja­ma lai­ky­tis svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pų, ko­re­guo­ti krau­jos­pū­dį ir gliu­ko­zės kie­kį krau­jy­je, rū­pin­tis sa­vo kū­nu ir pro­tu, vi­sa­ver­tiš­kai mai­tin­tis, spor­tuo­ti, at­si­sa­ky­ti ža­lin­gų įpro­čių, steng­tis la­vin­ti at­min­tį, skai­ty­ti kny­gas ir mo­ky­tis nau­jų da­ly­kų. Taip pat rū­pin­tis ir emo­ci­ne svei­ka­ta, steng­tis neat­si­ri­bo­ti nuo žmo­nių, bend­rau­ti. Šie da­ly­kai taip pat tu­ri di­de­lę įta­ką ir su­ma­ži­na ri­zi­ką sirg­ti de­men­ci­ja.

Pa­ju­tę ar pa­ste­bė­ję, kad ar­ti­ma­jam pa­si­reiš­kė de­men­ci­jos simp­to­mai, kreip­ki­tės į me­di­kus. Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie de­men­ci­ją ir ga­li­my­bes gau­ti pa­gal­bą ga­li­ma ras­ti čia: https://pagalbasau.lt/demencija/.