Sausio 11 d. Vilniuje vyko konkurso „Herojai tarp mūsų“ nugalėtojų apdovanojimo ceremonija. Joje, kaip ir kasmet, buvo pagerbti žygdarbius darantys ir savo kilniais poelgiais drąsos įkvepiantys žmonės.
Aurelija SERVIENĖ
Tarp nominantų – dvi telšiškės
Šeštą kartą organizuojamas konkursas „Herojai tarp mūsų“ šiemet skiriamas Lietuvos mokytojams – žmonėms, ugdantiems ir įkvepiantiems ateities herojus, neskaičiuojantiems savo laiko ir jėgų, padedantiems atrasti savąjį kelią šalies jaunosios kartos atstovams.
Herojų apdovanojimus šiemet pelnė 10 šalies mokytojų. Džiugu, jog tarp jų – ir dvi pedagogės iš Telšių. Tai – Telšių Vincento Borisevičiaus gimnazijos dailės ir technologijų mokytoja Ligita Kaziukonė ir Telšių lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtoja metodininkė Jūratė Rubavičienė.
Nominavo mokiniai
Mokytoją L. Kaziukonę konkursui „Herojai tarp mūsų“ nominavo mokiniai, kurie ir buvo pagrindiniai balsuotojai, aišku, prisidėjo giminės, draugai, artimieji, mokytojai.
„Visada džiugina, kai esi pastebėtas, kai netikėtai tai nutinka.
Kasdienybėje visi mokytojai esame herojai, nes darbas, kurį mes dirbame, tikrai reikalaujantis visiško atsidavimo, nelaukiant to tikrojo apdovanojimo. Mylėti reikia vaikus ir tą darbą, kurį dirbi. Smagu, kad nors vienam vaikui esi tas žmogus, kurį pakylėji kurti. Tikiu ir žinau, kad jų yra daug ir labai daug, kurie nuoširdžiai balsavo, net baigę mokyklą prisimena geru žodžiu. Tai pasako man, kad einu teisingu keliu“, – kalbėjo L. Kaziukonė.
Puoselėja žemaičių kalbą
Auklėtoją metodininkę J. Rubavičienę konkursui „Herojai tarp mūsų“ pasiūlė lopšelio-darželio „Mastis“ direktorė Danutė Popovič. Teikdama nominaciją, ji džiaugėsi aktyvia auklėtojos kūrybine veikla, ypač išskyrė žemaitiškumo puoselėjimą. „Auklėtoja turi autorinę metodiką. Kažkokiu būdu sugeba prašnekinti nekalbančius vaikus, turinčius kalbos sutrikimų. Mokanti prašnekinti net tuos, kurie nemoka gerai lietuvių kalbos, pavyzdžiui, atvykusius iš užsienio darželių. Ir taip visus užkrečia žemaitiškumo virusu, – pasakojo D. Popovič.
J. Rubavičienė prisipažino visiškai nesitikėjusi gauti šio apdovanojimo, nes nesijaučia daranti kažką ypatingo. Tiesiog stengiasi puoselėti žemaitiškumą ir jį perduoti mažiesiems.
„Aš esu žemaitė, kilusi iš Žemaičių Kalvarijos. Ši tarmė man visada buvo prie dūšios. Todėl norėjau, kad vaikai pamiltų žemaičių kalbą, ja kalbėtų ir perduotų savo vaikams, nes čia ir yra mūsų išskirtinumas“, – tvirtino auklėtoja. Jos nuomone, visi žemaičiai turi dėti visas pastangas išsaugoti savo tarmę.
Todėl pedagogė ypač stengiasi puoselėti žemaičių tradicijas. Ieško autentiškų, vaikams suprantamų ir svarbiausia jiems patinkančių tekstų. Moko nuo mažens žemaitiškos šnektos, dalyvauja su vaikais įvairiuose konkursuose ir pelno aukštas prizines vietas. „Niekada pati neparenku vaikui žemaitiško teksto. Visada paskaitome kelis variantus, noriu, kad vaikas išsirinktų sau patinkantį“, – sakė J. Rubavičienė. Ji tikino, jog didžiausias džiaugsmas būna tada, kai matai, kad vaikai nori dalyvauti konkursuose, kai kalbėdami žemaitiškai stengiasi ir visą save atiduoda.
Loading ...
